Ovacijų forume susilaukė ir lietuviai – apie erdvę kasdienos kūrybingumai kalbėjusi miesto antropologė, dr. Jekaterina Lavrinec, kūrybos neuromokslinius pagrindus tyrinėjusi dr. Urtė Neniškytė, rašoma pranešime spaudai.
Jubiliejinis, dešimtasis Nacionalinis kultūros forumas Vilniuje subūrė kūrybinių industrijų lyderius, miestų vizionierius ir kultūros profesionalus.
Šiais metai forumo žvilgsnis nukrypo į kūrybiškumą ir miestus, tyrinėta, kaip kūryba formuoja miestų aplinką, stiprina bendruomenes ir skatina tvarius pokyčius.
Forumas organizuotas kartu su UNESCO, minint 20-ąsias Konvencijos dėl kultūrinės raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo metines.
Permąstyti miestų ateitį
„Forumas tapo stipriu impulsu iš naujo permąstyti miestų ateitį – nuo pasaulinių vizionierių, tokių kaip Ch. Landry ir S. Sagmeisteris, iki įkvepiančios lietuviškos programos, kurioje susipynė neuromokslas, urbanistika, šiuolaikinis šokis ir kasdienio kūrybiškumo galimybės.
Forumo diskusijose aiškiai nuskambėjo žinutė: tik gyvi, drąsiai mąstantys ir žmonėms atviri miestai turi ateitį. Jų pagrindas – ne tik technologijos ar infrastruktūra, o kūrybingų bendruomenių telkimas, idėjų puoselėjimas ir atsakinga, viziją turinti valdysena“, – pasibaigus forumui sakė Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos valdybos pirmininkas Algirdas Orantas.
Jis pažymėjo, kad forumas buvo ne tik įkvepiantis renginys, bet ir stiprus pareiškimas politikams bei sprendimų priėmėjams: miestai kuriami ne pagal investicijų dydį, o pagal drąsą matyti plačiau ir veikti atsakingai.
„Didžiausias miesto kapitalas – jo žmonės: talentai, bendruomenės ir idėjos, kurios miestą kuria, o ne tik užpildo“, – teigė A. Orantas, pridūręs, kad kūrybiškumas leidžia miestui ne tik egzistuoti, bet ir nuolat atsinaujinti, kisti, reaguoti į pasaulinius iššūkius ir siūlyti unikalius sprendimus.
„Kuo daugiau galimybių mieste kurti, eksperimentuoti, išreikšti save – tuo stipresnė jo tapatybė ir tuo labiau jis gyvas. Miesto gyvybingumą kuria atvirumas: atvirumas kultūrai, įvairovei, tarpdiscipliniškumui.
Tai vietos, kuriose susitinka bendruomenės, kur viešosios erdvės tampa ne tik tranzito, bet ir susitikimų, idėjų mainų zonomis“, – įsitikinęs forumo diskusijose dalyvavęs asociacijos valdybos pirmininkas.
„Per dešimt metų Nacionalinis kultūros forumas tapo svarbia platforma diskusijoms, idėjų mainams ir bendram mūsų kultūros ateities kūrimui. Esu įsitikinęs, kad šis forumas atskleis naujų perspektyvų”, – sveikinimą forumui perdavė Lietuvos kultūros ministras Šarūnas Birutis.
Kūryba prasideda nuo atviro proto
„Argi ne keista, kad kultūra šiandien nėra vertinama kaip esminė miesto kūrimo dalis?“ – pranešime „Kūrybiniai miestai: vakar, šiandien ir rytoj“ svarstė miesto kūrybiškumo teoretikas Ch. Landry iš Didžiosios Britanijos. Jis neabejoja, kad kūryba prasideda nuo atviro
proto, sakymo „taip“, smalsumo ir vaizduotės. „Ar šiandien esame atviri priimti kitokią mintį?“ – klausė pranešėjas, kuriam kūrybiškas miestas primena improvizuotą teatrą, o ne sustyguotą simfoniją. O teatre nutinka ir gerų, ir blogų dalykų.
Lektorius teigė, kad viską keičiančiu momentu daugeliui Jungtinės Karalystės miestų tapo suvokimas, kad pramonės eksportas atneša mažiau pinigų nei britų muzikos eksportas į pasaulį.
Savo pranešime Ch. Landry paminėjo ir Vilniaus vietas, kuriose skleidžiasi kūrybiškumas bei eksperimentai – meną ir literatūrą sujungiančią Literatų gatvę, Užupį, kultūros erdve tapusį Lukiškių kalėjimą, meno kūrinius ant miesto sienų, kurie sumaniai kviečia pergalvoti kasdienybę.
Forumo dalyvių simpatijas pasigrobė kultūros forumo scenoje pasirodęs pasaulinio garso dizaineris, kūrėjas, lektorius ir menininkas S. Sagmeisteris. Jo pranešime „Dabar yra geriau“ nuskambėjo drąsi mintis apie moderniosios demokratijos pabaigą.
Lektorius kėlė klausimą, ar didesnė gausa visada reiškia geresnį rezultatą, svarstė apie kiekybės ir kokybės balansą mene, dizaine ir gyvenime, kvietė permąstyti išankstines nuostatas ir atsigręžti į realius žmonių poreikius.
Ovacijos – lietuvių pranešėjams
Ne mažiau ovacijų kultūros forume sulaukė miesto antropologės dr. J. Lavrinec pranešimas, kuriame ji nagrinėjo gerai pažįstamų miestų erdves ir jų pilkąsias zonas, kuriose būtent ir skleidžiasi bendruomenės kūrybiškumas.
„Juk gerai, jei viešoji erdvė nevargina, leidžia atkurti jėgas, pasijusti komfortiškai. Manau, kad viena iš pasikartojančių mąstymo apie viešąsias ir bendruomenines erdves klaidų – tai, kad gyvybinga erdvė būtinai turi būti aktyvi, triukšminga, gausiai lankoma.
Iš architektų dažnai girdžiu, kad miesto miegamųjų rajonų erdvėse „nieko nevyksta“. Tuo tarpu gyventojai aiškiai įvardija tų erdvių vertes ir jose vykstančias veiklas“, – kalbėjo antropologė.
Neuromokslininkė dr. U. Neniškytė forume nagrinėjo kūrybos neuromokslinius pagrindus. Pranešime „Kūrybiškumo neuromokslas“ mokslininkė mėginimo atsakyti į svarbų klausimą, ar kūrybos išmokstama, o gal ji gali būti stimuliuojama ir netgi planuojama.
Pranešime nuskambėjo ir kasdienybės kūrybiškumo tema: dažnai galvodami apie kūrybiškumą, mintyse turime raiškos kūrybiškumą – muziką, teatrą, tapybą, rašymą. Tačiau kūrybiški esame kasdien, kai sprendžiame profesines ar buitines problemas.
„Gyvenimo patirtys – tai epizodai, iš kurių konstruojame naują realybę. Unikalumas atsiranda iš patirčių įvairovės“, – teigė lektorė.
Svarbiomis diskusijomis apie UNESCO kūrybinius miestus, miestų charakterį, kūrybiškumą ir inovacijas, kūrybines bendruomenes ir jų svarbą mieste užbaigęs jubiliejinis kultūros forumas vakare persikėlė „Menų spaustuvę“, kurioje buvo rodomas šiuolaikinio šokio spektaklis „ME TWO / Savoj Krūvoj“, sukurtas Vilniaus miesto šokio teatro „Low Air“. Šis spektaklis tam tikra meno forma atspindėjo dienos diskusijas: kūrybos mediumu tapę šokėjų kūnai tapo viena iš Vilniaus miesto patirčių.
Nacionalinį kultūros forumą organizavo Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija. Forumą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, partneriai – Lietuvos kultūros ministerija, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, Lietuvos teatro ir muzikos akademija, Vilnius literatūros miestas, Lietuvos dizaino asociacija, Vilniaus miesto šokio teatras | mokykla „Low Air“, „Menų komunikacija“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
