„Pradedu rinkti parašus, turbūt per posėdį juos ir surinksiu, skundui, kuriuo mes bandysime kreiptis į Regionų administracinį teismą. Skųsdami Seimo pirmininko potvarkį, kuriuo siūloma J. Sabatausko kandidatūra. Ji negali būti siūloma dėl stažo nebuvimo“, – Eltai teigė J. Razma.
„Mes prašome, kad teismas tą potvarkį pripažintų kaip prieštaraujantį įstatymams ir kad sustabdytų to potvarkio galiojimą, taikant laikinąsias apsaugos priemones“, – pabrėžė jis.
Konservatorius sako dėl iniciatyvos palaikymo jau kalbėjęs su keliais Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovais, posėdžio metu ketina tartis ir su liberalais.
„Esminis klausimas yra dėl to, kad jis akivaizdžiai neturi, kaip reikalauja Konstitucija, tikro teisinio darbo dešimties metų stažo. Jis nėra užėmęs tokių pareigybių, kurios privalomai reikalautų teisinio išsilavinimo“, – svarstė J. Razma.
„Teisine prasme tai yra naujas žingsnis – iki šiol nei vienas Seimo pirmininko potvarkis nėra skųstas“, – dėstė politikas.
Kaip nurodoma rašte, su kuriuo susipažino ELTA, konservatorių vertinimu Seimo pirmininko potvarkis, kuriuo J. Sabatauskas teikiamas kandidatu, yra neteisėtas ir panaikintinas. Anot jų, siūlomas kandidatas neatitinka reikalavimo turėti 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažo. Todėl, kreipimesi prašoma įpareigoti J. Oleką pateikti naują kandidatūrą, kuris atitiktų visus reikalavimus.
„Kaip minėta, šiuo atveju kandidatas į Konstitucinio Teismo teisėjus, nurodytas Seimo Pirmininko potvarkyje, yra Seimo narys. Nei Konstitucija, nei Rinkimų kodeksas, nei Seimo statutas nenumato, kad Seimo nario pareigos, ar Teisės ir teisėtvarkos komiteto nario pareigos, ar šio komiteto pirmininko pareigos galėtų būti užimamos tik turint teisinį išsilavinimą. Kitaip tariant, nei Seimo nario, nei Teisės ir teisėtvarkos komiteto nario ar šio komiteto pirmininko pareigos nėra siejamos su būtinybe turėti teisininko specialybę ar apskritai turėti kokių nors teisinių žinių“, – dėstoma rašte.
„Vien teisininko diplomo turėjimas nereiškia ir nelemia to, kad tokį išsilavinimą turintis asmuo, nesvarbu, kokį darbą dirbtų ar kokias pareigas eitų, yra savaime laikomas dirbančiu pagal teisininko specialybę. Ir priešingai, jei asmuo užima tokias pareigas, kurias galima eiti tik turint universitetinį teisinį išsilavinimą, toks asmuo yra laikomas dirbančiu pagal teisininko specialybę ir jis įgyja teisinio darbo pagal teisininko specialybę stažą“, – akcentuojama dokumente.
ELTA primena, kad antradienį Seimui bus pateiktos Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus Haroldo Šinkūno, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjo Artūro Driuko ir opozicijos kritikuojamo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko, socialdemokrato J. Sabatausko kandidatūros į KT teisėjus.
J. Sabatausko kandidatūrą į KT teisėjus teikia Seimo pirmininkas J. Olekas, o H. Šinkūną – prezidentas Gitanas Nausėda. LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininko A. Driuko kandidatūrą teikia šio teismo pirmininkė Danguolė Bublienė.
Paaiškėjus, kad į KT teisėjus teikiama J. Sabatausko kandidatūra, parlamento opozicija tokį J. Oleko sprendimą įvertino kaip teismo politizavimą ir diskreditavimą. Jų teigimu, socialdemokratai užsiima ydinga praktika, todėl kandidatūros jie nepalaikys.
Apie KT politizavimo grėsmes buvo prabilta ir 2023 m., kai į šio teismo teisėjus buvo paskirtas buvęs konservatorius ir tuometis Seimo TTK vadovas Stasys Šedbaras.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
