„Naujoje redakcijoje mes sustipriname Šaulių sąjungos integraciją į Lietuvos valstybės gynybos planus“, – BNS sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Anot jo, iki šiol trūksta Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) ir kariuomenės sąveikos. Tikimasi, kad naujos redakcijos įstatymas sudarys sąlygas ją užtikrinti.
„Labai aiškiai įstatyme surašėme algoritmą, kaip Šaulių sąjungos vadas, kai susiformuoja grupė komendantinių šaulių, galinčių atlikti užnugario funkcijas, objektų apsaugą, kovą su diversinėmis grupės, teritorinę apsaugą savivaldybėse, informuoja kariuomenės vadą, kad yra tokia grupė žmonių ir juos reikėtų integruoti į gynybos planus“, – teigė L. Kasčiūnas.
Naujos redakcijos įstatymo projekte numatytos ir naujos šaulių rūšys. Be dabar veikiančių kovinių ir jaunųjų šaulių, galės būti kuriami komendantiniai ginkluoto pasipriešinimo vienetai, atsiras neginkluoto pasipriešinimo šauliai.
Pasak NSGK pirmininko, tokiu būdu Šaulių sąjunga turėtų tapti platforma pilietiškiems žmonėms prisidėti prie valstybės gynimo.
„Aktyvus pilietiškas žmogus – IT specialistas, inžinierius, medikas – klausia: nesu karys savanoris, nesu kariniame rezerve, bet noriu prisidėti prie valstybės saugumo savo žiniomis. Šituo įstatymu kuriame platformą – Šaulių sąjungą – kur jie galėtų rasti savo vietą gynybos planuose“, – aiškino parlamentaras.
Nauja įstatymo redakcija numato, kad karo padėties metu LŠS dalyvauja valstybės ginkluotoje gynyboje ir pilietiniame pasipriešinime.
Neginkluoto pasipriešinimo šauliai teiktų pagalbą savivaldybės administracijos direktoriui ar karo komendantui, organizuotų ir vykdytų neginkluotą pilietinį pasipriešinimą.
„Civilinė gynyba labai svarbi visuotinės gynybos principo kontekste, ir karas Ukrainoje tai parodė“, – tvirtino L Kasčiūnas.
Pagal projektą, stiprinant šaulių pasirengimą, būtų steigiamas mokymo centras.
Be to, siūloma keisti LŠS pavaldumą. Dabar krašto apsaugos ministras skiria organizacijos vadą ir tvirtina jos statutą, o pagal projektą – tai darytų Vyriausybė.
Dar viena naujovė – Vyriausybė suformuotų patariamąsias funkcijas atliekančią LŠS veiklos koordinavimo tarybą. Ją sudarytų du Seimo NSGK, po vieną – Seimo, prezidento, Vyriausybės, kariuomenės, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Krašto apsaugos, Vidaus reikalų, Švietimo, mokslo ir sporto, Užsienio reikalų ministerijų, o prireikus ir kitos valstybės įstaigų skiriami atstovai.
Ši taryba spręstų sąjungos strateginius klausimus, vertintų jos veiklą, teiktų rekomendacijas ir pasiūlymus.
LŠS finansavimas ir toliau būtų vykdomas per Krašto apsaugos ministeriją, tačiau organizacija turėtų atskirą eilutę.
Priėmus naujos redakcijos Šaulių įstatymą, tikimasi padidinti ir šauliams skiriamas valstybės lėšas.
Šiuo metu Lietuvos šaulių sąjunga turi apie 13 tūkst. narių. Tikimasi, kad įsigaliojus pakeitimams ir padidinus finansavimą organizacija išaugs iki 50 tūkst. narių.
