Vyriausybė siūlo nuo lapkričio 10 d. įvesti nepaprastąją dėl migrantų situacijos prie kaimyninės Lenkijos sienos įvesti Lietuvos pasienio ruože ir penkis kilometrus į šalies gilumą nuo jo, taip pat migrantų apgyvendinimo vietose Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Vilniuje.
Įvedus nepaprastąją padėtį, užsieniečių apgyvendinimo vietose esantiems užsieniečiams būtų ribojama teisė susirašinėti, vykdyti pokalbius telefonu, naudoti prieigą prie mobilaus ir interneto ryšio, gauti ir skleisti informaciją.
Vietose, kur paskelbta nepaprastoji padėtis, draudžiami susirinkimai, draudžiamas transporto priemonių judėjimas be leidimo ir kt.
Nutarimas dėl nepaprastosios padėties Seime tvirtinamas paprastąja dauguma nuo posėdyje dalyvaujančių Seimo narių skaičiaus. Seimas įvesti nepaprastąją padėtį po pateikimo pritarė bendru sutarimu, liko dar du balsavimai.
Priemonė būtina
Pateikdama nutarimą dėl nepaprastosios padėties Seimui, Seimui pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtino, kad be šios priemonės neįmanoma pašalinti pasienyje susidariusios situacijos dėl migrantų.
„Seimas ir Vyriausybė jau ėmėsi priemonių šiai ekstremaliai situacijai suvaldyti, deja, šios priemonės nėra pakankamos.
Atsižvelgiant į pastaruoju metu Baltarusijos režimo vykdomos hibridinės atakos Lenkijos atžvilgiu suintensyvėjimą, jos organizuotą bei masinį pobūdį, įvertinus, kad tokie veiksmai kelia grėsmę ir Lietuvos Respublikos visuomenės rimčiai bei tai, kad šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus nepaprastųjų priemonių, nepaprastosios padėties įvedimas yra reikalingas“, – Seime kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Šimonytė paaiškino, kokie ribojimai bus taikomi
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas klausė, kokia apimtimi būtų naudojamasi nepaprastosios padėties suteikiamomis galimybėmis.
„Aš suskirstyčiau tuos apribojimus, kurie yra taikomi, į dvi grupes“, – teigė premjerė I. Šimonytė.
Viena grupė apribojimų – žmonėms, kurie neteisėtai kirto siena arba neteisėtai anksčiau pateko į Lietuvą ir dabar yra užsieniečių apgyvendinimo vietose.
„Čia didžiausias apribojimas susijęs su galimybėmis naudotis ryšio ir interneto priemonėmis, kuriomis, mes matome, nemažai ir žalingos informacijos yra skleidžiama, ir koordinavimo tam tikrų veiksmų, kurie tikrai apsunkina mūsų pareigūnų darbą“, – sakė I. Šimonytė.
Pasak premjerės, Lietuvos piliečius gali paliesti keletas aspektų.
„Tai judėjimas į teritoriją, kur yra taikoma nepaprastoji padėtis. Bet čia griežtesni reikalavimai yra taikomi judėjimui į pasienio ruožą, kas ir šiaip gyvenime yra įprasta, kad į pasienio ruožą yra taikomi didesni reikalavimai, negu visur kitur.
Šiuo atveju, būtų reikalinga turėti leidimą. Aišku, žmonės, kurie gyvena ten, turi nekilnojamojo turto ir tame pasienio ruože turi būti, tai jiems jokie draudimai ir apribojimai nebūtų taikomi“, – pasakojo Vyriausybės vadovė.
Seimo narius domino praktinė nepaprastosios padėties pusė. Tai yra, ar asmenys, kurie dirba pasienio ruožuose esančios teritorijose ar aplink užsieniečių apgyvendinimo centrus, galės atvykti į savo darbus.
„Kalbant apie atvykimą į pasienio ruožo teritoriją, juk labai aiškiai parašyta, kad pagrįstomis aplinkybėmis tikrai tokiems asmenims bus suteiktas VSAT leidimas ir tokie žmonės puikiausiai galės vykdyti savo darbą ir funkcijas“, – į Ritos Tamašunienės klausimą atsakė I. Šimonytė.
Kitas apribojimas, kuris būtų taikomas ir Lietuvos piliečiams – galimybė organizuoti ir rinktis į susirinkimus toje teritorijoje, kur yra paskelbta nepaprastoji padėtis.
„Logika šių apribojimų remiasi labai paprastu dalykų – pareigūnai tikrai turi labai daug darbo, patiria nemažą įtampą saugodami valstybės sieną. Todėl bet kokie šalia vykstantys procesai, jie tikrai to darbo nepalengvina“, – sakė I. Šimonytė.
Premjerė tikino, kad skirs daug dėmesio žmonių, kurie gyvena pasienio ruože arba ten atvyksta, informavimui apie nepaprastosios padėties apribojimus.
„Bet man atrodo, kad dauguma žmonių, kol galioja ekstremali situacija, jie jau yra įpratę, kad ir ten daug pareigūnų, ir didesnis dėmesys tam regionui, ir kas yra daroma, daroma dėl pačių žmonių saugumo“, – teigė I. Šimonytė.
Nors ir kiek kritikuodami, opozicijos atstovai palaikė sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį.
Masiulis opoziciją išvadino šunimis
„Jūs pagaliau susipratote. Dar vakar šnekėjote priešingai, negu dabar. Todėl, kad pamatėte per radijas ir televizijas žmonių reakciją. Jeigu jūs čia paspausite mygtuką kitaip, kada bus balsavimas, žmonės įmes biuletenį prieš jus“, – opoziciją kritikavo konservatorius Kęstutis Masiulis.
Petras Gražulis per K. Masiulio kalbą šaukė iš vietos, dėl ko parlamentaras buvo sudrausmintas posėdžiui pirmininkaujančio Jono Jaručio.
„Šunys loja, karavanas eina tolyn. Petrai, manęs neužčiaupsi, kalbėsiu aš kaip manau ir matau“, – į P. Gražulį reagavo K. Masiulis.
Širinskienė: būtumėte pusę Vilniaus miesto uždarę
Į K. Masiulio retoriką sureagavo valstiečių ir žaliųjų frakcijos narė Agnė Širinskienė.
„Gerbiamas pirmininkaujantis, gal jūs sudrausminkite kartais kalbėtojus, kurie opoziciją išvadina šunimis. Suprantu, kad, konservatoriai, greičiausiai nemokate kitaip bendrauti su žmonėmis. Bet reikia turėti padorumo.
Aš jau įpratusi. Praėjusioje kadencijoje ir toje tribūnoje mane į šuns būdą siuntėte. Bet reikia turėti bent kažkiek padorumo, žinant, kad Lietuvos žmonės žiūri. Jūs čia taip padėkojote opozicijai už konstruktyvų darbą, kai pasakėte, kad visi virš 60 žmonių yra šunys?“ – piktinosi A. Širinskienė.
A. Širinskienė paaiškino, kodėl ji su bendražygiais pirmadienį kritiškai vertino nepaprastosios padėties įvedimą.
„Jūs vakar kalbėjote ne apie pasienio ruožą, bet kalbėjote apie pasienio savivaldybes. Tai pasiimkite žemėlapį ir pasižiūrėkite, kaip atrodo Vilniaus rajono pasienio savivaldybė. Jūs pusę Vilniaus miesto realiai būtumėte uždarę nepaprastojoje padėtyje. Tai nereikia prisišnekėti nesąmonių, kurias kitą dieną taisote“, – kalbėjo A. Širinskienė.
Opozicijos dėl K. Masiulio žodžių atsiprašė E. Gentvilas.
„Mes patys turėtume neįnešti velniavų. <...> Jeigu taip jau pasakius, Kęstuti, negalima šitaip siekti sutarimo iškeikiant kolegas. <...> Ieškokime sutarimo, o ne baksnokime vienas kitą pirštais ar špygomis“, – šiuos liberalo žodžius opozicija palydėjo plojimais.
Kas keičiasi įvedus nepaprastąją padėtį
Nepaprastosios padėties metu:
- užsieniečių apgyvendinimo vietose esantiems užsieniečiams ribojama teisė susirašinėti, vykdyti pokalbius telefonu, išskyrus kreipiantis į Lietuvos Respublikos valstybės institucijas ir įstaigas;
- užsieniečių apgyvendinimo vietose esantiems užsieniečiams draudžiama gauti ir skleisti informaciją, išskyrus kreipiantis į Lietuvos Respublikos valstybės institucijas ir įstaigas;
- asmenims ribojamos galimybės vykti į teritoriją, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, taip pat šioje teritorijose deklaruoti gyvenamąją vietą;
- asmenims ribojama galimybė organizuoti ir rinktis į susirinkimus teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji padėtis.
Taip pat nepaprastosios padėties metu numatomi:
- valstybės rezervo naudojimas įstatymų nustatyta tvarka siekiant pašalinti dėl masinio užsieniečių antplūdžio susidariusią grėsmę visuomenės rimčiai;
- valstybės sienos apsaugos sustiprinimas. Sustiprinus valstybės sienos apsaugą asmenys, ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną nenustatytose vietose ir esantys nepaprastosios padėties teritorijoje, į šalies teritoriją negali būti įleidžiami;
- transporto priemonių, neturinčių Valstybės sienos apsaugos tarnybos leidimo judėjimo uždraudimas teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis;
- draudimas atvykti į teritorijos, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, pasienio ruožą. Išimtiniais atvejais esant pagrįstam asmens prašymui Valstybės sienos apsaugos tarnybos leidimu atvykimas į šią teritoriją galimas. Draudimas netaikomas ir leidimas nereikalingas asmenims, gyvenantiems, turintiems nekilnojamą turtą bei turintiems tai patvirtinančius dokumentus.
- draudimas pakeisti nuolatinę gyvenamąją vietą teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis;
- susirinkimų draudimas teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji padėtis;
- transporto priemonių ir asmenų bei jų bagažo tikrinimas siekiant surasti ir paimti neteisėtai laikomus šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias, nuodingąsias ir kitokias pavojingas medžiagas bei priemones, nustatyti bei sulaikyti įstatymų pažeidėjus, užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, apsaugoti gyventojų gyvybę, sveikatą ir turtą;
- ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų ir jų dalių, priklausančių teisę juos laikyti turintiems asmenims, laikinai paėmimas nepaprastosios padėties galiojimo laikotarpiui, kai turima informacijos, kad jie gali būti panaudoti nusikalstamoms veikoms.
Pasienyje – nuo 1 iki 5 tūkst. migrantų
Šiuo metu šalyje dėl neteisėtų migrantų jau įvesta ekstremalioji padėtis.
Lenkijoje prie sienos su Baltarusija dislokuotos pajėgos pirmadienį užkirto kelią migrantų bandymui prasiveržti į šalies teritoriją iš Baltarusijos. Į šalį, anot pareigūnų, siekė patekti šimtai migrantų.
Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnybos vado Rustamo Liubajevo teigimu, įvairių šaltinių duomenimis, pasienyje su Lenkija gali būti sutelkta nuo 1 tūkst. iki 5 tūkst. neteisėtų migrantų.
Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko per 4,2 tūkst. migrantų, tačiau rugpjūtį pasieniečiams pakeitus taktiką į šalį neįleisti dar beveik 6 tūkst. asmenų.
Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija.
