„Tikrai labai abejotina, ar Konstitucija turėtų būti kaitaliojama, kai tiesiog nesugebama susitvarkyti su žemesniais teisės aktais ir tvarkomis, neišnaudojus visų reguliavimo opcijų, kitaip tariant, elementariai neįvedant paprasčiausios tvarkos“, – „Žinių radijui“ teigė I. Segalovičienė.
Pasak jos, peržiūrint parlamentinių išlaidų reguliavimą ypač svarbus yra Seimo pirmininkės vaidmuo.
„Trumpuoju laikotarpiu akivaizdu, kad reikia sprendimų, išlaidų už parlamentinę veiklą atlyginimų tvarkos pakeitimų, kurie bus sisteminiai. Būtent Seimo pirmininko vaidmuo, valdybos vaidmuo yra esminis, jie galėtų ir turėtų inicijuoti ir nustatyti, ar penktas kompiuteris ir trečias telefonas tikrai yra parlamentinės veiklos išlaidos ir kada parlamentinės išlaidos peržengia tą ribą ir tampa prabangos išlaidomis“, – sakė I. Segalovičienė.
„Akivaizdu, kad Seimo vadovybė, kanceliarija turi priimti naujas tvarkas, išaiškinimus, ką galima, ko negalima daryti, taip palengvinti situaciją Seimo nariams ir apsaugoti reputaciją bei valstybės biudžeto lėšas“, – pridūrė ji.
Šalies vadovo patarėjos buvo pasiteirauta ir apie tai, ar iniciatyvai „Skaidrinam“ pasiekus Prezidentūrą, institucijoje veikiantis išlaidų panaudojimo reguliavimas, atitiktų visas skaidrumo normas.
„Negaliu atsakyti į šitą klausimą. Esu tikra, kad mūsų kanceliarija laikosi visų skaidrumo standartų maksimaliai“, – atsakė prezidento patarėja.
ELTA primena, kad akcijos „Skaidrinam“ iniciatorius, visuomenininkas Andrius Tapinas paskelbė, kad per trejus metus parlamentarai iš Seimo sandėlio pasiėmė suvenyrų ir reprezentacinių dovanų už daugiau kaip 483 tūkst. eurų.
Daugiausia suvenyrams ir dovanoms išleido Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Valius Ąžuolas. Iš viso per trejus metus iš Seimo sandėlio jis pasiėmė 8459 daiktus už beveik 29 tūkst. eurų.
Antroje vietoje pagal išlaidas Seimo sandėlio suvenyrams – socialdemokratė Dovilė Šakalienė, trečioje vietoje – taip pat socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.
Parlamentarai perka Seimo logotipu pažymėtus tušinukus ir pieštukus, laikrodžius, saldainių rinkinius, kavos pakuotes, gertuves ir puodelius, kvepiančias žvakes, gintarines apyrankes, šilkines skareles, šokdynes ir kitus suvenyrus.
Iniciatyvai „Skaidrinam“ pasiekus Seimą, taip pat paviešinta informacija apie dalies politikų už parlamentinei veiklai skirtas lėšas įsigytus kompiuterius, telefonus, garso aparatūrą.
Visgi, daugiausiai abejonių sukėlė konservatorius Justas Džiugelis. Politikas per trejus metus Seime ataskaitos spausdinimui ir platinimui išleido daugiau kaip 23 tūkst. eurų.Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė nemano, kad reikėtų keisti Konstituciją ir atsisakyti parlamentinių lėšų visų pirma neperžiūrėjus šių išlaidų reguliavimo tvarkos. Anot jos, peržiūrint šiuo metu galiojančią parlamentinių lėšų tvarką, yra ypač svarbi Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen lyderystė.
„Tikrai labai abejotina, ar Konstitucija turėtų būti kaitaliojama, kai tiesiog nesugebama susitvarkyti su žemesniais teisės aktais ir tvarkomis, neišnaudojus visų reguliavimo opcijų, kitaip tariant, elementariai neįvedant paprasčiausios tvarkos“, – „Žinių radijui“ teigė I. Segalovičienė.
Pasak jos, peržiūrint parlamentinių išlaidų reguliavimą ypač svarbus yra Seimo pirmininkės vaidmuo.
„Trumpuoju laikotarpiu akivaizdu, kad reikia sprendimų, išlaidų už parlamentinę veiklą atlyginimų tvarkos pakeitimų, kurie bus sisteminiai. Būtent Seimo pirmininko vaidmuo, valdybos vaidmuo yra esminis, jie galėtų ir turėtų inicijuoti ir nustatyti, ar penktas kompiuteris ir trečias telefonas tikrai yra parlamentinės veiklos išlaidos ir kada parlamentinės išlaidos peržengia tą ribą ir tampa prabangos išlaidomis“, – sakė I. Segalovičienė.
„Akivaizdu, kad Seimo vadovybė, kanceliarija turi priimti naujas tvarkas, išaiškinimus, ką galima, ko negaliam daryti, ir taip palengvinti situaciją Seimo nariams ir apsaugoti reputaciją bei valstybės biudžeto lėšas“, – pridūrė ji.
Šalies vadovo patarėjos buvo pasiteirauta ir apie tai, ar iniciatyvai „Skaidrinam“ pasiekus Prezidentūrą, institucijoje veikiantis išlaidų panaudojimo reguliavimas, atitiktų visas skaidrumo normas.
„Negaliu atsakyti į šitą klausimą. Esu tikra, kad mūsų kanceliarija laikosi visų skaidrumo standartų maksimaliai“, – atsakė prezidento patarėja.
ELTA primena, kad akcijos „Skaidrinam“ iniciatorius, visuomenininkas Andrius Tapinas paskelbė, kad per trejus metus parlamentarai iš Seimo sandėlio pasiėmė suvenyrų ir reprezentacinių dovanų už daugiau kaip 483 tūkst. eurų.
Daugiausia suvenyrams ir dovanoms išleido Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Valius Ąžuolas. Iš viso per trejus metus iš Seimo sandėlio jis pasiėmė 8459 daiktus už beveik 29 tūkst. eurų.
Antroje vietoje pagal išlaidas Seimo sandėlio suvenyrams – socialdemokratė Dovilė Šakalienė, trečioje vietoje – taip pat socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.
Parlamentarai perka Seimo logotipu pažymėtus tušinukus ir pieštukus, laikrodžius, saldainių rinkinius, kavos pakuotes, gertuves ir puodelius, kvepiančias žvakes, gintarines apyrankes, šilkines skareles, šokdynes ir kitus suvenyrus.
Iniciatyvai „Skaidrinam“ pasiekus Seimą, taip pat paviešinta informacija apie dalies politikų už parlamentinei veiklai skirtas lėšas įsigytus kompiuterius, telefonus, garso aparatūrą.
Visgi, daugiausiai abejonių sukėlė konservatorius Justas Džiugelis. Politikas per trejus metus Seime ataskaitos spausdinimui ir platinimui išleido daugiau kaip 23 tūkst. eurų.Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė nemano, kad reikėtų keisti Konstituciją ir atsisakyti parlamentinių lėšų, visų pirma, neperžiūrėjus šių išlaidų reguliavimo tvarkos. Anot jos, peržiūrint šiuo metu galiojančią parlamentinių lėšų tvarką, yra ypač svarbi Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen lyderystė.
„Tikrai labai abejotina, ar Konstitucija turėtų būti kaitaliojama, kai tiesiog nesugebama susitvarkyti su žemesniais teisės aktais ir tvarkomis, neišnaudojus visų reguliavimo opcijų, kitaip tariant, elementariai neįvedant paprasčiausios tvarkos“, – „Žinių radijui“ teigė I. Segalovičienė.
Pasak jos, peržiūrint parlamentinių išlaidų reguliavimą ypač svarbus yra Seimo pirmininkės vaidmuo.
„Trumpuoju laikotarpiu akivaizdu, kad reikia sprendimų, išlaidų už parlamentinę veiklą atlyginimų tvarkos pakeitimų, kurie bus sisteminiai. Būtent Seimo pirmininko vaidmuo, valdybos vaidmuo yra esminis, jie galėtų ir turėtų inicijuoti ir nustatyti, ar penktas kompiuteris ir trečias telefonas tikrai yra parlamentinės veiklos išlaidos ir kada parlamentinės išlaidos peržengia tą ribą ir tampa prabangos išlaidomis“, – sakė I. Segalovičienė.
„Akivaizdu, kad Seimo vadovybė, kanceliarija turi priimti naujas tvarkas, išaiškinimus, ką galima, ko negaliam daryti, ir taip palengvinti situaciją Seimo nariams ir apsaugoti reputaciją bei valstybės biudžeto lėšas“, – pridūrė ji.
Šalies vadovo patarėjos buvo pasiteirauta ir apie tai, ar iniciatyvai „Skaidrinam“ pasiekus Prezidentūrą, institucijoje veikiantis išlaidų panaudojimo reguliavimas, atitiktų visas skaidrumo normas.
„Negaliu atsakyti į šitą klausimą. Esu tikra, kad mūsų kanceliarija laikosi visų skaidrumo standartų maksimaliai“, – atsakė prezidento patarėja.
ELTA primena, kad akcijos „Skaidrinam“ iniciatorius, visuomenininkas Andrius Tapinas paskelbė, kad per trejus metus parlamentarai iš Seimo sandėlio pasiėmė suvenyrų ir reprezentacinių dovanų už daugiau kaip 483 tūkst. eurų.
Daugiausia suvenyrams ir dovanoms išleido Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Valius Ąžuolas. Iš viso per trejus metus iš Seimo sandėlio jis pasiėmė 8459 daiktus už beveik 29 tūkst. eurų.
Antroje vietoje pagal išlaidas Seimo sandėlio suvenyrams – socialdemokratė Dovilė Šakalienė, trečioje vietoje – taip pat socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.
Parlamentarai perka Seimo logotipu pažymėtus tušinukus ir pieštukus, laikrodžius, saldainių rinkinius, kavos pakuotes, gertuves ir puodelius, kvepiančias žvakes, gintarines apyrankes, šilkines skareles, šokdynes ir kitus suvenyrus.
Iniciatyvai „Skaidrinam“ pasiekus Seimą, taip pat paviešinta informacija apie dalies politikų už parlamentinei veiklai skirtas lėšas įsigytus kompiuterius, telefonus, garso aparatūrą.
Visgi, daugiausiai abejonių sukėlė konservatorius Justas Džiugelis. Politikas per trejus metus Seime ataskaitos spausdinimui ir platinimui išleido daugiau kaip 23 tūkst. eurų.
