Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė skirtingų švietimo bei aukštojo mokslo institucijų reitingus ir vertinimus. Tarp jų išskirtos ir mokyklos, kurios, kaip teigia žurnalo autoriai, nusipelnė atsidurti gėdos lentoje, nes daro mokiniams didesnę žalą nei naudą.
Sugėdinimas padeda pasitempti
„Jeigu mes surengtume pasiteisinimų konkursą, kodėl Lietuvos vaikų neįmanoma išmokyti matematikos, informatikos, fizikos, lietuvių kalbos, tai jį neabejotinai laimėtų pagrindinės mokyklos. Pasiteisinimų jos yra prigalvojusios dešimtis. Bet gal vietoj šitos neprasmingos veiklos geriau būtų bandyti vaikus mokyti ir išmokyti nors šio to. Nes tai tikrai yra įmanoma“, – žurnalistams spaudos konferencijoje trečiadienį kalbėjo G. Sarafinas.
Jo teigimu, prastų mokyklų viešinimas padeda joms pasitempti, o tai jau rodo keli pavyzdžiai.
„Pirmuosius pagrindinių mokyklų reitingus mes pradėjome skelbti 2016 m., tuomet labai plačiai nuvilnijo Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos atvejis, kai visų 30 dešimtokų matematikos įvertinimų vidurkis siekė 1,67 balo iš 10.
Mums visais šventais buvo prisiekinėjama, kad socialinis ir ekonominis kontekstas Šilutėje yra baisus, mokinių motyvacija neregėtai žema ir jų tiesiog neįmanoma nieko išmokyti. Mes vos nepradėjome tikėti tuo. Bet praėjo ketveri metai. Šiandien toje pačioje mokykloje su tuo pačiu socialiniu ir ekonominiu kontekstu dešimtokų matematikos vidurkis jau virš 4 balų. Progresas – 240 proc.“, – sakė G. Sarafinas.
Analogiškas pavyzdys – Šilutės Pamario pagrindinė mokykla, kurioje 2016 m. dešimtokų matematikos vidurkis buvo 2,16 balo iš 10, dabar – 4,3 balai.
„Tai puikus pavyzdys, kaip neįmanoma vyksta įmanoma. Tai neabejotinas įrodymas, kad atsilikusiųjų viešinimas padeda jiems atsiplėšti nuo dugno, nes jiems patiems gėda. Bet kartu paspaudžia ir vietos visuomenė, ir vietos savivaldybė, ir meras, švietimo skyrius. Ir pradeda vykti stebuklingi dalykai“, – sakė G. Sarafinas.
Pernai žurnalas „Reitingai“ kritikavo ir Joniškio „Saulės“, bei Mažeikių Sodų pagrindines mokyklas.
„Ir ką jūs manote, jos ėmė kilti. Pavyzdžiui, Joniškio „Saulės“ mokyklos mokinių matematikos pasiekimai pagerėjo mažne dvigubai. Todėl šiemet mes nedarysime išimties, taip pat paskelbsime pagrindines mokyklas, kurios vaikams ne padeda, o kenkia. Galbūt jos susipurtys ir jų rezultatai ilgainiui ims gerėti“, – svarstė žurnalo vyriausiasis redaktorius.
Anot G. Sarafino, gėdos lentoje pagal 2019 metų pasiekimų patikrinimų rezultatus nusipelnė atsidurti:
1. Druskininkų „Atgimimo“ mokykla
2. Kazlų Rūdos Dovydaičio pagrindinė mokykla
3. Šiaulių rajono Kuršėnų Anglickio mokykla
4. Alytaus „Šaltinių“ mokykla
Daugiau pinigų – nebūtinai geresnis išsilavinimas
Tai, kad mokykla vieno vaiko ugdymui per metus skiria solidžią sumą, nėra garantas, kad vaikas gaus geriausią išsilavinimą. Būtent tokią tendenciją atskleidžia naujausi Lietuvos gimnazijų reitingai.
Vertindamas gimnazijas, žurnalas mokinius atsirenkančias mokyklas atskyrė nuo mokyklų, kurios priima mokytis visus mokinius. Teisę atsirinkti mokinius pagal akademinius rodiklius šiuo metu turi 12 šalies gimnazijų, neįskaitant specializuotų mokyklų, pavyzdžiui, menų.
Vilniaus M. Biržiškos gimnazija iki šiol reitinge dar nebuvo pakilusi taip aukštai.
Kaip teigia G. Sarafinas: „Jeigu lygintume šias mokyklas kartu su visomis mokyklomis, taip pat ir neatrankinėmis, tai šis trejetukas išsaugotų tas pačias pozicijas. O kitos atrankinės gimnazijos nebūtinai lenkia mokyklas, kurios moko visus mokinius“.
Labiausiai tarp atrankinių mokyklų smuktelėjo Vilniaus jėzuitų gimnazija – ji nusileido į iki šiol žemiausią – penktąją – vietą.
Iš viso vertintos 356 gimnazijos, kurios nedaro mokinių atrankų. Gimnazijų reitingas sudarytas įvertinus visų gimnazijos absolventų kiekvieno valstybinio brandos egzamino balų vidurkius. Taip pat įvertinta, kiek dvyliktokų konkretų brandos egzaminą išlaikė vienu ar daugiau šimtukų.
Atsižvelgta ir į tai, kiek kiekvienos gimnazijos absolventų įstojo į Lietuvos aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas studijų vietas, kiek išvyko studijuoti į užsienio universitetus.
Daugiau pinigų – nebūtinai geresnė kokybė
Reitinge pirmą kartą pateikiamas ir finansinis rodiklis – kiek kiekvienoje mokykloje skiriama lėšų išlaikyti vieną mokinį. Tiesa, šis kriterijus sudarant reitingą nėra vertinamas ir pateikiamas tik skaitytojų dėmesiui.
Vis dėlto G. Sarafinas atkreipia dėmesį, kad finansavimas kartais gali turėti atvirkštinį poveikį moksleivių pasiekimams.
„Paradoksalu, bet mokyklose, kurios finansuojamos iš tiesų dosniai, mokinių pasiekimai būna iš tiesų žemi, o kurios finansiškai yra skriaudžiamos, mokiniams dažnai suteikia išties didelę pridėtinę vertę.
Tarkime, Vilniaus rajono Valčiūnų gimnazijoje bendros išlaidos vienam mokiniui siekia net 4546 eurus per metus, bet ji jau septynerius metus sukiojasi reitingo apačioje (šiemet 342 vieta), o Vilniaus Gabijos gimnazijoje išlaidos vienam mokiniui per metus siekia tik 1632 eurus, bet ji niekada nėra iškritusi iš pirmojo geriausių gimnazijų penkioliktuko“, – teigia G. Sarafinas.
Palyginimui Vilniaus licėjuje išmokyti vieną mokinį kainuoja 2125 eurus.
Lietuvos gimnazijų asociacijos narys, Tauragės Žalgirių gimnazijos direktorius Jonas Jatautas kartu su kolegomis sudarė sąrašą gimnazijų, kurias kasmet baigia ne mažiau nei 20 mokinių ir kurios nuo 2014 m. nuosekliai kyla žurnalo „Reitingai“ sudaromuose reitinguose. Įdomu tai, kad į sąrašą pateko ne elitinės didmiesčių, o mažų miestelių mokyklos.
Tai – Kaišiadorių rajono Rumšiškių Antano Baranausko gimnazija, Naujosios Akmenės Ramučių gimnazija, Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija, Raseinių rajono Ariogalos gimnazija, Tauragės Žalgirių gimnazija, Molėtų gimnazija, Kauno rajono Raudondvario gimnazija, Lazdijų rajono Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazija, Panevėžio rajono Velžio gimnazija, Visagino „Atgimimo“ gimnazija, Klaipėdos „Žemynos“ gimnazija ir kt.
