Kaip informavo specialistė, šiuo metu yra 23 aktyvūs židiniai, iš jų trys yra registruoti maitinimo įstaigose, kiti židiniai plinta iš buvusių šeimos švenčių į darbovietes.
„Tokių pavėžėjimo paslaugas teikiančių įmonių yra dvi, kuriose yra židiniai, kiti yra darbo vietose – didžiausias jų yra Švenčionių rajone medicinos prietaisų gamybos įmonėje, kur užfiksuotas 41 atvejis. Taip pat vis dar tebesitęsia naujų atvejų fiksavimas Adform kiemelyje“, – sakė epidemiologė.
D. Razmuvienės pastebėjimu, nors šeimų švenčių židinių dabar registruojama mažiau, jie persikelia į darbovietes dėl tam tikrų saugumo taisyklių nesilaikymo.
Užsikrečia nė neįtardami
Paklausta, kaip taip nutinka, kad iš šeimyninių protrūkių susirgimai pasiekia darbus, jei žmonės turėjo izoliuotis, D. Razmuvienė pateikė kelias versijas.
„Galėjo būti taip, kaip, pavyzdžiui, Švenčionių rajone, kur medicinos prietaisų gamybos įmonėje pirminis atvejis ir buvo siejamas su šeiminiu protrūkio Molėtų rajone, kur nuo vyro ir dukters užsikrėtė moteris, dirbanti toje įmonėje.
Tai ji užsikrėtė dar nežinodama, kad ten yra židinius. Taip kad tokias peripetijas atsekti Lietuvoje tikrai labai sudėtinga, nes asmuo gali gyventi viename šalies krašte, o dirbti – kitame, tad tą labai sunku atsekti“, – kalbėjo ji.
„Esame per vidurį piko“
Lyginant su tuo, kas buvo karantino metu, kovo mėnesį ir balandį, tai tuo metu registruota nuo 20 iki 25 židinių, tačiau daugiausiai jie buvo registruojami sveikatos priežiūros įstaigose.
Šiuo metu specialistė patikino, kad medicinos bet kokio lygio įstaigose židiniai nėra registruoti.
Sveikatos apsaugos ministras, lygindamas situaciją su pavasario didžiausiu piku, įvardijo, kad esame kažkur per vidurį.
„Tik kas yra kitaip, tada per piką kilimas buvo labai greitas, staigus, dabar stebime, kad jis yra, bet ne toks eksponentinis. Tai nereiškia, kad galime nusiraminti ir nekreipti į jį dėmesio, bet pats plitimo greitis yra kiek kitoks“, – sakė ministras.
Serga jaunesni
Taip pat D. Razmuvienė atkreipė dėmesį, kad keičiasi daugiausiai sergančiųjų amžius.
„Vasaros laike, birželio mėnesį, nors sergančiųjų skaičius buvo fiksuojamas vienetais, bet iki birželio pabaigos, liepos pradžios, rugpjūtis, žinome, kad atostogauja daugiausiai jaunimas. Ir dabartiniu metu, jei paimtume amžiaus tarpsnį, tai daugiausiai serga nuo 20 iki 45 metų. Vyresnių sergančiųjų, kuriems būtų virš 80 metų yra pavieniai atvejai“, – kalbėjo ji.
Kartu epidemiologė informavo, kad nuo pandemijos pradžios buvo registruota 101 atvejis, kai sirgo asmenys iki 18 metų.
„Tas procentas kalbant apie vaikus jis tikrai nėra didelis, bet dabartiniu metu serga jauni asmenys lyginant su balandžio mėnesiu“, – aiškino ji.
Naujų atvejų – 32
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 32 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 16 iš jų registruota Vilniaus, po 4 Panevėžio ir Kauno apskrityse. Tuo metu, Molėtų ir Tauragės apskrityse užfiksuota po 3 naujus COVID-19 ligos atvejus, Alytaus ir Marijampolės apskrityse – po 1 atvejį.
Po kontakto su sergančiaisiais, epidemiologų vertinimu, užsikrėtė 24 žmonės, 7 asmenų užsikrėtimo aplinkybės šiuo dar nežinomos. Be to, per praėjusią parą registruotas 1 įvežtinis atvejis – COVID-19 liga patvirtinta asmeniui, į Lietuvą grįžusiam iš Maltos.
Kaip informavo NVSC gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė, vakar dienos duomenimis, 36 hospitalizuoti, 7 reanimacijoje, deguonies kaukės reikalinga 20 gydomų asmenų, dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma 2 asmenimis.