„Lietuva šiame kontekste pasielgė taip, kaip kituose kontekstuose elgiasi Vengrija. Jeigu tikimės Europos Sąjungos solidarumo, kalbant apie sankcijas Rusijai ar paramą Ukrainai, tai tam tikruose kituose kontekstuose turėtume elgtis solidariai“, – šią savaitę laidoje „ELTA kampas“ teigė T. V. Raskevičius.
„Šiuo atveju Lietuva atsidūrė Europos Sąjungos valstybių narių mažumoje, neatsižvelgė į tarptautinius teisės viršenybės principus ir tokiu būdu savotiškai pademonstravo, kad vertybės, kurias labai garsiai deklaruojame užsienio politikos kontekste, sprendžiant tam tikrus klausimus, gali būti padėtos į stalčių“, – pabrėžė praėjusios kadencijos Seimo Žmogaus teisių komitete dirbęs politikas.
Pernai lapkritį Laisvės partijai vadovauti pradėjusio T. V. Raskevičaus teigimu, Izraelio karinės operacijos Gazos Ruože pažeidžia humanitarinę teisę, todėl Lietuva žydų valstybės atžvilgiu turėtų laikytis griežtesnio požiūrio.
„Šiame sudėtingame debate reikia sugebėti vienu metu pripažinti dvi tiesas. Pirmoji tiesa yra tokia, kad Izraelis patyrė teroristinį išpuolį. Jis turi teisę gintis nuo teroristų atakų ir tą daro. Visa tarptautinė parama šiuo klausimu turi būti teikiama Izraeliui. Tačiau, tuo pačiu metu, vykdant karines priemones, turi būti laikomasi humanitarinės tarptautinės teisės normų. (...) Izraelis šiai dienai jas ne tai, kad pažeidžia, jis jas ignoruoja“, – akcentavo buvęs parlamentaras.
„Tarptautinis Baudžiamas yra išdavęs arešto orderį ne tik Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu, bet ir Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Tikriausiai nenorėtume matyti tokios situacijos, kada Vladimirui Putinui atvykus į kurią nors Europos Sąjungos valstybę, jam nebūtų taikomas arešto orderis ir jis nebūtų sulaikytas. Todėl atitinkamą poziciją turime formuluoti ir Izraelio atžvilgiu“, – pabrėžė jis.
ELTA primena, kad pastaruoju metu Izraelis patiria didžiulį tarptautinį spaudimą nutraukti suintensyvintą karinę kampaniją Gazos Ruože ir į šią apsiaustą teritoriją įleisti skubią humanitarinę pagalbą. Jungtinės Tautos praėjusios savaitės pradžioje paskelbė, kad nuo tada, kai Izraelis kovo 2-ąją įvedė visišką blokadą, dėl kurios ėmė labai trūkti maisto ir vaistų, joms pirmą kartą buvo leista siųsti pagalbą.
Tuo pačiu metu Europos Sąjunga pareiškė, kad dėl blokados peržiūrės bendradarbiavimo prekybos srityje susitarimą su Izraeliu. Bendrijos užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas sakė, kad tokiam žingsniui pritarė „didžioji dauguma“ 27 šalių narių užsienio reikalų ministrų. Visgi paaiškėjo, jog Lietuva balsavo prieš tokio susitarimo peržiūrą.
Šią savaitę žurnalistų klausimų dėl Lietuvos pozicijos konflikto Artimuosiuose Rytuose atžvilgiu sulaukęs prezidentas Gitanas Nausėda tvirtino, kad šalies požiūris yra „nuosaikesnis“, tačiau humanitarinę teisę Izraelis pažeidžia.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
