Putinas, pirmadienį kreipdamasis į tautą pirmą kartą po šio savaitgalio ginkluoto maišto, padėkojo gyventojams už „vienybę ir patriotizmą“, o tai, anot jo, aiškiai parodo, kad „bet koks bandymas sukelti vidinę sumaištį buvo pasmerktas žlugti“.
Tačiau Wagnerio samdinių grupuotės lyderio ginkluotas sukilimas sugriovė kruopščiai kurtą mitą, kuris buvo kertinis Putino prezidentavimo akmuo, esą jis, kaip asmuo ir prezidentas simbolizavo Rusijos stabilumą ir jėgą. Taigi, Rusijos politikos ir verslo elitas klausia, ar jam pavyks atsigauti?Kai kurie netgi užsiminena, kad gali būti ieškoma Putino įpėdinio.
„Putinas parodė visam pasauliui ir elitui, kad jis yra niekas ir nieko nebegali padaryti. Tai yra visiškas jo reputacijos žlugimas“, – sakė vienas įtakingas Maskvos verslininkas.
„Žaidžiami žaidimai, kurių niekas nesupranta“, – jam pritarė aukščiausiems diplomatiniams sluoksniams artimas Rusijos pareigūnas. „Šalies kontrolė iš dalies prarasta“, – svarstė jis. Maskvos elito nariai nesupranta, kaip Wagnerio samdinių pajėgos galėjo taip lengvai perimti pagrindinį Rusijos armijos karo Ukrainoje vadovybės centrą Rostove prie Dono.
Maža to, paskui jie nužingsniavo šimtus kilometrų keliu link Maskvos, kol Wagner grupės lyderis Jevgenijus Prigožinas galiausiai nusprendė pasukti savo kariuomenę atgal.
„Kaip jie gali nuvaryti tankus šimtus kilometrų į šiaurę link Maskvos? Kodėl niekas jų nesustabdė?Kodėl nebuvo jokio pasipriešinimo“, – klausė vienas Maskvos milijardieriaus.
„Kai žygiuoja tūkstančių žmonių kolonos ir niekas negali to sustabdyti, akivaizdu, kad prarandama kontrolė“, – svarstė kitas Rusijos milijardierius, kuris, kaip ir kiti, norėjo likti anonimiškas, nes viešai kalbėti dar bijo.
Putinas savo kreipimesi į tautą tvirtino, kad visi žingsniai buvo daromu pagal jo tiesioginį įsakymą, neva siekiant „išvengti didelio kraujo praliejimo“. Jis paaiškino, kad reikia duoti laiko „tiems, kurie padarė klaidą“, kad jie „pripažintų, jog jų veiksmus ryžtingai atmetė visuomenė“ ir kad tai, ką jie darė, galėjo sukelti „tragiškas ir destruktyvias pasekmes Rusijai“.
Tačiau tebekyla klausimų, kaip Putinas galėjo leisti Prigožinui, artimam bendražygiui nuo 1990-ųjų, išvengti kaltinimų už ginkluoto sukilimo organizavimą, ypač dėl to, kad jo pajėgos numušė sraigtasparnius ir karinį lėktuvą ir nužudė mažiausiai 13 Rusijos karių.
Sustabdęs kariuomenę, Prigožinas persikėlė į Baltarusiją, iš kur, sprendžiant iš pirmadienį paskelbto garso pranešimo, ketina toliau vadovauti privačiai Wagnerio samdinių grupei.
„Tai turėtų būti traktuojama, kaip terorizmo atvejis. Tai buvo labai sunkūs nusikaltimai“, – sakė kalbintas Maskvos verslininkas. „Bet vėlgi, nieko nepadaryta“.
Prigožinas pirmadienį Telegrame paskelbtoje garso žinutėje, tvirtino, kad jis stengėsi užtikrinti savo Wagner grupės išlikimą ir nebandė nuversti Putino. Jis sakė baiminantis, kad jo grupuotę papuls į Rusijos kariuomenės sudėtį ir stengėsi užtikrinti, kad tie, kurie padarė „didžiulę klaidų“ kare Ukrainoje, būtų nubausti. Wagnerio lyderio žodiniai puolimai prieš Rusijos karinę vadovybę, kuriuos jis vykdė kelis mėnesius, atskleidė gilų Rusijos elito susiskaldymą dėl karo eigos ir sprendimų, taip pat dėl bendros Rusijos prezidento politikos.
Pastarųjų dienų įvykiai „rodo, kad šalis eina neteisinga kryptimi“, – sakė su Kremliumi susijęs politikos konsultantas Sergejus Markovas. „Jei niekas nepasikeis, tai tikrai pasikartos“.
Du kalbinti verslo vadovai Maskvoje žurnalistams teigė, kad Prigožino samdiniai nebūtų galėję netrukdomai žengti link Maskvos, jei dalis Rusijos saugumo tarnybų nebūtų jų parėmę. Atrodo, kad į Rostovą prie Dono išsiųsti čečėnų kovotojai nieko nepadarė, sakė vienas iš Maskvos verslininkų, o kitos pajėgos, pasiųstos atremti Wagnerio pajėgas, susprogdino tik vieną degalinę Rostove, o kitą, daug didesnę Voroneže – paliko. Reguliarios rusų pajėgos susprogdino tik vieną tiltą, siekdamos sulėtinti žygio į Maskvą eigą.
„Atrodė, kad jie elgėsi taip tarsi norėdami parodyti prezidentui, kad kažką daro, bet iš tikrųjų jie nieko nedarė, o Rusijos prezidentas nieko nekontroliavo“, – svarstė vienas iš Maskvos elito atstovų.
Prigožino mūšis dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadovybės gali reikšti gilesnę Rusijos saugumo tarnybų kovą dėl būsimo Rusijos valdymo. Galimai lemtingas Putino įvaizdžiui buvo jo sprendimas susitaikyti su Prigožinu, o ne rizikuoti ir velti į galimą kruviną mūšį dėl valdžios.
„Elitui tai labai problematiška situacija, nes Putinas atrodo silpnas. Jis pasirodė, kaip lyderis, kuris išsigando ir buvo priverstas eiti į kompromisus“, – sakė dabar Paryžiuje įsikūrusios Rusijos politinių konsultacijų bendrovės „R.Politik“ įkūrėja Tatjana Stanovaja.
„Bet subjektyviu požiūriu Putinas sėkmingai išlaviravo iš situacijos. Alternatyva buvo rimtas kruvinas mūšis Maskvos pakraštyje, kuris būtų buvęs dar blogesnis variantas. Išliko klausimų, ar susitarimas su Prigožinu bus stabilus ar abiems pusėms kils pagundų nesilaikyti pažadų, duotų „šoko sąlygomis“, – klausė Stanovaja.
Prigožino maištas „atskleidė, kad režimas yra pažeidžiamas“. Putinas į tai žiūrės labai rimtai ir, matyt, stengsis pridengti silpnąsias vietas.
Visgi yra manančių, kad laikrodis jau tiksi atgal. Kai kurie Kremliuje „dabar ieško įpėdinio, o jei per ilgai ieškos, tada kažkas kitas jiems jį suras“, sakė Rusijos pareigūnas, artimas aukščiausiems Rusijos diplomatiniams sluoksniams.
Jis pažymėjo, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau pasinaudojo chaosu Maskvoje, kad pasiektų pažangą savo kontrpuolime. „Ukraina veržiasi į priekį link Dniepro, Chersono ir Bakhmuto. 1917 m. įvyko maištas, Rusija pralaimėjo Pirmąjį pasaulinį karą, o režimas žlugo. 1991 m. Rusija pralaimėjo Afganistano karą ir režimas žlugo. Jei pralaimėsime Ukrainos karą, režimas žlugs ir mes nebegalėsime jo susigrąžinti“.
