Dabar liko klausimas dėl premjerės Ingridos Šimonytės Vyriausybės atsistatydinimo, nes premjerė buvo sakiusi, kad, jeigu Seimas nesutiks persikrauti, ji prašymą dėl atleidimo pateiks po NATO vadovų susitikimo. Tačiau tarp konservatorių jau justi atsitraukimo nuotaikos, nes dabar kalbama jau apie svarstymus atsistatydinti, o ne garantuotą Vyriausybės atsistatydinimą. 

„Aš turbūt kad pasisakydama leidau sau šiek tiek per daug, nes aš nesu Vyriausybėje pati sau, bet prezidiumas yra priėmęs sprendimą svarstyti šį klausimą, tai prezidiumas šį klausimą bet kokiu atveju svarstys“ – antradienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Už Gabrieliaus Landsbergio inicijuotą nutarimo projektą dėl priešlaikinių rinkimų balsavo 66 Seimo nariai, prieš buvo 61 parlamentaras, o dar 8 politikai susilaikė. Kadangi balsavusių prieš ir susilaikiusių buvo daugiau, laikoma, kad idėja yra atmesta.

Iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos, G. Landsbergio iniciatyvą palaikė 34 politikai, 14 buvo prieš ir du konservatoriai susilaikė.

Prieš balsavo Kazys Starkevičius, Žygimantas Pavilionis, Antanas Čepononis, Emanuelis Zingeris, Rasa Petrauskienė, Algis Strelčiūnas, Valdas Rakutis, Antanas Matulas, Jurgis Razma, Vilius Semeška, Audronius Ažubalis, Andrius Kupčinskas, Angelė Jakavonytė, Mindaugas Skritulskas. Susilaikė Edmundas Pupinis ir Vilija Aleknaitė Abramikienė. 

Idėjos nepalaikė valdančiosios daugumos partneriai Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija. Palaikymą iš dalies išreiškė tik socialdemokratai ir valstiečiai žalieji, bet ir tai ne visais savo turimais balsais. G. Landsbergis yra teigęs, kad jeigu Seimas neparems priešlaikinių rinkimų idėjos, tai tarsi bus laikoma, jog Seimas mano, esą visi yra amnestuoti nuo moralinės atsakomybės čekučių skandale. 

Norint paskelbti priešlaikinius Seimo rinkimus galutiniame balsavime būtų reikėję surinkti bent 85 Seimo narius, tačiau jau iš pradžių mažai kas tikėjo balsavimo sėkme, nes priešlaikinių rinkimų idėjai priešinosi nemažai konservatorių. 

Nėra lengvų atsakymų?

Viskas prasidėjo nuo to, kad Lietuvoje diskutuojant apie savivaldos politikų nesąžiningumą švaistant su tarybos narių darbu susijusias išlaidas į kairę ir į dešinę, iš konservatorių pradėta prašyti pasiaiškinti, kodėl jie žadėjo aukštesnę politinę kultūrą, bet Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politikai elgiasi lygiai taip pat kaip socialdemokratai, darbiečiai, valstiečiai žalieji ar konservatorių ypač pašiepiamas Visvaldas Maitijošaitis bei jo komiteto nariai, sūnus. Kaunas pasižymėjo ypatingu reguliavimu, kai iš politikų net nebuvo prašoma atnešti įrodymų, kur išleistos atsiskaitytinai skiriamos lėšos. 

Iškilo 3 ministrų problema, mat buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, finansų ministrė Gintarė Skaistė ir Liberalų sąjūdžio deleguotas kultūros ministras Simonas Kairys praeityje buvo Kauno miesto tarybos nariai ir, kaip ir kiti, puikiausiai naudojosi sistema jos net nekvestionuodami. 

Konservatoriai pasijuto puolami. Ši politinė partija nėra pripratusi prie kritikos, be to, G. Landsbergis jau anksčiau pastebėjo, kad pačių konservatorių nariai pradėjo tikėtis pasislėpti už ministrų nugarų ir tyliai „praslysti“. Premjerė I. Šimonytė stojo ginti J. Šiugždinienės, kuri neatlaikė spaudimo ir atsistatydino. G. Skaistė grąžino dalį lėšų, liberalų deleguotas S. Kairys nesureagavo niekaip, pabuvo tyliai. Premjerė pasijuto taip, tarsi miniai suplėšyti atiduodamas vienas asmuo. J. Šiugždinienę dėl kažkokių priežasčių ji labai vertina. 

Tokiu būdu gegužės 19 dieną G. Landsbergis spaudos konferencijoje išsakė idėją, kad jeigu jau visi tokie susitepę, nėra kaip išplauti munduro, tai tuomet reikia rengti priešlaikinius Seimo rinkimus, o jeigu ne, tuomet Vyriausybė svarstys apie atsistatydinimą. Šią žinią jis paskui nunešė į partijos prezidiumą ir kažkaip sugebėjo įtikinti daugumą prezidiumo narių, neva tai geras sprendimas. Tokį ėjimą G. Landsbergis ir I. Šimonytė sugalvojo norėdami „permušti“ čekučių skandalą, bet atskirai šie politikai gali turėti ir savo sumetimų, kurie gali būti dar nepaviešinti. 

„Balsavimas dėl pirmalaikių parlamentų rinkimų pirmiausia yra galimybė rasti bendrą politinį – parlamentinės respublikos, kuria yra Lietuva – atsakymą dėl susidariusios beprecedentės padėties politinėje sistemoje, kai dėl rinktų politikų veiklai skiriamų lėšų ydingos apskaitos kilo klausimas ir dėl visos Lietuvos politinės sistemos pamatų“, – pristatydamas projektą antradienį sakė G. Landsbergis. 

Politikas pasakojo, kad daugelis opozicijoje tikriausiai norėtų lengvų atsakymų, bet lengvo kelio nėra, o ritualinis avinėlių paaukojimas – tik ministrų atleidimas – padėties nespręstų, nes problema buvo savivaldoje, o Lietuvos savivaldybių asociacija nė nemanė atsiprašyti visuomenės. Bet G. Landsbergis pasiūlė persikrauti visam Seimui, nes klausimai Seimo politikams nesiliaus, mat nemažai jų praeityje yra dirbę savivaldybių tarybų nariais. 

„Į sudėtingus klausimus gal kai kam opozicijoje ar greta jos norėta lengvų atsakymų. Ritualinis avinėlių paaukojimas – nesigilinant nei į detales, nei galiojusius reglamentus, nei į kitas aplinkybes atgaline data – trys galvos vyriausybėje ir viskas gerai, vsio zakonno, dirbam toliau. Seimas nė prie ko, nors pirko iš tarybos narių veiklos išlaidų „Porsche“ padangas ar iš parlamentinių lėšų gėles po 400 eurų iš savo sesers. Savivaldybės, su baudžiamųjų bylų kaltinamaisiais priešaky, jau ką tik savo asociacijoje pasakė, kad viskas jiems gerai. Nereikia nei atsiprašymo, nei pakeisti „dviejų televizorių iš tarybos lėšų“ pirmininko“, – apgailestavo G. Landsbergis. 

Iš parlamentinei veiklai skiriamų lėšų Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ priklausantis Kęstutis Mažeika pirko gėles iš savo sesers Kristinos Mažeikaitės. Per praėjusių metų antrą pusmetį šiam tikslui jis išleido 416 eurų. O Darbo partijai priklausantis Aidas Gedvilas, kai dirbo savivaldybės taryboje, 2019 m. savo automobiliui „Porsche 911“ kelis mėnesius iš eilės pirko po vieną padangą. Po G. Landsbergio kalbos K. Mažeika sakė grąžinsiantis pinigus į Seimo arba tarybos iždą, o A. Gedvilas pasižadėjo grąžinti pinigus tuo atveju, jeigu būtų nustatyta kokių nors pažeidimų, bet, jo teigimu, iš tiesų pažeidimų nėra. 

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, socialdemokratas Mindaugas Sinkevičius iš kanceliarinėms išlaidoms skirtų lėšų du mėnesius apmokėjo dviejų televizorių lizingą, davė tarnybinį telefoną naudotis vaiko priežiūros atostogose buvusiai žmonai. Politikas grąžino 4 tūkst. eurų į Jonavos rajono tarybos iždą. 

Bando užkabinti Nausėdą

„Iki šiol nesulaukėm ir prezidento deklaracijų, kaip jis padengė rinkimų skolas, nes suprask, to daryti teisiškai neprivaloma. Kodėl Lietuva vis dar neturi skandinaviško pasitikėjimo parlamentu standarto? Kažkur elgsenoje ir standartuose neįtikiname visuomenės. Ankstesni elgesio standartai, matyt, turi spragų, nežiūrint, kuriai spektro politinei pusei yra tekę atsakyti už pasitikėjimo Seimu standartus. Matėme visko: ir žūtbūtines savų priedangas nuo teisėsaugos tyrimų uoliai saugant teisinius imunitetus, matėme ir ambicijų pakelti pasitikėjimą Seimu į neregėtas aukštumas, bet nedemonstruojant nuoseklaus pavyzdžio ir dvigubų standartų vengimo. Standarto klausimas ir nuoseklumas nėra lengviausi uždaviniai politinei bendruomenei“, – kalbėjo G. Landsbergis. 

Čia politikas prisiminė buvusio Seimo nario Mindaugo Basčio atvejį. Šis politikas buvo pripažintas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją ir sulaužęs Seimo nario priesaiką, bet apkaltos balsavimas Seime nepavyko, nepakako balsų. Tačiau vėliau politikas pats pasitraukė iš Seimo. Jis buvo kaltinamas ryšiais su kitų žalių žvalgybose dirbusiais asmenimis. Viskas vyko praėjusioje kadencijoje. 

„M. Basčio apsauga nuo apkaltos buvo tapusi kolektyvinės atsakomybės diskusijų objektu. Tąsyk Andriaus Tapino atsakas buvo ne tik mitingas bet ir pirmasis punktas mitingo rezoliucijos reikalavimuose – pirmalaikiai rinkimai. Šiandien regint sisteminius iššūkius, kurie neaplenkė ir Seimo – deja, girdime tik išsisukinėjimus, kodėl kolektyvinė atsakomybė netinka. Tačiau visiems tinka trijų ministrų Golgota už visų čekiukų nuodėmes ar naujai merų pasitikėjimą gavusį dviejų televizorių herojų M. Sinkevičių. Toks standartas nėra teisingas. Ar tokiais standartais turime pretenzijų į aukštesnį pasitikėjimą? O gal nuoširdžiai to standarto nelabai ir būdavo siekiama. Ai, kažkaip nugesinti, kažką paaukoti, kažkokį iliuzionistinį triuką panaudoti“, – svarstė G. Landsbergis. 

Konservatorių lyderis sako, kad kažkas netgi siūlė paaukoti kažkurį patarėją. Tačiau, politiko teigimu, geriau ne imtis iliuzionistinių sprendimų, o paskelbti priešlaikinius Seimo rinkimus, kad rinkėjai galėtų patys įvertinti, kas jiems tinka, o kas ne. Kartu G. Landsbergis perspėjo, kad kitoks balsavimas kažkodėl reikštų Seimo suteikiamą amnestiją neskaidrumui.

„Kitoks apsisprendimas, turite tai aiškiai suprasti prieš spaudžiant mygtukus – reikš Seimo suteikiamą visuotinę amnestiją. Tai taip pat sutarimas dėl bendro vardiklio. Nebūtinai moraliai jis teisingas, bet tada beliktų konstatuoti, kad vienintelis standartas, įveikiamas visoms politinėms bendruomenėms – lieka teisės standartas. Nėra antrankių, nėra teismų sprendimų – vadinasi jokio pagrindo atsakomybei dėl čekių apskaitos klausimų. Gaila, jei tik dėl tokio standarto galime sutarti. Nors, tiesa, dėl jo sutarti net nereikia – teisėsauga turi nepriklausomai dirbti savo darbą nuo politinių vėjų. Todėl siekiant aukštesnio standarto nei teisėsaugos indulgencija ar pareiškiami kaltinimai – kviečiu palaikyti politinės sistemos perkrovimą per rinkėjų pasitikėjimo atnaujinimą. Tad Jūsų pasirinkimas labai paprastas: visuotinė amnestija ar perkrovimas pasitikint rinkėjais“, – reziumavo G. Landsbergis. 

Seimui rinkimai, o savivaldybėms – meduolis

Seimo nariai pastebėjo, kad šioje konkrečioje situacijoje į akis krinta du nesuderinamumai: Seimui siūloma persikrauti, o savivaldybės praktiškai gaus meduolį: tarybos nariams norima įteisinti 20 proc. užmokestį nuo mero algos. Merų algos skiriasi priklausomai nuo gyventojų skaičiaus, bet nuo liepos merų algos turi žymiai paaugti dėl valstybės tarnybos reformos, todėl iš esmės už galimas vagystes ir dokumentų klastojimą tarybų nariai gaus darbo užmokestį. 

„Tikrai nesijaučiu nei šventasis, nei vagis. Bet taip, kaip nutiko Savivaldybių asociacijoje, kuri formuoja Lietuvos savivaldos politiką, kuri įstūmė visą valstybę į visą šitą ydingą padėtį, kurią turime, jie jau persikrovė? Jie jau balti? M. Sinkevičius, galbūt būsimas socialdemokratų pirmininkas, galbūt būsimas premjeras, jis šventas? Jau jis ne prie ko? Ar mes dėl to irgi turime kraujuoti?“, – klausė konservatorius Vilius Semeška. 

Konservatorius Edmundas Pupinis svarstė, ar Seimo priešlaikiniai rinkimai, perkrovimas pasieks pagrindinį tikslą – kad politinė sistema veiktų be trikdžių. Politikas sakė, kad nėra garantijų, jog po rinkimų į Seimą nepateks kiti, kuriems vėl bus keliami panašūs klausimai. Juolab, kad Lietuvos savivaldybių asociacija atsakomybės neprisiima, atsiprašymo nepaskelbė. 

„Jeigu mano būtų valia, aš būčiau siekęs ir siekiu to išrišimo. Jeigu žmogus yra padaręs netinkamą veiklą (tokių yra ir mūsų bendruomenėje, įkurta komisija, kur tokį atvejį individualiai kiekvieną žiūri). Aš suprantu, kad pabėgti nuo individualios ir asmeninės atsakomybės nei turėtų būti galimybės, nei kas nors turėtų tokius žmones dengti, tačiau ritualinio paaukojimo pritaikymas vienam turi gilesnę prasmę. Jis reiškia, kad arba visi turi universaliai prisiimti atsakomybes kažkokias, ką mes ir kalbame, arba visi yra amnestuojami  “, – sakė politikas.