irena segalovičienė

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė nepritaria Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) svarstymui taikyti baudas apie neatvykimą pas gydytoją nepranešusiems pacientams. Anot jos, siekiant mažinti pacientų eiles gydymo įstaigose, derėtų mąstyti apie žmonių gerovę. „Vertinčiau labai neigiamai tokį pasiūlymą. Nepasimokome iš pandemijos valdymo klaidų.

Prezidento Ekonominės ir socialinės politikos grupės vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė ragino Seimą labiau atsižvelgti į vyresnio amžiaus žmonių interesus. Pasak jos, šiandieninė senjorų padėtis bei jų skurdo rizikos rodikliai tenkinti neturėtų, o problemoms spręsti reikalingos naujos kompleksinės priemonės. „Šalies vadovas taip pat įsipareigojo aktyviai dirbti jūsų (senjorų – ELTA) gerovės klausimais ir prezidento pozicija labai paprasta: turime imtis tam tikrų kompleksinių priemonių.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad sveikatos priežiūros specialistų trūkumas kuria eiles valstybinėse gydymo įstaigose. Pasak jos, derėtų svarstyti apie motyvacinių priemonių skyrimą gydytojams, besirenkantiems dirbti viešajame sektoriuje, o ypač regionuose. „Šis klausimas (specialistų trūkumas – ELTA) tikrai kuria eiles.

Prezidento patarėja sako, kad eiles valstybinėse gydymo įstaigose sukuria specialistų trūkumas, todėl ji siūlo galvoti apie paskatas ir motyvaciją jiems rintis dirbti viešajame sektoriuje, ypač regionuose. Irena Segalovičienė ragina galvoti apie socialines garantijas ir geresnes darbo sąlygas gydytojams ir kitiems specialistams. „Eiles šitas klausimas (specialistų trūkumas – BNS) kuria labai stipriai. Eilės dėl paslaugų labai rimta problema.

Visuomenės pastabos sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui yra akivaizdžiai matomos, sako prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė. „Ar sveikatos ministras dirba idealiai? Tikrai ne, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra viena iš tų trijų ministerijų, kuri formuoja ir įgyvendina viešųjų paslaugų visą politiką. Natūralu, kad ir visuomenė ministrui turi pastabų, jos yra akivaizdžiai matomos“, – Žinių radijui antradienį sakė I. Segalovičienė.

Finansų ministerijos parlamentui antradienį teikiamame Gynybos fondo projekte prezidentas pasigenda socialinio teisingumo ir nepalaiko vartojimo mokesčių didinimo – akcizų kurui, sako prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė. „Prezidentas yra išsakęs labai svarbų, jo požiūriu, principą, kuriuo turėtume vadovautis – tarp Gynybos fondo mokestinių sprendimų neturėtų būti visuotinio vartojimo mokesčių.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė mano, kad finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ situacija turėtų būti vertinamos ne vien viešųjų pirkimų, bet ir šalies reputacijos kontekste. Anot jos, vykstant tokiems incidentams yra svarbu išlaikyti pozityvią Lietuvos, kaip finansinių technologijų šalies, reputaciją. „Kalbant apie „Foxpay“ situaciją reikia matyti ne vien tik viešųjų pirkimų kontekste. Lietuva yra finansinių technologijų šalis.

Galimybės pasitraukti iš pensijų kaupimo antrosios pakopos fonduose kol kas gyventojams kelia daug neaiškumų, o Vyriausybė nesugeba reikalingų sprendimų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo priimti laiku, mano prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.

Jeigu šalies vadovas Gitanas Nausėda bus perrinktas antrajai kadencijai ir savo komandoje norės matyti dabartinę vyriausiąją patarėją Ireną Segalovičienę, ši tikina padarysianti viską, kad galėtų padėti prezidentui įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė akcentuoja, kad sprendimas įšaldytą Rusijos turtą panaudoti Ukrainos reikmėms turėtų būti surastas visos Europos Sąjungos (ES) mastu. „Lietuva laikosi tokios pačios pozicijos – įšaldytas Rusijos turtas turėtų būti panaudotas Ukrainos reikmėms.

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė sako, kad antrus metus galiojantis laikinasis bankų solidarumo įnašas galėtų būti pratęstas dar metams. „Tai yra tinkama priemonė tikslui pasiekti ir jį tikslinga pratęsti dar vieniems metams“, – antradienį Žinių radijui kalbėjo šalies vadovo atstovė. Pasak jos, toks mokestis per ateinančius metus galėtų sugeneruoti iki 70 mln. eurų. „Tai tikrai adekvatus ir reikšmingas šaltinis gynybai“, – sakė I. Segalovičienė.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė mano, kad Seimas ir Vyriausybė galėtų dar šios kadencijos metu pakeisti kaupimo antrojoje pensijų pakopoje sistemą. „Labai svarbu, kad dabar valdantieji iš principo jungtų didelį pagreitį, kad paskutiniais kadencijos mėnesiais atsisuktų į žmones ir patobulintų antrąją pakopą iš esmės“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė I. Segalovičienė.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė mano, kad nereikėtų skubėti keisti Konstitucijos ir atsisakyti parlamentinių lėšų. Anot jos, peržiūrint šiuo metu galiojančią parlamentinių lėšų tvarką, yra ypač svarbi Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen lyderystė „Tikrai labai abejotina, ar Konstitucija turėtų būti kaitaliojama, kai tiesiog nesugebama susitvarkyti su žemesniais teisės aktais ir tvarkomis, neišnaudojus visų reguliavimo opcijų, kitaip tariant, elementariai neįvedant ...

Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad žmonės turi turėti galimybę nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, prezidento vyriausioji patarėja sako, kad tokios sąlygos turi būti apibrėžtos kuo plačiau.   „Sutikite, tų situacijų bus labai įvairių. Žmogui pasikeičia sąlygos esmingai, kai jis praranda sveikatą.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Irena Segalovičienė sako, kad sutarimo dėl Stambulo konvencijos Seime nėra, bet mūšiai dėl ideologinių konvencijos aspektų, anot jos, netrukdo diegti priemonių siekiant užtikrinti smurto artimoje aplinkoje prevenciją ir moterų apsaugą.

Šarūnui Stepukoniui pralošus milijonus, kurių dalis buvo ir pensijų kaupime, prezidentūra vėl prabyla, kad reikia leisti žmonėms dalį pinigų iš pensijų fondų atsiimti. Apie tai laidoje „Dienos komentaras“ atsakė prezidento patarėja Irena Segalovičienė. Šarūnui Stepukoniui pasisavinus ir pralošus dešimtis milijonų eurų iš investicinio fondo, maždaug 3 milijonus eurų prarado ir pensijų fondų valdymo bendrovės.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė tvirtina, kad Lietuvos Vyriausybė, skirtingai negu kaimyninių šalių politikai, padarė labai mažai būsto politikoje ir tinkamai nepadėjo žmonėms aukštų palūkanų normų laikotarpiu. Pasak jos, ministrų kabinetui šioje srityje trūksta strateginio mąstymo. „Bendrai būsto politika yra labai svarbi socialinės politikos sudedamoji dalis. Jeigu pasižiūrėti retrospektyviai į Vyriausybės darbą, buvo labai mažai padaryta šioje srityje.

Papildomos lėšos gynybai visų pirma turėtų ateiti per ekonomikos augimą, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėja Irena Segalovičienė. „Prezidento nuomonė labai paprasta šitoj vietoj – prioritetas turi būti ekonomikos augimas. Pažiūrėkime į gynybos išlaidas nuo 2019 metų, tada jos sudarė virš 970 mln. eurų, dabar 2024 metais sieks beveik 2,1 mlrd. eurų, tas augimas labai didelis“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė prezidento patarėja.

Šarūnui Stepukoniui pasisavinus ir pralošus milijonus eurų iš investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo, į kurį buvo investavę ir Lietuvos pensijų fondai, prezidento patarėja Irena Segalovičienė sako, kad šis atvejis rodo, kad būtina didinti antros pensijų pakopos patikimumą. Ji pabrėžė, kad šalia socialinio draudimo pensijų sistemos, šaliai yra reikalinga alternatyvi sistema, kuri būtų patikima ir atitinkanti žmonių poreikius bei užtikrintų papildomą pensijų dalį senatvėje.

Ūkininkams ruošiantis protestuoti Vilniuje ir kaip vieną iš priežasčių įvardijant kuro akcizų padidinimą, prezidento patarėja Irena Segalovičienė teigia, kad papildomas apmokestinimas buvo Vyriausybės klaida. Anot jos, šis sprendimas neproporcingai apkrovė vartotojus, o mechanizmai, skirti pereiti prie alternatyvų suskystintosioms naftos dujoms (SND), buvo nepakankami. „Vienas iš ūkininkų keliamų klausimų yra suskystintų naftos dujų kainos.

Besitęsiant diskusijoms apie Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos didinimą, Prezidentūra nemato pagrindo apie tai kalbėti. Kaip teigia šalies vadovo patarėja Irena Segalovičienė, pirmiausia reikėtų efektyviau ir veiksmingiau naudotis šiuo metu iš įmokos gaunamomis lėšomis. „Mes turime efektyviau ir veiksmingiau susitvarkyti su dabartine 6,98 proc. įmoka.

Prezidentūra viliasi, jog Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) sureaguos į praėjusią savaitę visuomenei pristatytas Vaiko teisių apsaugos kontrolierės išvadas tyrime dėl vaiko paėmimo ir imsis priemonių siekiant įgyvendinti reikiamus pokyčius, sako prezidento vyriausioji patarėja Irena Segaloviečienė.

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė pažėrė kritikos Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) dėl laikinai sustabdytų kvietimų savivaldybėms teikti paraiškas sveikatos centrų kūrimui. Anot jos, savivaldybės pasigenda informacijos, kada šie kvietimai bus atnaujinti. Todėl, pabrėžia I. Segalovičienė, ministerijai reikėtų apdairiau planuoti investicijas į sveikatos sritį. „Daugeliui savivaldybių motyvas kurti sveikatos centrus buvo būtent ES investicijos.

Seimui atšaukus pataisas dėl šalpos pensijų, prezidento patarėja Irena Segalovičienė sako, kad taip valdantieji pasidavė ambicijoms. „Tenka apgailestauti, kad valdantieji savo balsavimu pasidavė ambicijoms ir atsisakė savo pačių sprendimo pagerinti šalpos negalios pensijų sistemą“, – BNS ketvirtadienį sakė šalies vadovo patarėja.

Susidaro įspūdis, kad dabar neskiriant mokytojams daugiau lėšų didinti atlyginimus, tyčia norima tai padaryti prieš Seimo rinkimus, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. Taip ji kalbėjo Andriaus Navicko vadovaujamai Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai (LŠDPS) antradienį prieš kitų metų biudžeto priėmimą Seime atnaujinant mokytojų streiką ir reikalaujant jame numatyti didesnį mokytojų atlyginimų kėlimą – po 15 proc. nuo sausio ir nuo rugsėjo.

Dabartinė Vyriausybė nesukūrė žadėtų naujų ir tvarių pajamų šaltinių, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. „Ši Vyriausybė buvo būtent ta, kuri kalbėjo ir žadėjo ir visaip kitaip sudarė įspūdį, kad jų valdymo laikotarpiu bus sugeneruotos tvarios, naujos biudžeto pajamos ateičiai. Deja, taip neatsitiko ir nuveikta tikrai per mažai“, – antradienį Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.

Dabartinė Seimo valdančioji dauguma dar turi teorinę galimybę įvykdyti mokesčių reformą, o ar ji šią galimybę išnaudos, priklausys nuo jos profesionalumo, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. „Tikrai prezidentas sakė, kad langas reformai užsidarinėja ir įspėjo ne kartą. Aišku, politinės valios klausimas. Rinkimai, be abejonės, komplikuoja šitą klausimą, bet teorinių galimybių yra“, – antradienį Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė sako, kad kitąmet numatytas mokytojų atlyginimų didinimas dviem etapais kelia abejonių, ar bus pasiekti pedagogams pažadėti įsipareigojimai dėl 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio. „Matome dabar, kad Švietimo ir mokslo ministerija siūlo 10 procentų didinti nuo sausio ir 10 procentų nuo rugsėjo. Toks finansavimas kelia labai rimtų ir pagrįstų abejonių, ar bus pasiektas kitais metais pažadėtas 130 proc.

Kitų metų valstybės biudžetą planuojanti Vyriausybė galėtų įvertinti tai, kad jos numatytas deficitas gali būti mažesnis, o tai suteiktų papildomas išlaidų galimybes, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. Jos teigimu, 2024 metų biudžete numatytas 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) deficitas gali būti mažesnis.

Seimui atmetus prezidento Gitano Nausėdos siūlymą leisti žmonėms vieną kartą iš pensijų fondų išsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų, tačiau priėmus svarstyti liberalo Jono Varkalio pataisas leisti pasiimti iki 10,8 tūkst. eurų, prezidento patarėja Irena Segalovičienė sako, kad Seimui „užteko proto“ neatmesti idėjos sistemą tobulinti.  Pasak jos, prezidentas įvertins situaciją ir yra pasiruošęs teikti patobulinimus, kaip keisti sistemą.

Vyriausybės siūlomo nekilnojamojo turto mokesčio konceptas nėra aiškiai suformuluotas, todėl gali būti nepriimtas Seime, sako prezidento patarėja. Irenos Segalovičienės teigimu, mokestį pasiūliusi valdančioji dauguma nepateikė tokio jo varianto, dėl kurio Seimas galėtų susitelkti.   „Kur yra tas konceptas atidirbtas ir už kurį galima kovoti ir sakyti, kur mes tas lėšas panaudosime, žmonės, konsoliduokimės.

Ieškant ilgalaikių finansavimo šaltinių šalies gynybai reikia diskutuoti apie įvairias galimybes, įskaitant ir pelno mokesčio didinimą, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. Anot jos, šiuo metu galima svarstyti visus pasiūlymus didinti finansavimą krašto apsaugai, tačiau jie turi būti aiškiai pagrįsti.

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė tvirtina, kad Gitanas Nausėda siūlys biudžete numatyti galimybę skolintis papildomų lėšų gynybai. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galimybių skolintis nėra ir kritikavo prezidento patarėjos retoriką. I. Šimonytė teigė, kad galimybių skolintis nėra, nes biudžeto deficitas yra numatomas 2,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o tai yra ant Mastrichto kriterijų ribos. Premjerės teigimu, kitų metų biudžete krašto apsaugai yra numatyta pakankamai lėšų.

Grupuotės „Hamas“ ataka prieš Izraelį gali turėti poveikį ir Lietuvos ekonomikai, o Vyriausybė turi būti pasiruošusi į tai reaguoti, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. „Dabar „Hamas“ ataka prieš Izraelį tikrai gali turėti įtakos ir globalūs procesai veikia Europos Sąjungą, Lietuva yra atvira ekonomika, todėl poveikis, tikėtina, gali jaustis“, – antradienį Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.

Vyriausybei ruošiantis teikti 2024-ųjų biudžeto projektą Seimui, prezidento patarėja Irena Segalovičienė sako, jog ragindamas ieškoti galimybių didinti finansavimą keliams šalies vadovas siūlo tam skirti papildomai bent 35 mln. eurų, o šių išlaidų šaltinis būtų nuo kitų metų padidintas kelių naudotojo mokestis. Pasak patarėjos, tai leistų išlaikyti planuojamą 2,9 proc. biudžeto deficitą.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ir toliau didinant bazines palūkanų normas politikai turėtų ieškoti galimybių padėti papildomų išlaidų dėl to patiriantiems gyventojams, teigia prezidento patarėja Irena Segalovičienė.  „Jeigu palūkanų kilimas užsitęs, (...) akivaizdu, kad politikams reikės ieškoti papildomų sprendimų, kaip jų atsakomybių rėmuose padėti žmonėms šitoje situacijoje“, – antradienį Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė tvirtina, kad Prezidentūros siūlomos šeimos mokesčio lengvatos tikisi dauguma Lietuvos žmonių – tai, anot jos, parodė Daukanto aikštės inicijuota reprezentatyvi apklausa. „Tokio mokesčių sistemos teisingumo elemento tikisi žmonės, nes Prezidentūros užsakymu darytoje reprezentatyvioje „Baltijos tyrimų“ apklausoje, daugiau nei 80 proc.

Lietuvoje mažinant pajamų nelygybę jomis su valstybe galėtų labiau dalintis daugiausiai uždirbantys gyventojai, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė „Su ja (pajamų nelygybe – BNS) reikia kovoti ir ta kova, be jokios abejonės, yra didinant mažiausias ir vidutines žmonių pajamas dirbančiųjų ir, be jokios abejonės, sudarant sąlygas tiems, kas uždirba labai daug, turi daugiau pajamų, tiems žmonės sudarant mokestines sąlygas dalintis su visuomene solidariai (...) ...

Gyvenimo įgūdžių programa galėtų būti stabdoma, kol jai bus tinkamai pasirengta, sako prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė. „Jeigu nėra pasiruošimo, jeigu negalime dabar greitai imtis priemonių ir užtikrinti aukštą kokybės standartą, tada stabdymas galėtų būti išeitis“, – Žinių radijui antradienį sakė patarėja.

Įgyvendinant sveikatos reformą trūksta greitų veiksmų, sprendžiančių šiuo metu aktualias problemas, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė. „Tie ilgieji sisteminiai reformos darbai, na, be jų reikia imtis būtinų greitų veiksmų. Bet kokią reformą galima sukompromituoti jeigu, žinot, mes kalbam: reforma, reforma, reforma, o reformos įgyvendinimo metu situacija žmonėms blogėja, o ne gėrėja“, – Žinių radijui antradienį sakė patarėja.

Tarptautinės institucijos į Lietuvą „žiūrės kreivai“, jeigu mokesčių reforma bus stabdoma, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.   Pasak jos, stringančios diskusijos dėl suplanuotos pertvarkos rodo tam tikrą politinės atsakomybės, atsakingų sprendimų stoką.   „Akivaizdu, kad į mus kreivai žiūrės ir tarptautinės institucijos, nes mes turime įsipareigojimų.

Atvejai, kai tėvai bandė neteisėtai išgabenti savo vaikus iš Lietuvos, rodo prevencinių socialinių paslaugų trūkumą, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.   „Šiandien socialinėje apsaugos sistemoje labai trūksta vieno svarbaus elemento. Apie ji nėra populiaru kalbėti, bet aš kalbu apie prevencines paslaugas.

Siekiant mažinti pajamų nelygybę prezidentas Gitanas Nausėda teiks įstatymo pataisas ir siūlys įvesti šeimos mokesčio lengvatą, sako jo patarėja Irena Segalovičienė.  „Prezidentas siūlo įvesti šeimos mokesčių lengvatą arba kitaip dar papildomą neapmokestinamų pajamų dydį (NPD), toks dabar galioja šeimoms su negalia, kurie dirba.

Kompensacijos už elektrą gyventojams nuo liepos nebus reikalingos, tačiau reikia būti pasiruošus greitai reaguoti į galimą kainų šuolį ir esant būtinybei kompensuoti, sako šalies vadovo patarėja ekonomikos klausimais Irena Segalovičienė.

Vėluodama su mokesčių reforma Vyriausybė nevykdo pažado savo rinkėjams bei įsipareigojimų tarptautinėms institucijoms, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. „Iš tiesų mokesčių reformos klausimas užmigęs dabar yra, nes jau kaip ir buvo pažadas prieš tris savaites Vyriausybėje tvirtinti ir nešti į Seimą ir vėl mes vėluojame“, – antradienį Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.

Valdantieji planuoja imtis plataus pobūdžio mokesčių pakeitimų, o vienas iš pasiūlymų yra apdrausti individualiai dirbančius asmenis nedarbo draudimu. Tai reikštų, jog individualia veikla užsiimantys žmonės mokėtų 1,31 proc. dydžio nedarbo draudimo įmokas „Sodrai“ nuo pajamų, o netekę pajamų – gautų nedarbo išmoką. Bet velnias slypi detalėse.

Finansų ministerija pranešė, kad mokesčių reforma siekiama sąžiningesnės ir labiau subalansuotos mokesčių sistemos. Tačiau taip gyventojams planuojama taikyti didesnį individualios veiklos apmokestinimą, papildomą gyventojų pajamų mokestį (GPM). Apie tai, kam mokesčiai mažės, o kam augs, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė ir ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Prezidentui Gitanui Nausėdai pirmadienį pasirašius Laikinojo bankų solidarumo įnašo įstatymą, iš jo gautas lėšas į karinę ir civilinę infrastruktūrą galima investuoti jau nedelsiant ir taip skatinti smunkančią  Lietuvos ekonomiką, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė.

Vyriausybės įsipareigojimas suvienodinti minimalią mėnesio algą (MMA) ir neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) turėtų būti įtvirtintas teisės aktuose, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. „Šitas įsipareigojimas negali būti orinis, nes dabar jis orinis. Teisės aktuose nematome šito įsipareigojimo įtvirtinimo. Tikimės, jis bus suguldytas į teisinį įsipareigojimą visuomenei“, – Žinių radijui antradienį teigė prezidento patarėja.