• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Praėjusią savaitę paskelbtas pasaulinis konkurencingumo reitingas Lietuvai atnešė įspūdingą naujieną – pakilome per 9 pozicijas ir pasiekėme 21-ą vietą – aukščiausią savo istorijoje. Tarp ES šalių esame net devinti. Tačiau ar sugebėsime kilti aukščiau? O ar pavyks išvis išsilaikyti šioje pozicijoje?

Praėjusią savaitę paskelbtas pasaulinis konkurencingumo reitingas Lietuvai atnešė įspūdingą naujieną – pakilome per 9 pozicijas ir pasiekėme 21-ą vietą – aukščiausią savo istorijoje. Tarp ES šalių esame net devinti. Tačiau ar sugebėsime kilti aukščiau? O ar pavyks išvis išsilaikyti šioje pozicijoje?

REKLAMA

Šalies konkurencingumą lemia keturi pagrindiniai varikliai. Trys iš jų Lietuvoje jau neblogai užkurti: infrastruktūra tobulėja, skaitmeniniai sprendimai sparčiai skinasi kelią, o inovacijų ekosistemą į priekį veda vienas po kito gimstantys vienaragiai. Tačiau ketvirtasis variklis – švietimas – stringa.

Nepaisant mūsų įspūdingo šuolio, reitingą sudaręs Šveicarijos vadybos institutas IMD perspėja: Lietuvą stabdo rimti iššūkiai. Pagalius į ratus kiša tai, kad mūsų visuomenė amžėja, o produktyvumas auga vis lėčiau. Technologinis ir geopolitinis chaosas – dar viena kliūtis siekiant atlaikyti kitų šalių konkurenciją. Visa tai signalizuoja, kad dabar pats metas visu pajėgumu įjungti švietimo variklį.

REKLAMA
REKLAMA

Vaistas išgyvenimui kintančiame pasaulyje

Švietimas gali tapti Lietuvos atsparumo pagrindu. Kokybiška mokyklų sistema nepalieka nė vieno vaiko užnugary ir suteikia kiekvienam jų galimybę atskleisti savo potencialą. Tai mums itin svarbu ir dėl amžėjančios visuomenės, ir dėl kitos Lietuvos silpnybės – žemo jaunimo įsitraukimo į darbo rinką. 

REKLAMA

Neregėta technologinės raidos sparta reiškia, kad nebegalime nuspėti, kokių specialybių reikės ne tik po 10 ar 20, bet ir po 5 metų. Jau beveik prieš 10 metų Pasaulio ekonomikos forumas skaičiavo, kad 65 proc. pirmokų dirbs darbus, kurie kol kas neegzistuoja. Juk iš tiesų, dabartiniai 20-mečiai tikrai nebuvo ruošiami dirbtinio intelekto ar dronų erai. 

REKLAMA
REKLAMA

Dėl to IMD pabrėžia, kad pačios konkurencingiausios šalys daug investuoja į švietimo sistemas, kurios rūpinasi, kad žmonės mąstytų kritiškai, gebėtų prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos bei kūrybiškai spręstų problemas. Tai yra kritiškai svarbu, kai paprastesnes užduotis perima dirbtinis intelektas ir kitos technologijos, o kompleksinių iššūkių – daugėja. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kol kas ateičiai esame nepasiruošę

Deja, mūsų pasirengimas ateičiai išlieka silpnas. Pavyzdžiui, EBPO tyrimas rodo, kad Lietuva užima tik 29-tą vietą tarp 31 valstybės pagal suaugusiųjų gebėjimą spręsti sudėtingas problemas. Vos 1 proc. Lietuvos gyventojų geba prisitaikyti prie netikėtų pokyčių ir permąstyti problemas iš esmės.

REKLAMA

Tuo metu, remiantis PISA testų duomenimis, Lietuvos penkiolikmečiai turi daug kūrybinio potencialo, tačiau jiems trūksta kritinio mąstymo ir analitinio gebėjimo spręsti sudėtingas matematines ar skaitymo užduotis.

Trys pasiūlymai švietimui

Jeigu norime toliau auginti konkurencingumą, yra būtini keli pokyčiai švietime:

1. Mokyklose turi dirbti gabūs, tobulėti norintys žmonės. Pavyzdžiui, Suomijoje konkursas į mokytojo specialybę toks didelis, kad mokytis atrenkami tik apie 10 proc. stojančiųjų. Siekiant pritraukti ir išlaikyti mokyklose talentus, itin svarbi yra lyderystė. Tik modernūs vadovai gali sukurti tokią darbo aplinką, kuri pritrauktų gabių mokytojų. Negana to, tikrieji švietimo lyderiai nuolat stebi ateitį ir ieško būdų, kaip jai pritaikyti mokyklas.  

REKLAMA

2. Negalime palikti nė vieno talento ir nė vienos mokyklos nuošaly. Dėl to reikia susistemintų ir atvertų švietimo duomenų, nes jie leistų įvertinti, kurios savivaldybės, mokyklos, klasės priima teisingus sprendimus, o kurioms – reikia pagalbos. 

3. Besikeičiančioje visuomenėje svarbu leisti mokykloms eksperimentuoti. Pavyzdžiui, dalis mokyklų ir savivaldybių yra išreiškusios norą išbandyti ilgesnį pradinį ugdymą. Šis yra būdingas daugeliui geriausių švietimo sistemų pasaulyje ir leidžia vaikams būti geriau pasirengusiems pereiti prie dalykinio mokymosi. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuva jau turi kūrybingą jaunimą, technologinę infrastruktūrą ir gerėjančią verslumo aplinką. Jei tik skirsime daugiau dėmesio švietimui galime ne tik išlaikyti savo pozicijas IMD reitinge, bet ir tapti Europos, o gal net viso pasaulio lyderiais. 

Robertas Dargis yra „Švietimas #1“ valdybos narys

Apie „Švietimas #1”

VšĮ „Švietimas numeris vienas“ – tai ne pelno siekianti, Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ įsteigta organizacija, vienijanti verslo lyderius, kurie siekia kurti pažangią, pasaulyje lyderiaujančią švietimo sistemą.

REKLAMA
Dar vienas veikėjas
Dar vienas veikėjas
ekonomikos augimas bus trumpalaikis, nes buvo pumpuojami ES pinigai į žaliąjį kursą, visokius negyvus projektus ir gyvenamo būsto statybą. O tai neatneš ilgalaikės naudos, nes nesiplėtos gamyba - pinigai yra pravalgomi. Be to provincija naikinama, uždaromos mokyklos ir gydymo įstaigos - šalis mišta, o lygiagrečiai įvežami svetimtaučiai, kad Dargio ir Avulio darbo jėgos kaštai būtų mažesni..
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų