Apie artėjančias Rusijos ir Baltarusijos planuojamas bendras karines pratybas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja karybos ekspertas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis ir Mykolo Romerio universiteto politologas Alvydas Medalinskas.
ZAPAD pratybos vyksta ne pirmą kartą – vyko ir 2009 m., 2013 m., 2017 m. Visada artėjant šioms pratyboms matėsi, kad visuomenėje kyla nuomonių, baimių, nerimo, ką šios pratybos reiškia Lietuvai? Jūsų vertinimu, ar šios pratybos iš tiesų kelia pavojų Lietuvai ir ar baimės yra pagrįstos?
D. Antanaitis: Rusai visada arba dažniausiai pradeda puolimą prieš kitą valstybę būtent po pratybų, kada daliniai yra visiškai parengti, ištreniruoti, turi kovinius komplektus, žino, ką daryti, ir tada gauna kovinius įsakymus.
Panašiai buvo ir kare prieš Sakartvelą, kai rusai būtent po šių mokymų pradėjo judėti į priekį. Be jokios abejonės, bet koks kariuomenės sutelkimas prie mūsų sienos kelia pavojų. Ne tik dėl tiesioginio įsiveržimo, bet ir dėl galimos klaidos.
Pavyzdžiui, raketa gali nuskristi ne ten. Žinome, kad Rusijos raketos kartais skrenda į vieną šalį, o pataiko į kitą. Gali būti ir kitokių atvejų. Taip pat gali būti surengtos ir provokacijos. Be jokios abejonės, bet kokie Rusijos kariuomenės mokymai prie mūsų sienos gali kelti grėsmę mūsų valstybei.
Ar iš politologinės perspektyvos normalu, kad visuomenė nerimauja dėl šių pratybų, nors jos ir vyksta reguliariai, nes Rusija yra neprognozuojamas kaimynas?
A. Medalinskas: Prie Rusijos karinių pratybų tikriausiai negalima priprasti. Dėl to, kad tai yra valstybė, kuri ne tik rengia pratybas, bet dažnai jas naudoja kaip trampliną okupacinei, hibridinei ar kitokiai veiklai, siekdama destabilizuoti padėtį kaimyninėje valstybėje.
Žinoma, nebūtinai taip gali atsitikti – buvo atvejų, kai iš tikrųjų taip nutiko – kalbame ir apie Sakartvelo įvykius, ir apie Krymo aneksiją. Galima prisiminti ir daugiau pavyzdžių, kai tokie manevrai ir pratybos kėlė problemų, tačiau yra ir tokių, kurios tiesiog praeidavo.
Bet kuriuo atveju, pati Rusija, manau, labai atidžiai stebės, kaip Lietuva ir NATO šalys yra pasirengusios, ar yra kokių nors silpnų taškų. Nes Rusija kerta tada, kai jaučia, kad kita pusė yra silpna – Rusija nekerta tada, kai jaučia stiprumą.
Štai dėl ko būtų labai svarbu, kad Lietuva tuo metu irgi turėtų kažką panašaus vykstančio, ir, kiek suprantu, taip ir bus. Tačiau aš sakyčiau, kad svarbu ne tik tai, jog dalyvautų NATO šalys. Manyčiau, būtų ypač svarbu, jeigu pavyktų pasirašyti susitarimą dėl paliaubų Rusijos kare prieš Ukrainą, kad čia galėtų būti ir Ukrainos karinis kontingentas.
Rusija bijo Ukrainos kariuomenės – tie patys „Wagner“ daliniai anksčiau labai bijojo Ukrainos kariuomenės, kuri yra tikrai pasirengusi kautis bet kuriuo atveju. Manyčiau, kad tokiu atveju tų provokacijų būtų galima sulaukti daug mažiau, nors, kita vertus, jų gali ir taip nebūti.
Girdėjome skaičius, nors, aišku, Rusijos duomenimis sunku pasikliauti, buvo skelbiama, kad dalyvaus 13 tūkst. karių. Tam turbūt yra priežastis, nes jeigu dalyvautų daugiau, turėtų atvykti ESBO stebėtojai į didesnes pratybas. Jūsų vertinimu, ar 13 tūkst. karių yra didelės pajėgos, dalyvaujančios pratybose prie mūsų sienų?
D. Antanaitis: 13 tūkst. karių yra maždaug divizijos dydžio junginys, tačiau, jeigu mes pradėsime klausytis, ką sako Rusija ar Baltarusija, iš anksto žinodami, kad jie meluoja ir skleidžia propagandą, tada, ko gero, turėtume gauti dar vieną premiją už kvailiausius poelgius.
Todėl, mano galva, reikia klausytis, ką kalba mūsų oficialūs asmenys, konkrečiai mūsų kariuomenės atstovai. Kalbant apie 13 tūkst. žmonių, be jokios abejonės, tai yra tik tiesiogiai dalyvaujantys asmenys.
Paprastai būna pajungta ir kita kariuomenės dalis, kuri nėra tiesiogiai įtraukta į mokymus, bet gali būti lygiagrečiai vykdomi mokymai, pavyzdžiui, Tolimuosiuose Rytuose ir panašiai.
Todėl bet ką, ką mes girdime iš Baltarusijos ar Rusijos pusės, visada reikia žiūrėti per skepticizmo prizmę ir visada reikia klausytis oficialių pranešimų bei laikytis informacinės higienos.
Girdėjome skaičius, kiek galėtų būti pratybų dalyvių. Jūsų vertinimu, ar galima sakyti, kad pratybos yra ir taip pakankamai didelės ir sunku prognozuoti, kiek ir ko matysime prie Lietuvos sienų?
A. Medalinskas: Manau, kad klausimas yra kitas – tai Rusijos kariuomenės mobilumas. Jeigu dabar kalbame apie tai, kad vien ties Sumų ir Charkivo sritimis yra 120 tūkst., o kai kas sako, kad gal net 150 tūkst. kariuomenės, tai įsivaizduokime, jeigu yra paskelbiamos paliaubos, akivaizdu, kad ta kariuomenė mobiliai gali judėti Baltarusijos link.
Rusai gali pasakyti, kad jie atitraukia kariuomenę į Baltarusiją. Tada mes turime vieną skaičių karių, dalyvaujančių tiesiogiai manevruose, o kita kariuomenė yra tarsi atitraukta į Baltarusijos teritoriją. Tai šia prasme iš tikrųjų su skaičiais dabar spėlioti, kiek ten tos kariuomenės bus, matyt, būtų neteisinga, bet tikrai teisinga yra stebėti.
Manau, kad ir mūsų kariuomenė, ir mūsų žvalgyba, ir NATO šalių žvalgyba bendrai stebės šią situaciją, nes kariuomenės mobilumo paslėpti negalima. Pavyzdžiui, kai kalbame apie Rusijos plataus masto karą prieš Ukrainą, ką padarė Rusija?
Ji prieš metus jau testavo Vakarų reakciją, sutelkdama didžiulę kariuomenę prie Ukrainos sienų. Vėliau ji neva ją atitraukė, bet kai reikėjo plataus masto karo, vėl ją pritraukė. Kadangi ji buvo įpratinusi Vakarus ir net pačią Ukrainą stebėti situaciją taip, jog čia vyksta tik pagąsdinimai, manevrai, kariuomenės pritraukimas ir atitraukimas, visi pagalvojo, kad tai tėra eilinis Rusijos šantažas.
Tai iš tikrųjų buvo momentas, kai karas taip ir prasidėjo, ir jam nebuvo tinkamai pasirengta. Dabar, jeigu matysime, kad Rusijos kariuomenės dalis atitraukta, vėlgi sakau, jei bus paliaubos, į Kaliningrado sritį arba į Baltarusiją, į tai reikėtų atitinkamai reaguoti.
Bet manau, kad tai jau ne politologų svarstymams, o mūsų kariuomenės vadovybė šiuos dalykus tikrai puikiai supranta ir atitinkamai reaguos.
Visą pokalbį kviečiame pamatyti teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!