Šią savaitę žiniasklaidoje pasklido informacija, jog prezidentė Dalia Grybauskaitė esą kvietė premjerą Saulių Skvernelį, Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, konservatorių pirmininką Gabrielių Landsbergį ir valstiečių pirmininką Ramūną Karbauskį neformalios vakarienės. Apie gautą kvietimą patvirtino tik G. Landsbergis.
Tačiau ketvirtadienį neva turėjęs įvykti susitikimas buvo atšauktas, mat R. Karbauskis atsisakė jame dalyvauti. Jis pats portalui Delfi teigė tiesiogiai Prezidentūros kvietimo net negavęs. Dar šių metų gegužę R. Karbauskis dėjo tašką santykiuose su D. Grybauskaite ir pareiškė į susitikimus su valstybės vadove eiti neketinantis.
Prezidentė nepatenkinta
Ketvirtadienį su Seimo pirmininku prieš Seimo rudens sesijos pradžią susitikusi šalies vadovė savo kalboje akcentavo tarp partijų vykstančius konfliktus ir pavadino juos destruktyviais bei galinčiais pakirsti pasitikėjimą pačia valstybe.
Po susitikimo su Seimo valdyba D. Grybauskaitė pabrėžė, kad jai kartais atrodo, jog įstatymų leidybos darbai yra nustelbiami erzelyno, konfliktų, santykių aiškinimosi tarp dviejų didžiausių parlamentinių partijų – valdančiųjų valstiečių ir opozicinių konservatorių.
„Žmonės mato konfliktuojantį destruktyvumą, kad karai nekuria jokio pozityvo ir produkto, ir smerkia abi puses. Tokia elgsena tikrai nesukurs pozityvesnio požiūrio į politiką“, – žurnalistams D. Grybauskaitė.
„Tai reiškia, kad pasitikėjimas ne tik politikais, bet ir visa politine sistema tokiu metu prieš trejus rimtus rinkimus gali gerokai susvyruoti. Ir tai tikrai bus labai rimtas perspėjimas mums visiems; po nepasitikėjimo politikais eina nepasitikėjimas institucijomis, o vėliau – ir nepasitikėjimas valstybe“, – toliau dėstė šalies vadovė.
Rietenų Seimelis
Parlamentiniai tyrimai net dėl menkiausių klausimų, politikų sutuoktinių veiklos ir finansų taršymas – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius tomas Janeliūnas sakosi jau seniai nematęs taip konfliktuojančio Seimo, nebent Sąjūdžio skilimo metu.
„Lietuvos politinėje sistemoje buvo nusistovėjusios tam tikros žaidimo taisyklės, kurių laikydavosi ir opozicija, ir valdžia. Aišku, valdančioji partija visą laiką dominuodavo ir primesdavo savo valią, nes tai irgi yra tam tikros žaidimo taisyklės, kad valdantieji, kuomet turi pakankamai balsų, kontroliuoja Seimo daugumą, tai tikrai nesistengia kiekviena proga atsižvelgti į opozicijos priekaištus“, – tv3.lt kalbėjo T. Janeliūnas.
Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Mindaugas Jurkynas šiųmetėje valdančiųjų ir opozicijos kovoje didelio išskirtinumo nemato ir primena, kad atkūrus nepriklausomybę politikoje užgimdavo net tam tikros smurto formos, pavyzdžiui, buvusiam Seimo pirmininkui Česlovui Juršenui minioje sudažyti akiniai.
„Natūralu, kad vienas iš būdų komunikuoti yra vis agresyvesnė strategija. Opozicija, neturėdama realių valdžios svertų, priversta atkreipti dėmesį ir imtis tokių priemonių, kurios ir retoriškai, ir komunikaciškai yra agresyvesnės. Valdantieji, norėdami išlaikyti populiarumą, bando priminti buvusių valdžiusių partijų atsakomybę, kad jie padarė tą ar nepadarė ano, kad reikėtų ištirti jų tam tikrą veiklą. Nors iš esmės dabar atsakomybė už valstybės valdymą skirta tiems, kurie išrinkti“, – tv3.lt teigė M. Jurkynas.
Kitą savaitę frakcija „Tvarka ir teisingumas“ kartu su valdančiaisiais sudarys frakcijų koaliciją, taip valdantieji užsitikrins tvirtą daugumą. Paklausus, ar ši sutartis turės įtakos rietenų mastui Seime, profesorių nuomonės išsiskyrė.
„Jeigu valdantieji jaus, kad jiems tikrai nebereikia derinti pozicijų su atskirais Seimo nariais, jei tas susitarimas su „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija bus tvarus, stabilus, tai jokių pretekstų atsižvelgti, tarkim, į konservatorių nuomonę tikrai nebus. Ir įsitikinimas, kad vienintelis tinkamas variantas yra tas, kurį siūlo valdantieji, manau, tiktai stiprės“, – prognozavo T. Janeliūnas.
Tuo metu M. Jurkynas svarstė, kad po sutarties rietenų ne tik nedaugės, bet ir sumažės, kadangi „tvarkiečiai“ nebekritikuos valdančiųjų, o taps jų dalimi.
Įstrigo asmeninėse nuoskaudose
Jei nemažą dalį savo darbo ir net poilsio laiko pavieniai politikai skiria rietenoms tiek Seimo salėje, tiek socialiniuose tinkluose, veikiausiai jie randa mažiau laiko rūpintis šalies gyventojams svarbių sprendimų priėmimu parlamente.
„Trūksta pozityvaus judėjimo į priekį, nes labai didelė Seimo darbo energijos dalis yra skiriama praeities kažkokių nuodėmių nagrinėjimui. Juo labiau, kad įvairios tyrimų komisijos viena kitą devalvuoja, išplauna svarbiausių klausimų svarbą. Jeigu tie tyrimai seka vienas paskui kitą, dėl vis smulkesnių klausimų ir kažkokių ambicijų, tai natūralu, kad pritrūksta laiko rimtiems sprendimams, kurie būtų nukreipti į ateitį.
Vietoj to didesnė dalis energijos skiriama asmeninėms įžeistoms ambicijoms patenkinti, pažeminti priešininkus, kiek įmanoma labiau juos sukompromituoti, prisidengiant oficialiais tyrimais ir panašiai“, – pastarojo meto Seimo veiklą įvertino T. Janeliūnas.
Tačiau M. Jurkynas mano, kad kelti faktus ir klausimus apie politikų ir jų sutuoktinių veiklą yra labai svarbu.
„Žiniasklaida išviešina faktus ir po to valstybės institucijos turi atitinkamai reaguoti, ar yra nusikalstamos veiklos požymių. Visi turi laikytis įstatymo, ar yra politikai, ar jų sutuoktiniai. Labai gerai apie tuos dalykus žinoti. Daug blogiau būtų, jei mes to nežinotume“, – kalbėjo M. Jurkynas.
Vienybės nebus
Jei net prezidentei nepavyko šalies galvų susodinti prie bendro stalo ir galbūt pasikalbėti apie karo kirvio užkasimą, vargu, ar išvysime R. Karbauskį ir G. Landsbergį paminant savo nesutarimus ir imantis vieningo darbo.
„R. Karbauskis pareiškė, kad jis neturi apie ką kalbėtis. Jeigu yra toks užsispyrimas ir akivaizdus užsidarymas nuo paieškų, ėjimo kompromiso link, tai sunku tikėtis, kad kažkas, išskyrus jį patį, galėtų tai pakeisti. Manau, kad net ir bandymai moderuoti, tarpininkauti, nepakeis asmeninio užsispyrimo, jeigu jis egzistuoja toks stiprus“, – prognozavo T. Janeliūnas.
Bet M. Jurkynas į bandymą taikyti politikus sako žiūrintis skeptiškai, nebent norima rasti bendrą sutarimą strategiškai svarbiais klausimais – požiūris į krašto apsaugą, gynybą, užsienio politikos prioritetai ir kt.
„Politika visuomet yra konfliktų laukas, nes yra skirtingi politiniai veikėjai, skirtingos partijos, pažiūros, interesų grupės. Tikėtis, kad čia bus kažkokia vieninga linkme dirbama yra visiškas absurdas, nes opozicija turi dirbti savo darbą, o valdantieji – savo. Kiekviena partija turi siūlyti savo sprendimus ekonominių, politinių, socialinių, kultūrinių problemų, o rinkėjas pasirenka, kas yra priimtiniausias variantas.
Vienybės, išskyrus kažkokius strateginius klausimus, niekada nebuvo, nebus ir neturi būti, nes politikai yra besivaržančių idėjų ir veikėjų išraiška. Apie vienybę kalbėti yra ir naivu, ir neprotinga“, – teigė profesorius.
