Seimas ketina atsisakyti birželio 1-osios kaip Vaikų gynimo dienos, paskirti kitas datas

Argumentas keisti vaikų gynimo dieną – jos sovietinės ištakos.

„Siūlome atmintinų dienų sąraše paminėti Vaiko dieną, Pasaulinę vaikų teisių apsaugos dieną ir išbraukti Tarptautinę vaikų gynimo dieną, taip atsisakant posovietinio šios dienos minėjimo. Kitaip tariant, šiek tiek desovietizuosime atmintinų dienų sąrašą“, – sakė grupės parlamentarų inicijuotą projektą pristačiusi konservatorė Paulė Kuzmickienė.

TAIP PAT SKAITYKITE:

JAV: NATO viršūnių susitikime galutinio sprendimo dėl Ukrainos narystės nebus

Lietuviai susirūpino pinigais bankų sąskaitose: taip nebuvo nuo pat 2004 m.

Lietuvos ir Lenkijos prezidentų deklaracijoje – įsipareigojimas stiprinti saugumą

Parlamentas po pateikimo taip pat pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui Atmintinų dienų įstatyme įrašyti sausio 22-ąją, kuri būtų minima kaip 1863–1864 metų sukilimo prieš okupacinę Rusijos imperijos valdžią pradžios diena, o kitu balsavimu – grupės parlamentarų iniciatyvai gegužės 15-ąją minėti Respublikos dieną.

Įžvelgė tradicijos naikinimą

P. Kuzmickienė pristatydama siūlymą atsisakyti birželio 1-osios tvirtino, kad ji kilo iš 1949 metais Maskvoje įvykusios Sovietų Sąjungos tarptautinės moterų konferencijos ir pirmą kartą ji paminėta 1950 metais, o Vakarų pasaulis mini visai kitas datas.

„Iki šių dienų Tarptautinė vaikų gynimo diena Lietuvoje, kaip ir kitose Rytų ir Vidurio Europos valstybėse, tokiose kaip Baltarusijoje, Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje, bei komunistinėse valstybėse, tokiose kaip Kinija, Šiaurės Korėja, Vietnamas, kasmet minima birželio 1 dieną“, – kalbėjo konservatorė.

Tuo metu Airija, Graikija, Ispanija, Italija, Kroatija, Kipras, Nyderlandai, Prancūzija, Danija, Suomija, Švedija, anot jos, Pasaulinę vaikų dieną mini lapkričio 20-ąją.

„Tą dieną, kurią 1959 metais buvo priimta minėti Jungtinių Tautų Vaiko teisių deklaracija, bei kurią 1989 metais priimta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija“, – pažymėjo P. Kuzmickienė.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė Vilija Targamadzė klausė, kodėl reikia „naikinti tai, kas yra mūsų tradicija“, ir siūlė atmintinų dienų sąrašą papildyti kitomis šventėmis, o ne atsisakyti birželio 1-osios.

„Kodėl reikia panaikinti, išbraukti iš atmintinų dienų sąrašo birželio 1 dieną kaip Tarptautinę vaikų gynimo dieną? Tai jau yra mūsų tradicija. Tai, kad švenčia tik Rytų Europos ir Centrinės Europos šalys, tarkime, tokios kaip Lenkija, Latvija, Estija ir kitos, tai irgi nėra svarus argumentas“, – teigė Seimo narė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė konservatorė Monika Navickienė tvirtino, kad siūlymas atsisakyti birželio 1-osios, kaip atmintinos dienos, suderintas su socialiniais partneriais.

„Tai kilo iš pačių vaiko teisių gynėjų, nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių vaikams, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos. Taip pat diskutuota, tartasi su pačiais vaikais, kaip jie vertina, kad jų diena yra minima ir tapatinama vis dėlto su Sovietų Sąjungoje atsiradusia būtent datos tradicija“, – kalbėjo M. Navickienė.

Iš atmintinų dienų sąrašo išbraukus birželio 1-ąją, Tarptautinę vaikų gynimo dieną, vietoj jos būtų įrašytas gegužės trečiasis penktadienis – Vaiko diena, taip pat lapkričio 20-oji – Pasaulinė vaiko teisių apsaugos diena. Šiuos siūlymus Seimas toliau svarstys rudenį.

Duoklė istorija ir valstybei

Seimas ėmėsi svarstyti ir prezidento G. Nausėdos siūlymą sausio 22-ąją paskelbti 1863–1864 metų sukilimo prieš okupacinę Rusijos imperijos valdžią pradžios diena.

„Įstatymo projekto tikslas – įprasminti vieno kovingiausių XIX amžiuje, ilgiausiai trukusio nacionalinio, pilietinio, socialinio pasipriešinimo Rusijos imperijai istorinę atmintį ir paskelbti sausio 22 dieną 1863–1864 metų sukilimo prieš okupacinę Rusijos imperijos valdžią pradžios diena“, – pristatydama siūlymą sakė prezidento patarėja Jolanta Karpavičienė.

Ji priminė, kad šiemet sukanka 160 metų, kai 1863 metų sausio 22 dieną Varšuvoje prasidėjęs sukilimas išsiplėtė ir Lietuvoje. Anot patarėjos, tai buvo kovingiausias, ilgiausiai trukęs išsivadavimo sąjūdis bei kova už laisvę ir nepriklausomybę Rusijos imperijoje XIX amžiuje.

„Teikiamas įstatymo projektas bendra prasminga visų mūsų veikla prisidės prie ryškaus ir gyvo atminimo žmonių, kurie savo pavyzdžiu ir kova prieš okupacines struktūras ir šiomis dienomis simbolizuoja laisvės siekį, žymi europietiškos istorinės bei kultūrinės tapatybės pagrindą“, – kalbėjo J. Karpavičienė.

Kitu projektu grupė skirtingoms frakcijoms priklausančių parlamentarų Atmintinų dienų įstatyme siūlo gegužės 15-ąją įrašyti kaip Respublikos dieną.

Sumanymą pristatęs Liberalų sąjūdžio atstovas Raimundas Lopata sakė, kad gegužės 15 dieną susirinkęs Steigiamasis Seimas paskelbė rezoliuciją, kuria įtvirtino Lietuvos valstybę kaip demokratinę respubliką.

„Gegužės 15 dienos aktas minimas ir Kovo 11-osios akte, tai yra Lietuvos valstybės – respublikos – konstitucinis pamatas. Kitaip tariant, Lietuvai gegužės 15 diena yra svarbi ne tik todėl, kad šią dieną į pirmąjį posėdį susirinko moderniųjų laikų tautos atstovybė, bet ir dėl to, kad šią dieną Steigiamasis Seimas apsisprendė dėl Lietuvos valstybei ir tautai itin reikšmingo klausimo, kokia bus Lietuva. Vienu balsu buvo pasirinkta respublikos kryptis“, – kalbėjo R. Lopata.

Anksčiau Seimas gegužės 15-ąją yra paskelbęs Steigiamojo Seimo susirinkimo diena ir Tarptautinė šeimos diena.

Toliau šiuos siūlymus Seimas svarstys per rudens sesiją.