„Valstybės kontrolė yra nepriklausoma institucija ir jos nepriklausomumą saugo įstatymai ir teisės aktai. Čia yra kertinis dalykas, kuris suponuoja jos apsaugą ir niekas negali daryti jokio spaudimo“, – Seimo plenarinių posėdžių salėje kalbėjo šalies vadovo vyriausioji patarėja I. Segalovičienė.
Sulaukusi konservatoriaus Žygimanto Pavilionio klausimų dėl anksčiau prezidento taikyto politinio „atšalimo“ laikotarpio, kandidatė atsakė, jog kontrolieriui turėtų rūpėti audito standartai.
„Būsimam valstybės kontrolieriui tikrai aktualu audito standartai. Esu tas žmogus, kuris laikysis audito standartų, sieksiu ir juos tobulinti, ir savo pasiūlymus nešti į tarptautinį lygį, kad jie keistųsi pagal gerąją Lietuvos praktiką“, – kalbėjo I. Segalovičienė.
Valstybės kontrolės pareiga atlikti LRT auditą
Sulaukusi klausimų dėl „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio ir kitų parlamentarų siūlymo pavesti Valstybės kontrolei atlikti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) veiklos auditą, I. Segalovičienė teigė, kad jį atlikti būtų institucijos pareiga.
„Valstybės kontrolės pareiga – tokį auditą atlikti, nes tai yra kertinis bendradarbiavimo tarp institucijų principas. Jeigu įstatymas numato tokią pareigą, Valstybės kontrolė turi padaryti savo darbą geriausiai kaip gali būti padaryta, su aukščiausios kokybės auditu ir rekomendacijomis“, – dėstė ji.
Vėliau kandidatė žurnalistams pabrėžė, kad ji nedalyvavo diskusijose dėl LRT audito.
Vienas prioritetų – nacionaliniam saugumui
Tuo metu kalbėdama apie savo prioritetus, I. Segalovičienė akcentavo, jog auditai turi atitikti strateginius valstybės tikslus. Todėl, pasak jos, viena kertinių sričių bus nacionalinis saugumas.
„Šiandien sudėtingoje geopolitinėje aplinkoje, kai valstybė prioritetizuoja finansavimą nacionaliniam saugumui, o ekonomikos augimas ir žmonių gerovė išlieka bendru tikslu (...) Stiprus viešasis sektorius ir atsakingas valdymas yra kertiniai sėkmingos Lietuvos ateities ramsčiai“, – dėstė ji.
„Strateginio audito stiprinimas ir orientacija į realų poveikį. Valstybės kontrolės auditai turi būti susiję su svarbiausiais strateginiais tikslais ir generuoti aiškius praktinius pokyčius. Sieksiu, kad auditai būtų nukreipti į sistemines valstybės valdymo problemas ir turėtų reikšmingą įtaką pažangai tokiose srityse kaip nacionalinis saugumas, demografiniai iššūkiai, sveikata, švietimas ir socialinė apsauga“, – pabrėžė I. Segalovičienė.
Antradienį Seimui pateikta prezidento vyriausiosios patarėjos I. Segalovičienės kandidatūra į valstybės kontrolierės postą. Šios kandidatūros svarstymas į plenarinių posėdžių salę grįš balandžio 29 d., iki tol ją vertins Seimo komitetai ir frakcijos.
Tai numatantį dekretą šalies vadovas pasirašė pirmadienį. Prezidento teigimu, nuo 2019 m. jo komandoje dirbanti I. Segalovičienė yra „nepaprastai darbšti, profesionali, principinga ir vertybiškai orientuota kandidatė, puikiai išmananti vadybos principus ir pasirengusi siekti efektyvaus valstybės lėšų naudojimo“.
„Tikiuosi iš Valstybės kontrolės aktyvesnio įsitraukimo į valstybės biudžeto formavimą, tai padėtų sudėtingu laikotarpiu išlaikyti fiskalinę drausmę. Be to, būtina ir toliau didinti Valstybės kontrolės rekomendacijų kokybę ir stiprinti poveikį viešajam valdymui. (...) Neabejoju, kad I. Segalovičienė, įsigilinusi į viešojo valdymo stebėsenos ir vertinimo temas bei sukaupusi vertingos praktinės patirties, yra tinkamiausia kandidatė siekti šių tikslų“, – Prezidentūros pranešime spaudai cituotas prezidentas.
Valdančiosios koalicijos lyderiai pretendentę sutiko gana palankiai – anot premjero Gintauto Palucko, I. Segalovičienė „turi reikalingas kompetencijas, yra patyrusi specialistė“. Jam antrino ir „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.
Visgi, opozicinių partijų atstovai neslėpė – teikdamas savo patarėjos kandidatūrą, prezidentas kuria blogą precedentą ir kelia riziką, jog Valstybės kontrolė nebeliks nepriklausoma audito institucija. Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė – teikdamas savo komandos narės kandidatūrą, G. Nausėda „nutarė perspjauti Donaldą Trumpą“, kuris į svarbias valstybines pozicijas taip pat rinkosi kvestionuotinus pretendentus.
Tuo metu Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis tikino nemanantis, jog I. Segalovičienei turėtų būti taikomas koks nors politinio „atšalimo“ laikotarpis, mat, anot jo, šalies vadovo komandoje dirbanti kandidatė nėra politiškai angažuota.
I. Segalovičienė šalies vadovo vyriausiąja patarėja pradėjo dirbti 2019 m. rugpjūtį. Anksčiau ji yra dėsčiusi Kauno technologijos universiteto (KTU) Viešosios politikos ir administravimo institute, dirbusi šio universiteto Strateginio planavimo departamente kokybės užtikrinimo srityje.
Vėliau I. Segalovičienė buvo Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio patarėja, o į Prezidentūrą atėjo iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vadovo pareigų.
I. Segalovičeinė baigė KTU viešojo administravimo magistro studijas, atliko mokslinius tyrimus viešojo administravimo stebėsenos ir vertinimo temomis, taip pat stažavosi Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje.
Šiuo metu Valstybės kontrolei vadovauja Mindaugas Macijauskas – jį Seimas paskyrė į šias pareigas 2020 m. gegužę.
Valstybės kontrolierių prezidento teikimu Seimas skiria 5 metų kadencijai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
