mindaugas jurkynas

Naujausia „Vilmorus” apklausa rodo, kad tik vienos į Seimą patenkančios partijos populiarumas per vasarą pakito gana apčiuopiamai. Apie šį ir kitus įdomesnius politinius pokyčius laidoje „Dienos komentaras“ atsako politologas Mindaugas Jurkynas.

Birželio 15–18 dienomis vykusio „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ dalyvius pasveikimo Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis. Dėl šio kreipimosi pasigirdo įvairių pastabų ir kritikos, tačiau tai ne vienintelė prezidentūros klaida, susijusi su šeimos gynėjų mitingu, teigė Seimo narys Mindaugas Lingė.  Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo narys Mindaugas Lingė ir politologas Mindaugas Jurkynas.

Po sekmadienį įvykusio Seimo rinkimų pirmojo turo tapo aišku, kad daugiamandatėje apygardoje pergalę gali švęsti konservatoriai, vedami jau ir vienmandatėje apygardoje laimėjusios Ingridos Šimonytės. Valstiečiai liko pirmi, o ne vieną kadenciją Seime praleidusių parlamentarų šį kartą vietos neišsikovojo. Kokį Lietuvos Seimą matysime artimiausiais metais? Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistas Vladimiras laučius ir politologas Mindaugas Jurkynas.

Sekmadienį Lietuvoje įvyko Seimo rinkimai. Po pirmojo Seimo rinkimų turo daugiausiai mandatų susišlavę konservatoriai dar neskuba savęs tituluoti laimėtojais ir leistis į kalbas apie būsimą valdančiąją koaliciją. Tuo metu antroje vietoje atsidūrusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga jau galvoja paie darbą opozicijoje. Partijos daugiamandatėje apygardoje kovoja dėl 70 vietų Seime.

Vis garsiau pasigirsta nuomonės, kad koronaviruso sukeltos krizės akivaizdoje, Europos Sąjunga parodė neveiklumą ir negalėjimą dorotis su šia situacija. Kritikai pirštu beda ir į šalių veiksmus pandemijos akivaizdoje, kai šalys kartais pamiršta europietiško solidarumo bei vienybės idealus. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai pažymi, kad kartais mes iš Europos Sąjungos norime to, ko ji negali padaryti.

Trečiadienį pranešta, kad aukšto rango žvalgybos pareigūnas yra informavęs Seimo ir teisėsaugos atstovus, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką. VSD tokią informaciją neigia. Informaciją pateikusio žvalgybos pareigūno tapatybė jo paties prašymu nėra atskleista.

Aukšto rango žvalgybos pareigūnas yra informavęs Seimo ir teisėsaugos atstovus, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką, rodo BNS gauti duomenys. Informaciją apie tai pareigūnas 2019 metų balandį pateikė tuometiniam Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui Vytautui Bakui.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis po abiejų savivaldos rinkimų turų džiaugėsi kuklia pergale, tačiau portalo tv3.lt kalbinti ekspertai įspėja – konservatoriai rinkėjų „lubų“ nepramušė, o dvi naujos jėgos per Seimo rinkimus gali juos nuskriausti. Šių merų savivaldybių rinkimuose Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) surinko 16,05 proc. (183 290 rinkėjų balsų) ir tarp partijų užėmė pirmą vietą. Palyginus su praėjusiais Seimo rinkimais, parama konservatoriams sumažėjo.

Su reformatorių įvaizdžiu dalies rinkėjų širdis 2016 metais užkariavusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) pagrindines savo reformas ketina įgyvendinti per 2019 metus. Bet ko turėtume tikėtis kiek vėliau, 2019–2020 metais, kai sulauksime net 4 rinkimų, o griežtos reformos politikams bus itin nepalankios?  2018 metais Vyriausybė pristatė šešias struktūrines reformas, apimančias švietimo, finansų, pensijų, inovacijų ir sveikatos sritis – visų šių sričių ministrus delegavo LVŽS.

Nuo pat pastarųjų Seimo rinkimų pabaigos, kai valstiečiai pasuko kitu keliu ir nesudarė koalicijos su konservatoriais, šių partijų vadai nevengia vienas kitam pakedenti plunksnų tiek posėdžių salėje, tiek socialiniuose tinkluose. Dabar kalbama, kad jiedu nesėdo ir prie bendro stalo prezidentūroje.

Seimo narių lankomumas kasmet sukelia diskusijas ir daugelio nepasitenkinimą. Pasirodžius aktyviausių parlamentarų statistikai iškart puolama žiūrėti, kas posėdžiuose lankėsi rečiausiai ir kaip juos paskatint aktyviau dalyvaut. „Tvarkietis“ Vytautas Kamblevičiaus pasiūlė apkarpyti Seimo „pravaikštukininkų“ atlyginimą, aplankius mažiau nei 75 proc. visų balsavimų. Trečiadienį šį jo pasiūlymą Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas atmetė kaip netinkamai suformuotą.

Nuo rugpjūčio pradėję kristi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) reitingai po truputį stabilizuojasi, tačiau analitikai įžvelgia, kad ši partija, žmonių pasirinkta kaip „alternatyva“, buvusio populiarumo neatgaus. Paskutinė statistika rodo, kad lapkričio mėnesį valdančiuosius LVŽS vis dar lenkė Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai. BNS užsakymu rinkos tyrimų bendrovės RAIT atlikta apklausa, rodo, kad už opozicinius konservatorius balsuotų 19 proc.

Panašu, kad Lietuvos liberalų sąjūdžiui kyla nauji konkurentai – keli buvę liberalai buriasi į naują centro dešinės pakraipos partiją. Nors judėjimą „Už pažangą!“ iniciavo buvęs liberalas Markas Paura, politologai ir senieji liberalai neatmeta galimybės, kad čia sužaidė ir buvusio liberalo Dariaus Udrio asmeninės ambicijos.

Partijos laikraščio leidyba, aukštojo mokslo, vaikų namų ir kitos reformos, o dabar dar ir prezidento statuso V. Landsbergiui suteikimas – tik dalis klausimų, kiršinančių Viktorą Pranckietį, Ramūną Karbauskį ir Saulių Skvernelį.

Naujasis socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas žada partijai atsinaujinimą ir didesnę įtaką koalicijoje. Tačiau ekspertai abejoja, ar jaunam lyderiui pavyks iš karto nuveikti ką nors reikšmingo. Didelių permainų koalicijoje politologai taip pat neprognozuoja. Tačiau tikisi, kad G. Paluckui geriau seksis ginti dirbančiųjų teises ir grąžinti partijai bent šiek tiek buvusio populiarumo.

Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga išlieka populiariausia partija Lietuvoje - jei Seimo rinkimai vyktų ateinantį sekmadienį, už ją balsuotų 29 proc. šalies gyventojų, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT atlikta apklausa. Perpus mažiau – 14 procentų respondentų – rinktųsi opozicinę Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus, 9 procentai – Lietuvos socialdemokratų sąjungą. Už Liberalų sąjūdį balsuotų 7 procentai respondentų.

Paskirtajam premjerui Sauliui Skverneliui antradienį Seime pristatant Vyriausybės programą, BNS paklausė ekspertų, ar naujajai valdžiai pavyks pavyks įgyvendinti vieną svarbiausių rinkimų pažadų pažaboti emigraciją.

Rinkėjų aktyvumas per antrąjį Seimo rinkimų turą sekmadienį tradiciškai nebuvo didelis, jis palankesnis partijoms su drausmingu elektoratu, sako Vytauto Didžiojo universiteto politologas Mindaugas Jurkynas. „Turime panašią situaciją kaip ir prieš ketverius metus: svyravimas dviejų procentų ribose tiek pirmajame, tiek antrajame ture išsilaikė ir dėl to atitinkamai manau, kad kai mažesnis aktyvumas, tų partijų atstovai, kurių elektoratas yra drausmingas, turi daugiau šansų.

Nenustebsiu, jei po kelių mėnesių visi šitą istoriją jau bus pamiršę, kadangi yra daug svarbesnių dalykų, kuriuos esame pamiršę. Čia tiesiog dienos aktualija ir nieko daugiau, „Žinių radijui“ vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio sprendimą likti poste komentavo politologas Mindaugas Jurkynas.   „Mano spėjimas buvo, kad ministras liks poste dėl labai paprastos priežasties: tai yra susiję su politika.

Vilniaus miesto meru išrinkto Remigijaus Šimašiaus veikla gali turėti didelę įtaką miestuose savo pozicijas sutvirtinusio Liberalų sąjūdžio rezultatams kitąmet vyksiančiuose Seimo rinkimuose, teigia politikos ekspertai. „Tai, kaip R.Šimašius tvarkysis mero poste, prisidės prie Liberalų sąjūdžio rezultatų 2016 Seimo rinkimuose“, - BNS pirmadienio naktį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis.

 Ryškiausia tendencija Lietuvos politikoje yra stiprėjantis Liberalų sąjūdžio populiarumas, teigia politikos ekspertai, komentuodami sekmadienį vykusių savivaldos rinkimų rezultatus. „Didžiausia tendencija nuo Europos Parlamento rinkimų yra Liberalų sąjūdžio iškilimas į trečią vietą kaip trečios didžiausios partijos ir būtent šie savivaldybių rinkimai tai ir parodė“, – BNS pirmadienio rytą sakė VDU politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius Mindaugas Jurkynas.

 Vieno iš įkūrėjų Valentino Mazuronio pasitraukimas susilpnins valdančiąją „Tvarkos ir teisingumo“ partiją, mano Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius Mindaugas Jurkynas. „Tvarka ir teisingumas“ netenka vieno iš savo partijos lyderių, vienos iš partijos iškilių asmenybių. Tai nereiškia, kad ten nebus kitų ar nėra kitų, bet, žinoma, šios partijos įvaizdžiui tai nėra teigiamas ženklas“, – BNS antradienį sakė politologas.

Latvijos parlamento rinkimus turėtų laimėti prorusiška partija „Santarvės centras“, tačiau koaliciją lipdyti turėtų centro dešiniosios partijos – „Vienybė“ bei Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ZZS), mano LRT.lt kalbinti politologai. Šeštadienį kaimynai latviai stos prie balsadėžių ir rinks 11-ąjį Latvijos parlamentą. Apklausos rodo, kad rinkimuose geriausiai pasirodyti turėtų partija „Santarvės centras“, kurią remia kiek daugiau nei 17 proc. rinkėjų.

Nors socialdemokratų (LSDP), „darbiečių“ (DP), „tvarkiečių“ (TT) ir Lenkų rinkimų akcijos (LLRA) buriama koalicija daugelio yra vadinama „centro kairės“,  ji veikiau panaši į kokteilį iš margos publikos, kurio kairumu verta suabejoti. Taip LRT.lt teigia manąs politologas Vytautas Dumbliauskas.

Daugiau nei 206 tūkst. balsų daugiamandatėje rinkimų apygardoje gavę konservatoriai pasiekė kur kas geresnį rezultatą nei dabartinių valdančiųjų pirmtakai – socialdemokratai, kurie po savo valdymo kadencijos 2008-aisiais surinko tik 144 tūkst. balsų. Politologų nuomone, sėkmingą konservatorių pasirodymą galėjo lemti ne tik dideli rinkimų agitacijai mesti pinigai (2,8 mln. Lt) ar šios partijos elektorato ypatumai, bet ir Prezidentės priešrinkiminiai pasisakymai.

Valdančiosios koalicijos partneriai kūrė naujus įstatymus, kėlė savo reikalavimus ir netgi buvo prabilę apie mažumos Vyriausybę. Po kone dvi savaites trukusių derybų ir ginčų valdančiosios partijos paskelbė sutarusios, kad kitamet į privačius pensijų fondus bus pervedama puse procento mažiau – ne 2, o 1,5 procento – socialinio draudimo mokesčio, bet įvedamas Nekilnojamojo turto mokestis. Kitas vadinamasis prabangos mokestis nukeliamas svarstyti į pavasario sesiją.

Lietuvos politologai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderio, Europos parlamentaro Voldemaro Tomaševskio nelaiko dideliu pavojumi, bet pripažįsta, kad jis sumaniai išnaudoja kitų politikų klaidas. „Tautinių mažumų interesus atstovaujančios partijos yra ne tik Lietuvoje ar Latvijoje. Antai, Suomijoje veikia Švedų liaudies partija. Sakyčiau, kad tai daugiau kultūrinės savigynos organizacija.  Lietuvoje stiprių tautinių mažumų partijų dar nematome.

Tarptautinių santykių ir politinių mokslų instituto docentas Mindaugas Jurkynas teigia, kad priešlaikiniais Seimo rinkimais, nepaisant visų pareiškimų, nė nekvepia. Pasak jo, politinis egoizmas ir išskaičiavimas čia yra lemiami veiksniai. -          Po keistai pasibaigusio apkaltos proceso Seime skambėjo daug pareiškimų apie priešlaikinius parlamento rinkimus.

„Premjeras Andrius Kubilius turi tik prezidentės paramą, o mažieji partneriai jau gali jį šantažuoti. Jie žino, kad premjeras neturi jokių išeičių ir tuo naudosis", - portalui „Balsas.lt" sakė politologas Mindaugas Jurkynas. Pasak jo, de facto jau kurį laiką turime mažumos vyriausybę. Susipyko su visais Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas M. Jurkynas, komentuodamas dabartinę valdančiosios koalicijos būklę teigė net ir nematąs galimybių ją papildyti.

Nepriklausomybės atstatymo dvidešimtmetis be šventinių renginių dar paženklintas ir skambiais nusivylimo pareiškimais. Pirmasis atkurtos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis pareiškė, jog po dvidešimties metų Lietuva tik kitaip perdažyta, žymus aktorius Regimantas Adomaitis paskelbė nepriklausomos Lietuvos nerandąs ir su valdžia nieko nešvęsiąs.

 Dalia Grybauskaitė, kurios galias stipriai riboja Konstitucija, kol kas traiško netikusius ar nepatinkančius pareigūnus autoritetu, tačiau ekspertai įspėja – tai netruks amžinai. Formalių galių, leidžiančių priversti paklusti kitas institucijas neturinti šalies vadovė kažkiek rizikuoja ir pačiu savo autoritetu.

Valdančiųjų Viktoro Uspaskicho partijos viliojimas – tik politinis išskaičiavimas ar seniai brandintas planas, kurį laimina ir Prezidentūra? Tai Kėdainių „kniaziaus“ V. Uspaskicho UAB, besimaitinanti Rusijos pinigais, daranti gėdą Lietuvai. Daugmaž taip dar prieš Seimo rinkimus apie Darbo partiją (DP) kalbėjo Tėvynės sąjungos vadovybė.

Balandžio pabaigoje paaiškės, ar Lietuvoje bus įkurta nauja partija. Šis, kaip teigiama, centro pakraipos darinys turėtų atsirasti susijungus „darbiečiams“ ir socialliberalams. Šiomis dienomis Darbo partijos (DP) ir Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) skyriams išsiuntinėti laiškai, kuriuose informuojama apie ketinimus vienytis ir klausiama, ar tokiai idėjai pritartų paprasti šių politinių jėgų atstovai. Kaip vadintųsi naujoji partija, kol kas neapsispręsta.

Premjero postą paliekantis Gediminas Kirkilas džiaugiasi atlaikęs išbandymą vadovauti Vyriausybei, o jo patarėjai tikina dėl savo ateities nesijaudinantys. Po pustrečių metų veiklos socialdemokrato Gedimino Kirkilo vadovaujama XIV Vyriausybė valdžios vairą šiandien perduos konservatoriaus Andriaus Kubiliaus ministrų kabinetui. Tai įvyks, kai Seimas patvirtins XV Vyriausybės darbų programą, o naujieji ministrai duos iškilmingą priesaiką.

Konstruktyvi politinio ir visuomeninio gyvenimo kritika yra neatsiejama demokratijos dalis. Diskusijoje gimsta sutarimai, naujos mintys, pagarba oponentui, apsikeičiama nuomonėmis. Tačiau artėjant rinkimams dabartinėje Lietuvos viešojoje erdvėje geometrine progresija dauginasi vienpusiški vertinimai bei interpretacijos. Gaila tik kad Lietuvos užsienio politika tampa abejotinų politinių taškų rinkimo vieta. Dr.

Šią savaitę Seime pradėtas svarstyti Valstybės politikų elgesio kodeksas. Kodėl politikams vėl prireikė vienoje vietoje surašytų elgesio taisyklių? Ar kodeksas turi tapti universaliu politinės moralės švyturiu, ar rimbu tiems politikams, kuriems kelio nerodo nei Konstitucija, nei įstatymai? „Gink Dieve nevalna prisiplempus arielkos bastytis tarp žmonių viešumoj ir savo nesvietišku smirdėjimu o taipogi kalakutiškais tauškalais papiktinti sueigą“, – skelbia 1636 metais Vilniuje priimtos gero elg...

Netrukus turėsime naują Seimą. Jo dauguma kartu su prezidentu suformuos ir naują Vyriausybę. Kaip galėtų klostytis visuomenės ir Seimo santykiai po rinkimų? Ar būtų įmanoma visuomenei ir politikams konstruktyviai bendradarbiauti? Ko tokiam bendradarbiavimui reikėtų, kuo jis galėtų remtis? Pagaliau kokius uždavinius visuomenė galėtų ir turėtų kelti būsimam Seimui, Vyriausybei? Apie tai Lietuvos radijo laidoje “Tarp Rytų ir Vakarų” Dariaus Kuolio kalbinami diskutavo Vilniaus universiteto Tarptau...

Dabartinė rinkimų kampanija nepasižymi įvairovėmis. Debatuose ir partijų pasisakymuose akcentuojamos socialinės ir ekonominės problemos. Diskutuojama apie rinkėjams svarbiausius dalykus: atlyginimus, mokesčius, pensijas, korupciją ar biurokratiją. Tačiau užsienio politikos klausimai pamiršti. Ankstesnis sutarimas dėl transatlantinių prioritetų užsienio politikoje, panašu, užliūliavo daugumą partijų, menkai deklaruojančių užsienio politikos gaires.