nepaprastoji padėtis

Seišeliai ketvirtadienį atšaukė anksčiau tą pačią dieną paskelbtą nepaprastąją padėtį po didžiulio sprogimo sandėlyje, per kurį buvo sužeisti 66 žmonės, pranešė prezidentas. „Nuo šiol šalyje nebegalioja nepaprastoji padėtis, o tai reiškia, kad parduotuvės vėl gali būti atidarytos ir gali būti atnaujintas įprastas visuomenės judėjimas, išskyrus Providenso pramoninę zoną“, kurioje įvyko sprogimas, žurnalistams sakė Seišelių prezidentas Wavelis Ramkalawanas.

Seimas pradėjo svarstyti pataisas, kurios apibrėžtų tvarką dėl streikų organizavimo nepaprastosios padėties metu. Nepaprastosios padėties bei Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymų pataisos nustato, kad sprendimus dėl jų valdymo srities įmonių ar įstaigų streikų priimtų tos srities ministrai.  Pagal jas, ministras kartu su institucija, atsakinga už tokios padėties valdymą, bei po konsultacijų su Trišale taryba spręstų, ar duoti leidimą streikui.

Estijos vyriausybė ketvirtadienį nusprendė skelbti nepaprastąją padėtį šalies žemės ūkyje dėl nepalankių oro sąlygų. Sveikatos apsaugos ministrė Riina Sikkut vyriausybės spaudos konferencijoje paaiškino, kad tai nereiškia paramos priemonių įgyvendinimo, tačiau tuo siekiama palengvinti ūkininkų padėtį.

Antradienį baigia galioti Rusijos ir Baltarusijos pasienyje paskelbta nepaprastoji padėtis. Nepaprastoji padėtis Seimo sprendimu buvo pratęsta kovo mėnesį ir galioja iki antradienio 24 valandos. Tačiau, parlamentui antradienį įstatymu įteisinus migrantų apgręžimą pasienyje valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir nepaprastosios padėties metu bei pataisoms įsigaliojant trečiadienį, apgręžimui pakaks toliau galiojančios ekstremaliosios situacijos.

Seimas svarstys pataisas, kad per ekstremalią situaciją Vyriausybė žmogaus teises ir ūkinę veiklą galėtų riboti pusmetį, o pratęsti dar pusmečiui galėtų tik Seimas. Parlamentas po pateikimo šią savaitę pritarė tokioms Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo pataisoms, kurias inicijavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas ir opozicinių demokratų atstovas Tomas Tomilinas.

Tik keturi iš dešimties žmonių su negalia žino, kaip elgtųsi iškilus pavojui, rodo Vidaus reikalų ministerijos (VRM) kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu atliktas tyrimas. Trečiadienį pristatytas tyrimas taip pat parodė, jog 54 proc. žmonių su negalia namuose turi būtiniausių atsargų 72 valandoms, 16 proc. yra pasiruošę išvykimo krepšį, o 15 proc. yra pasirengę veiksmų planą, kaip jie elgtųsi nelaimės atveju.

Dėl karo Ukrainoje nepaprastoji padėtis Rusijos ir Baltarusijos pasienyje pratęsta iki gegužės 2-osios imtinai. Antradienį už tokį sprendimą balsavo 80 Seimo narių, prieš buvo 16, susilaikė 27 parlamentarai. „Noriu paagituoti palaikyti šitą poziciją tikėdamasis, kad tai bus trumpai, ir, tikėkimės, kad paskutinį kartą.

Seimas antradienį balsuos dėl nepaprastosios padėties Rusijos ir Baltarusijos pasienyje pratęsimo iki gegužės 2-osios imtinai. Atitinkamą nutarimo projektą praėjusią savaitę Seimui pateikusi premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad tai turėtų būti paskutinis Vyriausybės prašymas pratęsti nepaprastąją padėtį. Premjerė pažymėjo, kad  nutarime dėl nepaprastosios padėties nustatytus ribojimus siūloma perkelti į atskirus įstatymus, tad pratęsimo reikėtų iki jie bus priimti.

Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį Seimui pateikė siūlymą pratęsti nepaprastąją padėtį Rusijos ir Baltarusijos pasienyje, sakydama, kad tai – tikriausiai paskutinis toks prašymas. „Dabar nustatytas nepaprastosios padėties terminas baigiasi kovo 16 dieną, Vyriausybė priėmė sprendimą siūlyti Seimui dar kartą nepaprastąją padėtį pratęsti, bet drįsčiau sakyti, kad tai paskutinis toks prašymas iš Vyriausybės“, – per Seimo posėdį sakė I. Šimonytė.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar siūlyti Seimui pratęsti nepaprastąją padėtį, taip pat svarstys, ar pritarti nacionalinių sankcijų rusams ir baltarusiams perkėlimui į įstatymą. Šiuo metu nepaprastoji padėtis galioja iki kovo 16 dienos imtinai, ją siekiama pratęsti dar mėnesiui – iki balandžio 17 dienos imtinai.

 Vidaus reikalų ministerija siūlo pratęsti nepaprastąją padėtį Lietuvoje dar mėnesiui – iki balandžio 17 dienos imtinai. Kaip ir anksčiau, ji ir toliau galiotų visame pasienio ruože prie Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija ir pasienio ruože su Kaliningrado sritimi, taip pat pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne pasienio ruožo teritorijoje. Šiuo metu nepaprastoji padėtis galioja iki kovo 16 dienos imtinai.

Į Kaliforniją įsiveržus vadinamajam ciklonui-bombai, atnešusiam galingus vėjo gūsius, snygį ir smarkias liūtis, kurios, kaip prognozuojama, tęsis ir ketvirtadienį, valstijos gubernatorius paskelbė nepaprastąją padėtį. Valdžios institucijos paskelbė grėsmingus perspėjimus apie pavojų gyvybei ir turtui didžiulėje daugiausiai gyventojų turinčios JAV valstijos dalyje, daugiausia San Fransisko ir Sakramento apylinkėse.

Siekdama išsaugoti galimybę laiku suteikti skubiąją medicinos pagalbą pacientams, patekusiems į kritinę situaciją, Latvijos greitosios medicinos pagalbos tarnyba (NMPD) nuo trečiadienio pradeda dirbti nepaprastosios padėties režimu, naujienų agentūrai LETA pranešė NMPD komunikacijos skyrius.

Seimas ketvirtadienį atmetė dar vieną opozicijos iniciatyvą sudaryti Seimo specialiąją nepaprastosios padėties kontrolės komisiją. Už nutarimo projektą dėl specialiosios komisijos sudarymo balsavo 58 Seimo nariai, 47 buvo prieš ir 18 susilaikė.  Siūlymą pristačiusi Regionų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė teigė, kad komisija atsakytų į klausimą, ar Lietuvos saugumo nebūtų galima užtikrinti ir be nepaprastosios padėties režimo pasienyje su Rusija ir Baltarusija.

Seimas antradienį planuoja apsispręsti, ar pratęsti nepaprastąją padėtį pasienyje su Rusija ir Baltarusija. Anot projekto, nepaprastosios padėties režimas turėtų likti Lietuvos pasienio ruožuose prie valstybės sienos su Baltarusija, su Rusijos Kaliningrado sritimi ir pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne Lietuvos pasienio ruožo teritorijoje iki kovo 17 dienos. Rugsėjį priimtas analogiškas sprendimas baigs galioti gruodžio 16-ąją.

Tęsiantis Rusijos karui prieš Ukrainą vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teikia Vyriausybės siūlymą pratęsti nepaprastąją padėtį Rusijos ir Baltarusijos pasienyje dar trims mėnesiams – iki kitų metų kovo 16 dienos imtinai. Ketvirtadienį Seime pristatydama nutarimo projektą ministrė pažymėjo, kad pratęsiant nepaprastąją padėtį naujų priemonių įvesti nesiūloma ir paliekami dabar galiojantys ribojimai: uždaryta siena Rusijos piliečiams, migrantų apgręžimas, sustiprinta išorinės sienos apsauga.

Seimui ketvirtadienį bus pateiktas Vyriausybės siūlymas pratęsti nepaprastąją padėtį Rusijos ir Baltarusijos pasienyje iki kovo 16 dienos imtinai. Rugsėjį priimtas analogiškas sprendimas baigs galioti gruodžio 16-ąją. Nepaprastosios padėties režimas visoje šalyje įvestas vasario 24 dieną, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, pratęstas jau du kartus, bet galop paliktas pasienyje su Rusija ir Baltarusija.

yriausybė trečiadienį apsisprendė siūlyti Seimui pratęsti nepaprastąją padėtį Rusijos ir Baltarusijos pasienyje iki kovo 16-osios imtinai. Rugsėjį priimtas analogiškas sprendimas baigs galioti gruodžio 16-ąją.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba siūlo šalyje nedrausti streikų nepaprastosios padėties metu, tačiau numatyti tam tikras išlygas – atskirai reglamentuoti streikų tvarką regionuose.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad nepaprastoji padėtis Lietuvoje turi būti pratęsta. „Įvertinus tai, kas vyksta, mes kaip Vidaus reikalų ministerija tikrai matome pagrindą pratęsti nepaprastąją padėtį, ji, kaip žinia, baigiasi gruodžio 15 dieną“, – po trečiadienį surengto tarpinstitucinio pasitarimo dėl saugumo situacijos regione po raketų smūgių Ukrainoje ir Lenkijoje žurnalistams sakė ministrė.

Seimas pratęsė nepaprastąją padėti pasienio ruože su Baltarusija ir Rusija. Tuo pačiu įstatymu uždraudė ir rusų turistams atvykti į mūsų šalį. Gabrielius Landsbergis sako, kad svarstys lygiai taip pat neįsileisti ir turistų iš Baltarusijos. O pasieniečiai šiandien paviešino, kas vyksta būtent pasienio ruože su Baltarusija – nufilmuoti Lukašenkos pasieniečiai karpantys mūsų tvorą, kad per ją į Europą galėtų patekti nelegalūs migrantai. Sekmadienis, pasienis su Baltarusija Vilniaus rajone.

Seimas antradienį planuoja balsuoti dėl nepaprastosios padėties pratęsimo, į šalį bus uždrausta atvykti Rusijos piliečiams. Parlamentas balsuos dėl Vyriausybės teikiamo nutarimo, kuriuo nepaprastoji padėtis įvedama iki gruodžio 16 dienos 24 valandos.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė dėl besitęsiančios Rusijos karinės agresijos Ukrainoje ir didėjančio neteisėtų migrantų iš Baltarusijos skaičiaus pratęsti nepaprastąją padėtį Lietuvoje iki gruodžio 16-osios. Taip pat nutarta toliau riboti rusų ir baltarusių patekimą į šalį – galios griežtesnis vizų režimas. Tiesa, tam dar turės pritarti Seimas. Pagal šiuo metu galiojantį Seimo nutarimą nepaprastoji padėtis baigia galioti rugsėjo 16 dienos pabaigoje.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl nepaprastosios padėties pratęsimo dėl Rusijos karinės agresijos Ukrainoje. Vidaus reikalų ministerijos siūlymu, šį režimą ketinama pratęsti iki gruodžio 16-osios, 24 valandos. Galutinį sprendimą turės priimti Seimas. Pagal šiuo metu galiojantį Seimo nutarimą nepaprastoji padėtis baigia galioti rugsėjo 16 dienos pabaigoje.

Dėl Rusijos karinės agresijos Ukrainoje Vidaus reikalų ministerija Lietuvoje nepaprastąją padėtį siūlo pratęsti iki gruodžio vidurio. Kaip antradienį informavo VRM, nepaprastąją padėtį visame Lietuvos pasienio ruože su Rusija ir Baltarusija Vyriausybei siūloma pratęsti iki gruodžio 16 dienos 24 valandos. Vyriausybė šį siūlymą svarstys trečiadienį, galutinį sprendimą turės priimti Seimas. Pagal šiuo metu galiojantį Seimo nutarimą nepaprastoji padėtis baigsis galioti rugsėjo 16 dienos pabaigoje.

Kai kuriuos Pakistano rajonus penktadienį toliau skalbė smarkios liūtys, vyriausybei paskelbus nepaprastąją padėtį dėl didžiulių potvynių, paveikusių jau per 4 mln. žmonių. Kasmet daugelį Pakistano vietovių siaubia musoninių liūčių sukeliami potvyniai. Lietus yra labai svarbus drėkinant pasėlius ir papildant užtvankas bei kitus Pakistano vandens rezervuarus, tačiau kasmet liūčių sezonas pareikalauja šimtų žmonių gyvybių ir padaro didžiulės materialinės žalos.

Šri Lankos parlamentas trečiadienį patvirtino prezidento Ranilo Wickremesinghe paskelbtą nepaprastąją padėtį, jo vyriausybei imantis griežtų priemonių prieš demonstrantus, kuriuos ji kaltina smurtu, bet taip pat stengiantis išbristi iš visų laikų didžiausios ekonomikos krizės. Įsakas dėl nepaprastosios padėties 225 vietų parlamente buvo patvirtintas 120 balsais prieš 63, kitiems deputatams susilaikius.

Ramiojo vandenyno salų valstybių lyderiai penktadienį paskelbė nepaprastąją klimato padėtį ir sutarė bandyti sugrąžinti į regiono pagrindinę diplomatinę grupę Kiribatį. Kiribatis paskelbė pasitraukęs iš 18 narių Ramiojo vandenyno salų forumo ir padarė tai prieš lyderių šios savaitės susitikimą Fidžyje. Kiribačio žingsnis laikomas Kinijos didėjančios įtakos regione ženklu.

Ministrų kabinetas trečiadienį svarstys siūlymą iki rugsėjo 15-osios pratęsti vasarį dėl Rusijos karo prieš Ukrainą Lietuvoje įvestą nepaprastąją padėtį. Pagal Vidaus reikalų ministerijos parengtą nutarimo projektą, nauja nepaprastoji padėtis galiotų nuo birželio 30 dienos iki rugsėjo 15 dienos 24 valandos. Galutinį sprendimą dėl to turės priimti Seimas. Nepaprastoji padėtis visoje Lietuvoje įvesta vasario 24 dieną Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą.

Lietuvoje įvestą nepaprastąją padėtį dėl Rusijos karo prieš Ukrainą siūloma pratęsti iki rugsėjo 15 dienos imtinai. Vyriausybė trečiadienį svarstys Vidaus reikalų ministerijos parengtą nutarimo projektą dėl nepaprastosios padėties įvedimo visoje Lietuvos teritorijoje nuo birželio 30 dienos iki rugsėjo 15 dienos 24 valandos. Galutinį sprendimą dėl to turės priimti Seimas. Nepaprastoji padėtis visoje Lietuvoje įvesta vasario 24 dieną Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas antradienį paskelbė, kad šalyje įvedama nepaprastoji padėtis, leisianti operatyviai reaguoti į įvykius Ukrainoje, kovojančioje su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis. Apie šį žingsnį buvo pranešta vos suformavus naują vyriausybę po praeito mėnesio pradžioje įvykusių parlamento rinkimų, suteikusių V. Orbanui ketvirtą kadenciją iš eilės.  Nepaprastosios padėties režimas įsigalios nuo trečiadienio vidurnakčio, nurodė premjeras.

Nepaprastoji padėtis Lietuvoje turėtų likti tol, kol esmingai nepasikeis saugumo situacija, tikėtina, kad ji toliau tęsis ir nuo liepos, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys. „Kol esmingai nepasikeis sąlygos regione, tol mes tikrai turėtumėme išlaikyti šias priemones. Sąlygos regione – tai ne tik tai, kas susiję su Ukraina, taip pat tai, kas susiję su procesais Kaliningrade, Baltarusijoje.

Tebevykstant Rusijos karui prieš Ukrainą, Seimas ketvirtadienį pratęsė nepaprastąją padėtį iki birželio 29-osios. Už šio teisinio režimo pratęsimą balsavo 124 parlamentarai, susilaikė šeši, balsavusiųjų prieš nebuvo. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad tai reikalinga, nes praėjus dviem mėnesiams nuo nepaprastosios padėties įvedimo „brutali Rusijos karinė agresija“ Ukrainoje tęsiasi ir grėsmė nemažėja.

Trečiadienį baigiant galioti prieš du mėnesius dėl karo Ukrainoje paskelbtai nepaprastajai padėčiai, Vyriausybė siūlo Seimui ją atnaujinti nuo penktadienio.  Šis režimas galiotų nuo balandžio 22-osios iki birželio 29-osios imtinai. Vienos dienos pertrauka siūloma padaryti, kad būtų galima ketvirtadienį priimti Konstitucijos pataisas.

Trečiadienį Lietuvoje baigia galioti prieš du mėnesius dėl karo Ukrainoje paskelbta nepaprastoji padėtis.  Vyriausybė savo ruožtu planuoja siūlyti Seimui priimti naują nutarimą, kad šis režimas dar galiotų nuo balandžio 22-osios iki birželio 29-osios imtinai. „Vyriausybei bus pateiktas Vidaus reikalų ministerijos parengtas nutarimo projektas dėl nepaprastosios padėties įvedimo. Siūloma, kad nepaprastoji padėtis būtų įvedama nuo balandžio 22-osios 00 val.

Seimas kitą savaitę ketina imtis Konstitucijos pakeitimų dėl tiesioginių merų rinkimų. Tačiau norint keisti Konstituciją, šalyje negali galioti šiuo metu įvestas nepaprastosios padėties režimas. Seimo pirmininkė tikina, kad bus daroma trumpa pertraukta dėl nepaprastosios padėties. „Jau darbotvarkė kito ketvirtadienio yra patvirtinta, joje numatyti trys balsavimai dėl Konstitucijos.

Seimas ketvirtadienį atmetė opozicijos iniciatyvą kurti nepaprastosios padėties kontrolės komisiją. Už tokį siūlymą balsavo 59 Seimo nariai, 55 buvo „prieš“ ir dešimt parlamentarų susilaikė. Siūlymą palaikė visi balsavime dalyvavę opozicijos atstovai, o „prieš“ balsavo arba susilaikė valdantieji.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiška dėl opozicinės Lietuvos regionų frakcijos iniciatyvos kurti nepaprastosios padėties kontrolės komisiją. „Dėl nepaprastosios padėties mes pakankamai gerai sutariame, argumentai, manau, įtikino ir opozicijos narius, bent jau daugumą, matyti ir iš balsavimo. Ar reikia dar papildomo įrankio – mano galva, tai būtų laiko gaišimas“, – antradienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Rusijai su Baltarusija užpuolus Ukrainą Seimo sprendimu nuo kovo 11 dienos pusiaunakčio visoje Lietuvoje įvedama nepaprastoji padėtis. Šiuo metu nustatyta, kad ji truks iki balandžio 20 dienos imtinai.

Atsižvelgus į opozicijos kritiką, dėl karo Ukrainoje Seimui teikiamos nepaprastosios padėties pratęsimo sąlygos yra patikslintos, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Vyko diskusijos, kiek žinau, keli punktai yra patikslinti: dėl to fotografavimo ir filmavimo, kur kažkam kilo klausimas, ar galima googlinti, man atrodo, tie dalykai yra daugiau ar mažiau išspręsti“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministrė pirmininkė.

Keturios Seimo opozicinės frakcijos nepritaria naujoms nepaprastosios padėties sąlygoms, todėl ketina balsuoti prieš jos įvedimą. „Negalime balsuoti už tokį žodžio laisvę ir pagrindines Konstitucijos teises ribojantį projektą. Mes pritariame nepaprastosios padėties pratęsimui, tačiau negalime pritarti toms naujoms nuostatoms, kurios tikrai yra perteklinės“, – ketvirtadienį BNS sakė Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė.

Seimas ketvirtadienį vienbalsiai pritarė Lietuvoje nuo ketvirtadienio iki kovo 10-osios įvesti nepaprastąją padėtį. Šis žingsnis žengtas Rusijai Ukrainoje pradėjus plataus masto karinę ataką. Nepaprastoji padėtis Lietuvoje įvedama nuo ketvirtadienio 13 val. iki kovo 10 d. 24 val., numatoma prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame dekrete. Pagal jį leidžiamas lankstesnis valstybės rezervo naudojimas, stiprinama valstybės sienos apsaugos ir valstybės sienos priedanga.

Lietuvoje įvedus nepaprastąją padėtį, stabdomas Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovėje „Achema“ trečią savaitę vykstantis darbuotojų streikas – jie privalo grįžti į darbą, BNS patvirtino bendrovės profesinės sąjungos pirmininkė.

Nepaprastoji padėtis Lietuvoje įvedama nuo ketvirtadienio 13 valandos iki kovo 10-osios 24 valandos, numatoma prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame dekrete. Pagal jį leidžiamas lankstesnis valstybės rezervo naudojimas, stiprinama valstybės sienos apsaugos ir valstybės sienos priedanga.

Latvija antradienį nusprendė iki gegužės 10 dienos pratęsti nepaprastąją padėtį su Baltarusija besiribojančiuose pietrytiniuose rajonuose, kur padėtis tebėra įtempta dėl neteisėtų migrantų antplūdžio. Ši priemonė galios Ludzos, Kraslavos ir Aukštutinės Dauguvos savivaldybėse, taip pat Daugpilio mieste. Nepaprastoji padėtis dėl migracijos krizės pasienyje su Baltarusija buvo įvesta praėjusių metų rugpjūtį ir vėliau buvo pratęsta iki vasario 10-osios.

Vidaus reikalų ministerija siūlo pratęsti dėl migrantų antplūdžio įvestą nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija, sako ministrė Agnė Bilotaitė. „Vidaus reikalų ministerija tikrai įvertino labai rimtai situaciją ir mato, kad grėsmės nėra išnykusios ir pagrindas nepaprastajai padėčiai išlieka, todėl Vidaus reikalų ministerijos siūlymas būtų pratęsti nepaprastąją padėtį“, – žurnalistams trečiadienį sakė vidaus reikalų ministrė.

Situacija pasienyje su Baltarusija yra sąlyginai rami, todėl yra tikimybė, kad nepaprastosios padėties pratęsti nebereikės, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Mes matome, kad situacija yra sąlyginai rami, jei tokia ir išliks, yra tikimybė, kad nepaprastosios padėties tęsti nebereikės“, – antradienį BNS komentavo V. Čmilytė-Nielsen. Taip pat ji pažymi, kad konkretų sprendimą dėl nepaprastosios padėties formuluoja Vyriausybė.

Seimas antradienį pratęsė nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija daugiau kaip mėnesiui. Nors planuota šį režimą įvesti ir rajonuose, kurie yra pasienyje su Lenkija, kol kas tokių planų atsisakyta.  Vyriausybė teikė Seimui siūlymą, kuriuo nepaprastoji padėtis dešimties kilometrų nuo sienos ruože ir neteisėtų migrantų apgyvendinimo vietose galiotų iki 2022 metų sausio 15 dienos 24 valandos.

Seimas ketina pratęsti nepaprastąją padėtį, o tai sukels prieš tai neapgalvotų nepatogumų. Esant tokiam režimui, šalyje negalima keisti Konstitucijos, tad parlamentarai negalės priimti nei pakeitimų susijusių su tiesioginiai merų rinkimais, nei kandidatavimu į Seimą nuo 21-erių, nei vadinamosios „Pakso pataisos“. „Akivaizdu, kad Konstitucijos pakeitimas dėl merų turėtų keltis į pavasario sesiją. Tai, manau, kad taip ir atsitiks.