Jei Seimas pritartų, neperrinktam parlamentarui pradžiai būtų išmokama tik vieno mėnesio atlyginimo dydžio išeitinė išmoka. Toliau likusi išeitinė būtų mokama lygiomis dalimis kas mėnesį – tačiau jos mokėjimas būtų nutraukiamas, jei buvęs parlamentaras dėl susiklosčiusių aplinkybių vėl užimtų Seimo nario pareigas.
Šios išmokos mokėjimas taip pat būtų nutraukiamas, jeigu buvęs Seimo narys pradėtų dirbti ir jo darbo užmokestis būtų lygus likusiai išeitinei išmokai ar už ją didesnis.
Jei buvusio Seimo nario alga būtų mažesnė, jis gautų skirtumą tarp išeitinės išmokos ir naujo darbo užmokesčio.
Siekiant neatgrasyti buvusių Seimo narių dirbti tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje, planuojama suvienodinti išeitinių išmokų mokėjimo, sumažinimo ir mokėjimo nutraukimą, neatsižvelgiant į tai, kur pradėtų dirbti buvęs Seimo narys.
Tikimasi, kad naujas reguliavimas leis išvengti tokių situacijų, kai į Seimą neperrinktas parlamentaras gauna išeitinę išmoką, tačiau vėliau kažkam atsisakius mandato po kelių dienų vėl sugrįžta Seiman arba įsidarbina.
Statuto pataisos taip pat numato, kad buvusiam Seimo nariui mirus, išeitinės išmokos dalis, neišmokėta iki jo mirties dienos, būtų išmokama jo įpėdiniams, pateikusiems paveldėjimo teisės liudijimą.
Šiuo metu Seimo statute nėra nuostatų, kurios apribotų išeitinės išmokos skyrimą pasibaigusios kadencijos Seimo nariui.
Parlamentarui išmokama tiek vidutinių mėnesinių jo atlyginimų dydžio išeitinė išmoka, kiek metų iš eilės jis buvo Seimo nariu. Išeitinė išmoka yra ne mažesnė kaip 2 ir ne didesnė kaip 6 vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio. Į kitą kadenciją neperrinktam politikui, ši išmoka išmokama paskutinę jo įgaliojimų dieną.
