Laiške ministrai akcentavo, kad nuo 2022 metų Baltijos jūros regiono oro erdvėje vis dažniau fiksuojami GNSS signalų slopinimo ir klastojimo atvejai, kurie kelia grėsmę įvairioms transporto rūšims, ypač civilinei aviacijai ir jūrų laivybai.
Jų teigimu, šie trikdžiai nėra atsitiktiniai incidentai, tai – pasikartojantys, tyčiniai Rusijos ir Baltarusijos režimų veiksmai, kuriais siekiama sutrikdyti stabilų regiono infrastruktūros funkcionavimą.
„Dabartinė saugumo situacija reikalauja vieningo atsako į nedraugiškų režimų keliamas hibridines grėsmes ir glaudaus bendradarbiavimo stiprinant Europos parengtį bei atsparumą. Palydovinio ryšio trikdžiai reikšmingai paveikia strateginius sektorius – transportą, energetiką, telekomunikacijas. Siekdami užkirsti kelią galimiems incidentams, privalome nedelsdami imtis konkrečių veiksmų ne atskirai, bet ES lygiu“, – pranešime cituojamas E. Sabutis.
Be to, ministrai taip pat paragino ES imtis priemonių, siekiant stiprinti tarptautinį spaudimą Rusijai ir Baltarusijai, įskaitant sankcijas asmenims ir subjektams, susijusiems su tyčiniu GNSS signalų trikdžių sukėlimu. Taip pat siūloma paspartinti trikdžiams atsparių GNSS paslaugų diegimą, atnaujinti ir modernizuoti esamą navigacijos infrastruktūrą.
Kreipimąsi į EK pasirašė Lietuvos, Latvijos, Estijos, Vokietijos, Slovakijos, Suomijos, Slovėnijos, Čekijos, Italijos, Nyderlandų, Ispanijos, Danijos ir Rumunijos ministrai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
