Seimo Užsienio reikalų komitetas šią savaitę valdančiųjų balsais pritarė sutarties ratifikavimui, konservatoriai per balsavimą protestuodami paliko posėdžio salę.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad paskutinė Bendrijoje neratifikavusi šio susitarimo Lietuva nėra jo entuziastė, tačiau ir viena blokuoti dokumento neturėtų.
Opoziciniai konservatoriai tvirtina, kad ratifikuodama dokumentą Lietuva pasitarnautų komunistiniam Kubos režimui, taip pat ragina stabdomą procesą naudoti kaip svertą siekiant ES paramos Astravo klausimu.
Dėl susitarimo ratifikavimo dar turės balsuoti visas Seimas.
Siekiama silpninti Rusijos įtaką
Seimo URK posėdyje svarstant dokumentą L. Linkevičius teigė, kad ES dialogu su Havana siekiama susilpninti Kinijos, Rusijos įtaką regione.
„Tame regione labai stipriai veikia kitos, anaiptol nedemokratinės valstybės, Kinija, Rusijos federacija, jos suinteresuotos Kubą laikyti savo įtakos sferoje, ir visiškai nesikalbant (ES su Kuba – BNS) tai jiems padaryti kur kas lengviau“, – sakė ministras.
L. Linkevičius taip pat pažymėjo, kad ir žmogaus teisių klausimus aktyviai keliančios šalys įžvelgia bendradarbiavimo su Kuba privalumus, nes dialogas būtų galimybė į darbotvarkę įtraukti politinių kalinių teises.
„Mes suinteresuoti, kad susitarimas įsigaliotų pilna apimtimi. Dauguma šalių, ypač pabrėžiančių žmogaus teisių svarbą, įžvelgia privalumus šito dialogo su Kuba. Bendradarbiavimo plėtojimas, įvertinant ir žmogaus teisių situaciją, yra prasmingas“, – kalbėjo L. Linkevičius.
„Nesam tarp lyderių, tam klausimui pritariančių, tačiau tikrai netapsime tais vieninteliais stabdžiais šioje situacijoje, nes praktiškai argumentų tam tikrai nėra“, – reziumavo ministras.
Konservatorius Žygimantas Pavilionis teigė, jog ratifikuodama susitarimą Lietuva išduotų ir Kubos politinius kalinius, ir savo rėmėjus JAV Kongrese.
„Neseniai lankiausi Amerikoje, kur susitikom su visais mūsų draugais, ir kongresmenais, ir lotynų grupės vadovais, kurie antikomunistai ir dažniausiai palaiko mus visais klausimais, ir Rusijos, ir Ukrainos, ir jie primygtinai prašė atidėti šį ratifikavimą“, – teigė Ž. Pavilionis.
„Kaip žinia, prezidento Trumpo pozicija smarkiai skiriasi Kubos atžvilgiu nuo ankstesnio prezidento Obamos, kuris norėjo sušvelninti santykius. Aš prašau komiteto ir ministro palūkėti, neskubėti ir neparemti komunistinio režimo Kuboj šia sutartimi, nes pokyčių Kuboje tikrai nėra, yra apie 200 politinių kalinių“, – argumentavo ambasadoriumi JAV buvęs Ž. Pavilionis.
Siūlymas: Kubą „laikyti įkaite“ dėl Astravo
Opoziciniai konservatoriai taip pat ragina valdančiuosius „Kubos kortą“ panaudoti siekiant Europos Sąjungos paramos dėl kaimyninėje Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės, kurią Lietuva sako esant nesaugia.
„Laikyti įkaitu Kubą tam, kad mus išgirstų dėl Astravo yra labai logiška ir mums būtų labai naudinga. Ir kai išgirsime patikinimą, kad mus išgirs dėl Baltarusijos režimo daromų niekšybių su Astravu, tada gal mes pabandysime išgirsti ir dėl Kubos“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.
Ž. Pavilionis taip pat teigė, kad ratifikuodami susitarimą Seimo nariai „iš esmės pažeidžia savo nacionalinius interesus, atima iš savęs derybinį svertą ES ir išduoda daugybę disidentų, nekalbant apie savo draugus JAV kongrese“.
Konservatorius Audronius Ažubalis tvirtino, jog siekiant pasipriešinti Astravui „bet kokios priemonės tinka“.
„Atkreipti ES dėmesį į situaciją Astravo, jei mes tikime, kad Astravas mums yra egzistencinis pavojus, bet kokios priemonės tinka. Vienas dalykas – sutartis (su Kuba – BNS), kitas dalykas – už 40 kilometrų kyla labai didelis ir grėsmingas baubas“, – kalbėjo buvęs užsienio reikalų ministras A. Ažubalis.
Iš „valstiečių“ frakcijos šią savaitę pasitraukęs Seimo narys Egidijus Vareikis teigė, kad „Lietuvos užsienio politika neturėtų būti kažkokia prekyba“.
„Nemanau, kad Lietuvos užsienio politikoje yra geras ženklas prekiauti kažkokiais santykiais, jūs mums duokit Astravą, mes jums duosim Kubą. Aš tikrai nenorėčiau, kad būtų viešai sakoma, kad Lietuvos užsienio politika yra kažkokia prekyba“, – pažymėjo E. Vareikis.
Užsienio reikalų ministras L. Linkevičius teigė, kad Lietuva ratifikuodama susitarimo „nieko neišduoda“, o nuogąstavimai dėl JAV politikų reakcijos irgi perdėti.
„Aš manau, mes nieko neišduodam, tai, kad mes tuo susitarimu remiam Kubos režimą, pasakyta stipriai per stipriai, mes čia nieko neišduodam ir nieko nekeičiam. Mes neturėjom jokių demaršų iš JAV dėl šio susitarimo su Kuba, JAV ir Kuba tęsia politinį dialogą ir sektorinį bendradarbiavimą, aišku, tie santykiai nėra tokie aktyvūs kaip buvo su prieš tai buvusia administracija“, – kalbėjo ministras.
Lietuva liko paskutinė
Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimas buvo priimtas Briuselyje 2016 metais. Tai – pirmas ES ir Kubos susitarimas.
Lietuva yra paskutinė Europos Sąjungos valstybė, jo neratifikavusi. Tarptautines sutartis ratifikuoja Seimas.
Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje lankęsis Kubos disidentas Guillermo Farinasas paragino Lietuvą blokuoti susitarimą, kol komunistinis režimas nepakeis savo požiūrio į žmogaus teises.
Bendradarbiavimo su Kuba šalininkai sako, kad tolesnė Havanos izoliacija nepaskatins šalies pagerinti žmogaus teisių padėties, tai geriau gali padaryti bendra ES pozicija dėl prekybos ir politinio dialogo.
Užsienio reikalų ministerija aiškinamajame rašte teigia, kad susitarimu siekiama paremti Kubos ekonomikos ir visuomenės modernizaciją, gerinti žmogaus teisių situaciją.
„Į susitarimą įtraukti ES standartiniai esminiai elementai – nuostatos dėl žmogaus teisių ir dėl ginklų neplatinimo, – kuriuos pažeidus susitarimas gali būti sustabdytas“, – teigiama rašte.
