Šią idėją ministras išreiškė penktadienį Seimo rūmuose vykusioje jubiliejiniam Lietuvos kultūros kongresui skirto suvažiavimo konferencijoje.
„Šis kanonas neturi būti statiškas ir uždaras sąrašas, o gyvas, dinamiškas, atspindintis mūsų kultūros raidą ir atveriantis naujas jos galias. Jį galėtų apibendrinti sąvadas, sudaromas nepriklausomos ekspertų komisijos, užtikrinant mokslinį pagrįstumą ir visuomenės įtraukimą“, – ministerijos pranešime cituojamas Š. Birutis.
Ministras teigė, kad kanonas būtų oficialus, nuolat atnaujinamas svarbiausių Lietuvos kultūros kūrinių, asmenybių ir reiškinių sąvadas, kuris „taptų tvirtu atspirties tašku kultūros politikai ir švietimo sistemai“.
Ministerijos teigimu, kanonas galėtų apimti literatūros klasiką, iškiliausių įvairių meno rūšių kūrėjų palikimą, taip pat ir tokius tautos tapatybę formavusius reiškinius kaip knygnešystė, Dainų šventės, sutartinės.
„Turint įtvirtintą Lietuvos kultūros kanoną, atsikvėptų ir švietimo sistema, nes galėtume įtvirtinti tikslą – švietimo programų orientaciją į Lietuvos kultūros kanoną. Nereikia pamiršti, kad švietimas yra pagrindinis įrankis, per kurį perduodame savo vertybes, istoriją ir tapatybę ateities kartoms“, – pridūrė jis.
Anot ministerijos, Š. Birutis savo kalboje pabrėžė, kad kultūros kanonas taptų „investicija į ateitį, užtikrinančia, kad būsimos kartos pažintų savo šaknis, kurtų gyvybingą Lietuvos kultūrą ir žinotų, ką gina, kilus grėsmei valstybei“.
Pasak ministerijos, ministras taip pat kalbėjo apie informacinį atsparumą, kuris, kaip valstybės gynybos dalis, kartu su kanonu būtų valstybingumui svarbios dvi kultūros srities kryptys.
Š. Birutis teigė, kad jo kadencijos pradžioje išsakyta mintis stiprinti informacinį atsparumą ir pilietiškumą kaip kultūros politikos dalį iš pradžių sulaukė kritikos, tačiau „šiandien jau yra plačiai pripažįstama“.
„Džiugu matyti, kad informacinio atsparumo tema sulaukia vis didesnio dėmesio, jos svarba pripažįstama, o palaikytojų ratas auga. Ji randa atgarsį net ir politinių oponentų gretose. Tai rodo, kad einame teisingu keliu – čia nėra ir negali būti konkurencijos, nes šis klausimas yra gyvybiškai svarbus mūsų valstybei“, – teigė ministras.
Š. Birutis konferencijoje taip pat priminė, kad jo vadovaujama ministerija kartu su Krašto apsaugos ministerija ir kitais partneriais jau rengia kovos su dezinformacija ir manipuliacijomis planą.
Ministras pabrėžė, kad platesnį požiūrį į saugumą patvirtina ir šią savaitę Hagoje pasiektas NATO lyderių susitarimas dalį gynybos lėšų skirti civilinei parengčiai ir atsparumui.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
