Kadangi toks pasiūlymas akivaizdžiai prasilenkia su atsakingo vartojimo politika, su juo kategoriškai nesutinkame. Nėra nei logikos, nei argumentų silpniesiems alkoholiniams gėrimams akcizą didinti dvigubai daugiau nei degtindariams. Apgailestaujame, kad valstybės institucijų pasirenkamas kelias labai panašus į rusiškos alkoholio vartojimo kultūros skatinimą.
Finansų ministerija aiškinamajame rašte nurodo, kad alaus pardavimai iš visų silpnųjų gėrimų krito labiausiai. Alaus pardavimai mažėja kiekvienais metais, o etilo alkoholio pardavimų kreivė yra beveik tiesi. Akcizų surinkimas iš etilo alkoholio taip pat augo ir jo surenkama kone tris kartus daugiau nei iš alaus.
Keista, kad neatsižvelgiama, jog etilo alkoholio įperkamumas visą lyginamąjį periodą stabiliai didėjo, o alaus įperkamumas – nuo 2021 metų mažėjo.
Kyla natūralus klausimas – kodėl akcizais privilegijuojama sėkmingiausiai parduodama ir labiausiai žalinga gėrimų kategorija, iš kurios akcizų surenkama bevei dvigubai daugiau nei iš visų kitų gėrimų grupių kartu sudėjus.
Stipriojo alkoholio dalis bendrame vartojime išaugo beveik 10 proc.
Per paskutinius 10 metų bendrasis alkoholio vartojimas Lietuvoje sumažėjo net 23 proc. Tačiau Lietuvos alkoholio vartojimo kultūra išliko ydinga – joje vyrauja stiprusis alkoholis.
Tarptautinių rinkos tyrimų bendrovių duomenimis Vakarų Europoje stiprieji alkoholiniai gėrimai bendrajame alkoholio suvartojime sudaro nuo 15 iki 25 proc., o likusią dalį užima silpnesnieji alkoholiniai gėrimai – alus, vynas, ir kiti gėrimai.
Remdamiesi Valstybinės mokesčių inspekcijos 2014–2023 metų duomenimis, visus alkoholinius gėrimus perskaičiavome į grynąjį alkoholį. Matome, kad Lietuvoje 2014 m. stiprieji alkoholiniai gėrimai bendrame suvartojamame alkoholyje sudarė 36 proc., o 2023 m. jau net 43 proc. Tai didžiulis, neigiamas alkoholio vartojimo tendencijas atspindintis augimas per sąlyginai trumpą 10 metų laikotarpį.
Šie skaičiai patvirtina ilgalaikį stipriųjų alkoholinių gėrimų dominavimą ir nuolatinį stiprėjimą. Tik Rusijoje spiritiniai gėrimai sudaro 46 proc. viso suvartojamo alkoholio.
Finansų ministerijos siūlymas nuosekliai mažinti apmokestinimo skirtumus už 1 laipsnį alkoholio skirtingo stiprumo gėrimuose, lyginant su daugiausiai apmokestinamu etilo alkoholiu, prieštarauja Europinei praktikai.
Dauguma Europos Sąjungos šalių laikosi nuostatos, kad silpnieji gėrimai yra mažiau žalingi visuomenės sveikatai ir sukuria didesnę vertę vietos ekonomikai ir susijusioms šakoms. Toks vieno laipsnio apmokestinimo vienodinimas dar labiau išbalansuos rinką spiritinių gėrimų naudai, nes jų gamybos savikaina yra pigi, sukuriama pridėtinė vertė ekonomikai – menka, o žala visuomenės sveikatai – didžiulė.
Akcizų didinimas yra neišvengiamas, ypač turint galvoje, kad reikia ne tik pasiekti šios fiskalinės politikos tikslus, bet reikia ir pinigų šalies gynybai. Suprantame to svarbą ir nevengiame prisidėti, tačiau gynyba yra visų bendras reikalas. Stebina, kodėl atsisakoma finansus surinkti ten, kur lengviausia, teisingiausia ir prasmingiausia tai padaryti.
Jeigu Lietuvoje valstybinė akcizų politika iš tiesų egzistuoja, jos tikslas turėtų būti ne tik didesnis mokesčių surinkimas, bet ir žalingų visuomenės įpročių keitimas. Šiuo atveju nuliūdinsiu, bet judame link Rusijos, kur nevaldomo stipraus alkoholio vartojimo pasekmės matomos plika akimi.
Maža to – Seimas vėl grįžo prie iniciatyvos leisti ūkininkams išsivirti po 100 litrų naminės degtinės per metus. Tiek pagal valdžios sumanymą galės išvirti kiekvienas ūkininkas Lietuvoje. Degtinės, kurios nei kiekis, nei pardavimo laikas nebus sukontroliuojami.
Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas
