Varšuvos karališkoje pilyje, Karalių rūmų Senatorių salėje, lygiai prieš 230 metų – 1791-ųjų gegužės 3-ąją gimė pirmoji visoje Europoje ir antroji pasaulyje Konstitucija, pasirašyta praėjus ketveriems metams po 1787-ųjų JAV Konstitucijos.
Abiejų Tautų Respublikos Ketverių metų Seimo pasirašytas dokumentas įtvirtino Respublikos valdymo formą – konstitucinę monarchiją; pripažino katalikų bažnyčios viešpatavimą, bet ir toleranciją kitoms religijoms; karališkųjų miestų miestiečiai pripažinti laisvais žmonėmis.
Kaip abiem tautoms svarbaus dokumento pasirašymas atrodė tuomet dabar galime įsivaizduoti tik žvelgdami į to meto dailininkų darbus.
Praėjus daugiau nei dviem šimtmečiams minėjimas vyksta pasitelkiant šiuolaikines technologijas – Lietuvos ir Lenkijos Seimai vaizdo ryšiu susijungia bendram iškilmingam posėdžiui. Mūsų prezidentas Gitanas Nausėda – šiandien Lenkijoje.
Pirma posėdžio dalyvius sveikina Lenkijos Seimo Maršalka, tuomet mūsų Seimo pirmininkė, prabilusi apie tai, kodėl Lietuvoje Gegužės 3-ioji minima kukliau nei Lenkijoje.
„Yra balsų, sakančių, kad dokumente nėra minimas Lietuvos vardas, kad tai suvereniteto aižėjimo ženklas. Bet vis dažniau laimi požiūris, kad negalima atsisakyti bendro, mums teisėtai priklausančio Lietuvos ir Lenkijos istorinio paveldo, kurio neatskiriama dalis buvo ir gegužės 3-osios Konstitucija“, – sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Lenkijos prezidentas Andžejaus Duda perdavė linkėjimus visiems lietuviams, vadindamas mus broliais. Lietuvių ir lenkų draugystė šiandien, anot Dudos, itin svarbi.
„Šiandien karinis bendradarbiavimas NATO leidžia mūsų šalims užsitikrinti saugumą ir nepriklausomybę. Tai ypatingai svarbu dabar, kai Rytuose klostosi sudėtinga situacija. Visos Europos esminis saugumo elementas yra mūsų regiono bendradarbiavimas NATO Rytinio flango, vadinamojo Bukarešto devintuko rėmuose“, – pasakoja Lenkijos prezidentas Andrzej Duda.
„Gyvename sudėtingu metu. Kaip ir prieš 230 metų vėl matome Rytuose augančią karinę galią, kuri siekia paneigti mūsų vertybes ir grasina mūsų gyvenimo būdui. Mūsų kaimyninės tautos siekiančios kurti demokratinius santykius ir toliu susiduria su brutaliu teisių ir laisvių suvaržymu“, – teigia Prezidentas Gitanas Nausėda.
Pasak mūsų prezidento, augant Rusijos apetitui, neturime pamiršti ir mūsų kaimynų baltarusių ir ukrainiečių.
„Kad ir kas benutiktų, negalime leisti, kad Ukraina vėl būtų nublokšta į praeitį. Ne paslaptis, kad Rusija taip pat siekia perimti ir Baltarusijos kontrolę ir paminti drąsių šios šalies žmonių laisvės troškimą“, – kalbėjo G. Nausėda.
Baigdamas kalbą Nausėda kelis sakinius tarė ir lenkiškai: „Už jūsų ir mūsų laisvę!“
Karas Rytų Ukrainoje, nesiliaujantis Rusijos ginklų žvanginimas ir Maskvos remiamo Lukašenkos dorojimasis su laisvės trokštančiais žmonėmis Baltarusijoje, anot politologų, pastaraisiais metais suartino lenkus su lietuviais.
„Apklausose, kurios daromos jau ne vienerius metus, daugiau negu 2/3 lenkų pasisakydavo už tai, kad reikėtų ginti Lietuvą, jei jai kiltų karinė grėsmė. Nes Lenkijoje yra puikiai suprantama, kad jei grėsmė kyla Baltijos valstybėms – grėsmė tiesiogiai kyla ir Lenkijai“, – sako politologas Linas Kojala.
Tačiau abiejose šalyse nestinga ir problemų. Atsiimdama Abiejų Tautų apdovanojimą už romanų ciklą „Silva rerum“ rašytoja Kristina Sabaliauskaitė apgailestavo, kad žmonėms Lietuvoje ir Lenkijoje iki šiol tenka ginti prieš 230 metų konstitucijoje įtvirtintas teises ir laisves.
„Vis dar matome rimtų problemų žmogaus teisių srityje, nuolat užtraukiančias mums tarptautinę gėdą. Pirmiausia – užtikrinant žmogaus, pilietines ir LGBT teises, ir moterų teisę į savo kūną“, – pasakoja rašytoja Kristina Sabaliauskaitė.
Gegužės 3-osios minėjimo kulminacija – iškilminga ceremonija Karalių rūmų kieme. Prie Lenkijos ir Lietuvos prezidentų prisijungė ir Latvijos, Estijos, ir Ukrainos vadovai. Prezidentai pasirašė bendradarbiavimo deklaraciją: įsipareigojo regione remti piliečių laisvės, suvereniteto, demokratijos, lygybės ir solidarumo principus.
„Tegyvuoja mūsų draugystė! Tegyvuoja laisvos tautos ir demokratinės valstybės – Lietuva, Latvija, Estija, Ukraina ir Lenkija! Tegyvuoja laisvė ir solidarumas!“, – teigia A. Duda.
Po ceremonijos vykusioje diskusijoje Gitanas Nausėda pareiškė, kad Europos Sąjungos plėtros procesas neturėtų sustoti ir prie Bendrijos šeimos ateityje turėtų prisijungti ir Ukraina.
