Seimui priėmus prezidento Gitano Nausėdos siūlomus pokyčius, kasmet visos centrinio banko pelno įmokos, likusios skyrus būtiną jų dalį LB kapitalui, būtų mokamos į valstybės biudžetą, o į Valstybės gynybos fondą būtų pervedama 14 mln. eurų viršijanti jų dalis.
Tad siūloma, kad LB į biudžetą nebereiktų mokėti iki 70 proc. apskaičiuoto pastarųjų trejų pasibaigusių finansinių metų centrinio banko pelno vidurkio.
LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus anksčiau sakė, kad šiemet už 2024-uosius šalies biudžetas iš viso galėtų pasipildyti apie 300 mln. eurų – iš jų apie 130 mln. eurų pelno įmoka, o apie 160 mln. eurų – dėl maksimalių LB nustatytų palūkanų normas už valstybės laikomas lėšas.
Siūlymai parengti konsultuojantis su LB ir Europos Centriniu Banku (ECB).
Papildomos lėšos būtų skirtos Lietuvai siekiant gynybai iki 2030-ųjų skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Kaip jau skelbta, per artimiausius metus surinkti papildomus 10-12 mlrd. eurų gynybai reikia norint suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus.
Tokį sprendimą VGT priėmė sausį, tikimąsi, kad krašto apsaugos finansavimas šiemet kartu su skolos instrumentais pasieks 4 proc. BVP.
