Siekiant pagerbti 1990–1991 metais Lietuvos valstybės gynime dalyvavusius tuometinės Lietuvos policijos akademijos darbuotojus ir studentus, parlamento vadovas šią savaitę Seimui pateikė tai numatančias Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo pataisas.
Seimo plenariniame posėdyje S. Skvernelis pastebėjo, kad daugybės profesijų žmonės, kurie betarpiškai rizikavo, gynė valstybę, vis dar negali gauti labai svarbaus laisvės gynėjo statuso.
Jo vertinimu, susiklostė paradoksali situacija, kai pvz. gynęs mūsų nepriklausomybę ilgametis pareigūnas, buvęs Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vadas Viktoras Grabauskas, šiuo metu vadovaujantis Viešojo saugumo tarnybai (VST), tokio statuso gauti negali.
„Paradoksas toks, kad tuo metu, kai vidaus reikalų sistema dar tik transformavosi iš sovietinės milicijos į policiją, dar net nebuvo priimtas Policijos įstatymas. Aukščiausioji Taryba tuo metu apsisprendė įsteigti naują aukštąją mokyklą, tai yra Lietuvos policijos akademiją. Daugybė akademijos studentų tomis dienomis nuo sausio 8 dienos ir vėliau, sausio 12–13, buvo čia, Seime, vidiniame kieme, uniformuoti, pasipuošę jau naujos, atkurtos valstybės simboliais. Bet pareigūnai, dėstytojai, kuopų vadai ir kiti Policijos akademijos pareigūnai, priėmus nuolatinį akademijos statutą, tapo vidaus tarnybos pareigūnais, o ne policijos. Dėl to jie tiesiog „iškrito“ iš dabartinio įstatymo, kur numatyta galimybė gauti laisvės gynėjų statusą policijos pareigūnams“, – iš Seimo tribūnos aiškino S. Skvernelis.
Seimo narys Arvydas Pocius teiravosi, ar visi tuo metu besimokę ir dirbę Policijos akademijoje dabar galės pretenduoti į laisvės gynėjų statusą.
„Kaip parlamento gynėjas, tikrai galiu paliudyti, kad sausio 8 dieną, kai buvo pirmasis parlamento šturmas, tarp parlamento gynėjų buvo ir uniformuotų policijos pareigūnų, ir būtent Policijos akademijos kursantų. Dalis tų žmonių tikrai buvo, dalyvavo, bet ar visi tuo metu besimokę ir dirbę Policijos akademijoje dabar galės pretenduoti į šį statusą? Pagrindinė sąlyga šiam statusui gauti yra priesaika Lietuvos valstybei. Ar nebus problemų šiuo atveju?“, – teiravosi politikas.
S. Skvernelis problemos nemato, nes akademijos darbuotojai, dėstytojai ir studentai prisiekė dar 1990 m. spalio mėnesį.
„Jie visi tą sąlygą išpildo, nes buvo prisiekę. (...) Tie, kurie nedalyvavo įvykiuose, kurie nebuvo įtraukti į budėjimo grafikus, į laisvės gynėjo statusą ir nepretenduos. Pagal bendrą teisinį reguliavimą, priesaika išlieka kaip pagrindinė sąlyga, taip pat dokumentai, patvirtinantys jų aktyvų dalyvavimą šiuose įvykiuose, o ne tik buvimas tiesiog studentu“, – sakė S. Skvernelis.
Anot jo, faktines aplinkybes patvirtinančiais dokumentais gali būti ir budėjimo grafikai, taip pat ir liudininkai, kurie kartu budėjo ir dirbo.
Įstatymo pataisas parengęs S. Skvernelis mano, kad jos palies apie keliolika arba kelias dešimtis tuo metu Policijos akademijoje tarnavusių pareigūnų, kurie vėliau tapo vidaus tarnybos, o po to, dar kartą keičiant statutą, tapo vėl policijos pareigūnais.
Siūloma, kad įstatymo pataisos, kurioms pritarta po pateikimo, įsigaliotų 2025 m. liepos 1 d. Artimiausiu metu jas svarstys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija.
Pagal galiojantį reguliavimą, laisvės gynėjais pripažįstami asmenys, kurie 1990 m. kovo 11 d. – 1991 m. rugpjūčio 21 d. Sovietų Sąjungos karinės agresijos metu tarnavo tokiose institucijose kaip Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyrius, Krašto apsaugos departamentas prie Vyriausybės ir jo struktūriniai padaliniai, Pasienio apsaugos tarnyba, Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Lietuvos Respublikos policija, Lietuvos šaulių sąjunga.
Šiame sąraše nėra Lietuvos policijos akademijos pareigūnų ir studentų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
