Skvernelio teigimu tai yra labai svarbus politinis sprendimas, kuris padarytas atsižvelgiant į galimas grėsmes ateityje bei vertinant visas aplinkybes, kurios klostosi Ukrainoje.
„Matydami pateiktą informaciją, koks yra Rusijos potencialas atstatyti pajėgumus, kaip kinta tas potencialas nuo karo pradžios iki dabar, kad tai būtų gyvoji jėga, ar ginkluotosios pajėgos, ar ginkluotė. Tai šitas sprendimas yra mums egzistencinis ir tai yra politinis sprendimas, kurį reikės įgyvendinti“, – sako Seimo pirmininkas.
Skvernelis pabrėžia, kad ši nuostata nėra tiesiog sugalvota politikų, o atsižvelgta į kariuomenės patarimą, kuriame buvo pabrėžtas konkrečių elementų poreikis.
„Buvo labai aiškiai išdėstytas poreikis konkrečių elementų, mūsų šaliai reikalingų gynybos komponentų, kalbant tiek apie nacionalinės divizijos išvystymą, tiek apie brigadą, tiek ir apie kariuomenės likusių pajėgumų vystymą“, – nurodo Skvernelis.
Pasak Seimo pirmininko šis sprendimas yra būtinas ir esminis, norint iki 2030 metų turėti atgrasymo priemonę, kad nebūtų galimybės kėsintis į Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir prireikus – ginti šalį nuo pirmos dienos, neleidžiant priešui patekti į valstybės teritoriją.
Tikina, kad tai nebus našta šalies gyventojams
Toks sprendimas reiškia, kad šalies gynybai bus skiriama beveik dvigubai daugiau nei šiuo metu. Istoriniu vadinamas sprendimas sulaukė klausimų ir diskusijų, iš kur bus renkamos lėšos ir kas nuo to gali nukentėti.
Kaip teigia Seimo pirmininkas, bandant įgyvendinti nutartą krašto apsaugos sistemos finansavimą, bus ieškoma tvarių finansavimo šaltinių.
„Čia yra principinis valstybės gynybos tarybos sprendimas. Kalbant apie tvarių finansavimo šaltinių paiešką, dabar turės darbuotis institucijos. Buvo aptarta bent keletas variantų ir keletas konkrečių sprendimų ir jie bus įgyvendinami, kai bus parengti atitinkami įstatymai, susiję su šalies gynybinių pajėgumų finansavimu“, – praneša Skvernelis.
Paklaustas kokie konkretūs lėšų skirstymo sprendimo būdai buvo aptarti, Skvernelis nurodė, kad principinis sprendimas yra tas, kad tai nebūtų našta šalies gyventojams per papildomą mokestinę naštą.
Taip pat Seimo pirmininkas nurodo, kad jau dabar prasideda tvarių finansavimo šaltinių alternatyvų vertinimas ir galimybių paieškos.
Skvernelis apie aršius Žemaitaičio pasisakymus
Prezidentui paskelbus apie naują sprendimą, „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis rėžė kritikos ir teigė, kad toks sprendimas yra nerealus ir neįmanomas.
Skvernelis tokią Žemaitaičio poziciją įvertino griežtai.
„Jeigu kažkam šalyje atrodo, kad Lietuvai egzistencinis klausimas nėra šalies laisvės ir nepriklausomybės išsaugojimas, tai tada gali daryti savo politinius sprendimus. Gaila, aišku, kad mes esame skirtingame žinojimo lauke su ponu Žemaitaičiu. Būtų verta ir jam turėti tą informaciją, kurią disponavo valstybės gynybos tarybos nariai“, – sako Skvernelis.
Nausėda: Rusijos keliama grėsmė ir toliau išlieka reali
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, šios investicijos į krašto apsaugą yra labai svarbios, nes Rusijos keliama grėsmė ir toliau išlieka reali.
„Rusijos karinės agresijos tikimybė tebėra reali, tačiau ji nėra neišvengiama. Turime ženkliai padidinti savo pastangas stiprinant gynybą ir atgrasymą, skirti šiam tikslui didesnius resursus“, – pabrėžė G. Nausėda.
„Mūsų saugumą užtikrina ir narystė Aljanse, tačiau jis veiksnus bus tik tuo atveju, jei gintis būsime pasiruošę patys. Mūsų ginkluotosios pajėgos turi turėti reikiamą ginkluotę, įrangą, personalą, atsargas ir visą tai turi gauti laiku. Tik tokiu atveju investicijos į gynybą atsipirks ir turės maksimalų atgrasomąjį poveikį“, – pridūrė jis.
G. Nausėda pabrėžia, kad papildomos lėšos gynybai yra labai svarbios norint iki 2030 metų Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
„2023 metais vienas svarbiausių Valstybės gynimo tarybos sprendimų buvo įkurti diviziją. NATO ir nacionaliniuose gynybos planuose šiai divizijai skiriamas esminis vaidmuo ir jai skiriamos esminės užduotys. Saugumo situacija lemia, kad pilnus divizijos ir kitus kritinius infrastruktūros pajėgumus galime ir privalome pasiekti iki 2030 metų, o ne kažkada tolimoje ateityje. Tai reikalauja gerokai didesnių nei anksčiau skaičiavome resursų“, – akcentavo šalies vadovas.
Prezidentas atkreipė dėmesį, kad didinant finansavimą gynybai taip pat bus ypač svarbu, kad šios lėšos būtų panaudojamos optimaliai.
„Įsipareigojus skirti nuo 5 iki 6 proc. BVP krašto apsaugos finansavimui, tikiuosi maksimalaus institucijų susitelkimo, privalome nuolat sekti projektų įgyvendinimo eigą, tikrinti, kad resursai būtų panaudojami optimaliai“, – teigė G. Nausėda.
„Ir kaip vieną iš pagrindinių tikslų kelčiau jų panaudojimą avansiniams mokėjimams, kadangi tik tai leis mums įgyvendinti pirkimus ir pabaigti juos iki mūsų numatyto laikotarpio pabaigos – 2030 metų“, – akcentavo jis.
Savo ruožtu krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pažymėjo, jog užsibrėžti tikslai reikalaus didelių politinių pastangų ir susitelkimo.
„Manau, visi labai gerai suprantame, kokie yra artimiausių ketverių metų planai. Šios Vyriausybės vienas iš svarbiausių tikslų yra užtikrinti valstybės saugumą kiek įmanoma efektyviau, per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Tai nacionalinių gynybos pajėgumų vystymas, divizijos 2030 m. pasiekimas, toliau bus kariuomenės vystymas nuo ginkluotės, iki įrangos, iki personalo, iki infrastruktūros“, – teigė ministrė.
„Tai reikalaus visų mūsų susitelkimo, tikrai didelių bendrų politinių pastangų, kad galėtume pasiekti tam tikrus sprendimus Europos Sąjungos lygiu. Na, ir tikimės, kad tas rezultatas leis visiems ir būti, ir jaustis saugesniais“, – pažymėjo D. Šakalienė.
Žada perskirstyti resursus ir vengti mokesčių didinimo
Paklaustas, kaip žadama pasiekti 5-6 proc. nuo BVP finansavimą gynybai, prezidentas nurodė, kad tai padaryti įmanoma tik perskirsčius šalies resursus.
„Jeigu pažvelgtume į pastaruosius metus, tai mūsų krašto apsaugos finansavimas net ir procentine išraiška bemaž dvigubėja. Net ir palyginti su šiais metais numatytu finansavimu, tai yra pakankamai ryškus šuolis. Todėl neabejotina, kad tokį finansavimo kartu nenusižengdami fiskalinės drausmės reikalavimams galėsime pasiekti tik perskirstydami resursus – atsisakydami galbūt nereikalingų funkcijų kitose viešojo gyvenimo srityse“, – žurnalistams pabrėžė G. Nausėda.
Taip pat jis pažymėjo būtinybę vengti mokesčių didinimo gyventojams.
„Labai nenorėčiau, kad krašto apsaugos didesnis finansavimas gyventojų būtų siejamas su didėjančia mokesčių našta. Manau, kad šito privalome išvengti“, – akcentavo šalies vadovas.
„Vertindamas naujas galimybes, atsirandančias ir Europos Sąjungos lygiu, manau, kad galėsime naudotis tais finansiniais instrumentais, apie kuriuos netrukus svarstysime Europos Vadovų Taryboje. Artimiausias posėdis bus skirtas gynybos pramonės plėtrai, skolinimosi instrumentų plėtrai, Europos investicijų banko įgalinimui. Visi šie instrumentai taip pat turėtų būti panaudoti maksimaliai efektyviai“, – vardijo jis.
Anot prezidento, 5-6 proc. nuo BVP skyrimas krašto gynybai šiemet, kai valstybės biudžetas jau patvirtintas, yra sunkiai įmanomas, būtent todėl yra kalbama apie 2026-2030 metus.
„Dėl šių metų, be abejo, biudžetas jau yra patvirtintas. Jeigu jis ir bus peržiūrimas, veikiausiai tie peržiūrėjimo aspektai nebus labai ryškūs. Todėl labiau siečiau tuos esminius krašto apsaugos finansavimo pokyčius su 2026–2030 metų laikotarpiu“, – teigė G. Nausėda.
„(Penktadienį vykusiame VGT posėdyje – ELTA) buvo pareikšta labai stipri, vienbalsė politinė valia Lietuvai siekti tokio krašto apsaugos finansavimo, kuris ne žodžiais, o darbais įrodytų, kad labai rimtai suprantame grėsmes, kylančias iš nedraugiškų valstybių, ir esame pasirengę tai pademonstruoti ir NATO“, – akcentavo jis.
VGT sprendimai leis sumokėti dalį avansinių mokėjimų už tankus ir kitą ginkluotę
Ministrė D. Šakalienė taip pat nurodė, jog penktadienį patvirtinti VGT sprendimai leis sumokėti daugiau avansinių mokėjimų ginkluotės gamintojams.
„Dėl „Leopard“ ir kitos sunkiosios ginkluotės platformų, oro gynybos ir visų kitų mums būtinų ginkluotės bei įrangos pirkimų – turime susidėję detalų sąrašą, kur avansiniai mokėjimai paspartintų įrangos gavimą ir kada juos reikėtų mokėti. Kaip tik šis sprendimas šiandien leido dar labiau išplėsti šį sąrašą ir kaip tik turėti daug ką anksčiau“, – kalbėjo KAM vadovė, primindama, kad Lietuva dar šįmet ketina sumokėti avansą už vokiškus tankus „Leopard 2“.
„Jeigu šiais metais įmokame avansą, tai tikrai galime juos gauti iki 2030 m. Turime visus patvirtinimus ir tuos avansus įmokėsime, taip pat ir už daugelį kitų sistemų“, – pridūrė ji.
Sako, kad lėšos bus skiriamos ne tik divizijai – reikia vystyti ir likusią kariuomenę
Po VGT posėdžio krašto apsaugos ministrė taip pat akcentavo, kad paskelbus apie išlaidų šalies gynybai didinimą nereikėtų koncentruotis tik į divizijos steigimą. Politikė sakė matanti poreikį apskritai stiprinti ir plėtoti karines šalies pajėgas.
„Mūsų tikslas turėti efektyvias savo ginkluotąsias pajėgas ir dėl to vienas iš tikslų yra ne tik užtikrinti divizijos suformavimą ir jos operacinį pajėgumą iki 2030 m., bet tolygiai vystyti ir likusią kariuomenę, nes labai didelę kainą mokame už tai, kad turėjome finansavimo duobių“, – spaudos konferencijoje sakė D. Šakalienė.
„Dabartinis planas yra sudėliotas ne galvojant apie procentus, bet labai detaliai skaičiuojant ir perskaičiuojant, ką mes būtinai turime turėti, ką, per kokį laikotarpį yra realistiška įsigyti“, – pridūrė ji.
Mano, kad priimti sprendimai atkreips tarptautinį dėmesį
Prezidentas taip pat teigė manąs, kad penktadienį paskelbtas sprendimas sulauks tarptautinio dėmesio. Visgi, akcentavo šalies vadovas, ne tai yra svarbiausia. Pasak jo, būtina siekti „maksimalaus atgrasymo“.
„Viskas sukasi ne tik apie procentus, apie kuriuos mes čia kalbame. Be jokios abejonės, jie turbūt atkreips tarptautinės žiniasklaidos dėmesį, nes Lietuva taps daugiausiai į krašto apsaugos finansavimą investuojančia valstybe. Svarbu suprasti, kad viskas skirta ne tik parodomosioms akcijoms. Tai, pirmiausiai, mūsų gilus supratimas, kad siekiant maksimalaus atgrasymo efekto, privalome investuoti į savo gynybos pajėgumus ir juos stiprinti“, – teigė prezidentas, dar kartą pakartodamas, jog nacionalinė divizija šiuo klausimu yra labai svarbi.
„Nacionalinei divizijai skirtas labai svarbus vaidmuo tiek įgyvendinant nacionalinius gynybos planus, tiek NATO gynybos planus. Šis struktūrinis vienetas jau yra visų mūsų galvose. Tik, savaime suprantama, labai sunku tikėtis iš divizijos konkrečių veiksmų tada, kai ji ne tai, kad nėra pilnai suformuota, bet ji tiesiog neturi atitinkamos reikiamos įrangos, atitinkamai rezervo, amunicijos, infrastruktūra nepabaigta. Be abejo, tikėtis iš jos tų uždavinių įgyvendinimo visapusiškai mes galėsime tik tada, kai ji bus įgyvendinta“, – teigė G. Nausėda.
Kaip skelbta anksčiau, po spalį vykusio VGT posėdžio pranešta, jog kariuomenės divizija negebės pasiekti pilno operacinio pajėgumo iki 2030 m., kaip kad planuota. Prezidentūros vertinimu, jeigu finansavimas krašto apsaugai nebus didinamas, o situacija gynybos pramonėje nesikeis, divizija įgis pajėgumą tik 2036-2040 m.
Šalies vadovas G. Nausėda yra teigęs, jog, norint suformuoti diviziją iki numatyto termino, asignavimai gynybai turėtų siekti 5,5 proc. nuo BVP.
VGT pritarė siūlymui formuoti nacionalinę kariuomenės diviziją dar 2023 m. gegužę.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
