• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Įtraukusis ugdymas, kurį nuo ateinančių mokslo metų turės diegti švietimo įstaigos, kelia aistras ir ginčus apie tai, kas myli ir nemyli vaikų. Apie susiklosčiusią situaciją kalbamės su vienu iš kilusių diskusijų kaltininkų – psichologu Edvardu Šidlausku.

Įtraukusis ugdymas, kurį nuo ateinančių mokslo metų turės diegti švietimo įstaigos, kelia aistras ir ginčus apie tai, kas myli ir nemyli vaikų. Apie susiklosčiusią situaciją kalbamės su vienu iš kilusių diskusijų kaltininkų – psichologu Edvardu Šidlausku.

REKLAMA

Kaip paaiškintumėte, kokia yra problema dėl įtraukiojo ugdymo ir kokia yra jūsų pozicija šiuo klausimu?

Dabartinė situacija būtų diskriminacinė tiek paprastųjų vaikų, tiek vaikų su dideliais poreikiais atžvilgiu. Didelių poreikių vaikai tiesiog negautų paslaugų, palaikymo, nebūtų priemonių ir jie iš dabartinių pakenčiamų arba geresnių sąlygų pereitų į dar blogesnes – į paprastas klases, kur viena mokytoja ir 20–30 vaikų – tai yra mėsmalė ir vaikams su poreikiais, ir be jų.

Tai būtų problema ir mokytojams, nes būtų papildomas krūvis ir iššūkis spręsti problemas, kurioms nėra pasiruošę ar neturi kompetencijos. Taip pat problema ir klasiokams – susikaupti ir dirbti savo ritmu, patiems vaikams su dideliais poreikiais sunku prisitaikyti jiems nepalankioje terpėje, kurioje jie visada jaustųsi nevykėliai, atstumti.

REKLAMA
REKLAMA

Ar numatyta, ką daryti švietimo įstaigoms, kurios neturi techninių galimybių užtikrinti didelių poreikių vaikų teises?

Seimo švietimo komitetas pasiūlė tas pataisas, įstatymo pakeitimus kaip saugiklius, kad, vis dėlto, būtų kažkiek moderuojama situacija ir ten, kur yra galimybės, būtinai priimti vaikus, integruoti, o kur nėra – tiesiog ieškoti kitų variantų, kad vaikų nepaleistų į niekur. Kaip tos paslaugos bus atrandamos, įgyvendinamos – aš nežinau, čia pinigų klausimas, kurių visada švietimui trūksta.

REKLAMA

Švietimo ministro patarėjas pasibaisėjo jūsų požiūriu, aiškina, kad, jo nuomone, nemylite vaikų. Kaip tai vertinate?

Sunku komentuoti tokius asmeniškumus, nes diskusijoje pasigedau racionalių argumentų ir buvo keista emocinė reakcija, puolimai. Nežinau, kodėl taip sureagavo, kitos laidos diskusijoje jis kaip ir pritarė mano nuomonei ir neturėjome ginčo. Gal tiesiog buvo bloga diena, nežinau. Manau, žmonės, organizacijos, kurios atstovauja vaikus, savyje turi daug tėvų, kurie augina tokius vaikus.

REKLAMA
REKLAMA

Tie žmonės yra ypatingi, turi negatyvią emocinę patirtį daug metų, neviltį. Su tais žmonėmis reikia labai atsargiai bendrauti, gal mano žodžiai buvo per daug tiesmuki, nevynioti į vatą ir pasirodė, kad aš noriu užgauti jų vaikus ar dar labiau pakenkti.

Visą pokalbį pamatykite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.

tv3.lt

Žmogus išdrįso pasakyti tiesą. Iš tiesų mokytojai nėra superžmonės, kad galėtų paskirstyti dėmesį kardinaliai skirtingų poreikių vaikų ugdymui. Kenčia ir vieni ir kiti. O mokytojas jaučiasi psichologiškai nesaugus. Ir kodėl valstybė nepajėgi finansuoti švietimo imasi tokių drastiškų priemonių užkraudami nepakeliamą naštą ant mokytojų pečių
Tikiu, kad 90% pedagogų pritaria psichologui. Bet tyli... Nes bijo. Bijo mokyklos vadovų. O vadovai bijo neįtikti švietimo ministerijai. O nuo tos reformos kenčia ir kentės visi vaikai, visi mokytojai.
Nėra specialistų, nėra aplinkos, pritaikytos vaikams su poreikiais. Padėjėjais dirba bet kas, be jokio apmokymo ir supratimo apie tuos vaikus.
Reali situacija, klasėje 24 vaikai pradinukai. Iš jų 3-5 vaikai su poreikiais, įvairiais, skirtingais. Dirba viena padėjėja. Ji bėgioja tai prie vieno tai prie kito. Ir bėgioja ne mokyti, bet kažkaip nuraminti. Nes... vienas šaukia, kitas vaikšto po klasę, kitas laužo ir griaužia pieštukus, kitas žirkles iš draugo pagriebęs kerpasi plaukus... Ką tuo metu veikia kiti mokiniai ir mokytoja??? Ar įmanoma vest papomą ir mokytis?
Čia tik vienas pasakojimas iš realios klasės ir vienos pamokos.
Apie šią realią situaciją mokyklose ir kalba psichologas. Ir tikrai jis ne prieš vaikus su poreikiais. Jis tas vienintelis, kuris išdrįso garsiai kalbėt apie didžiules problemas tos neparuoštos integracijos.
O kiti... tylės, linkčios galvas prieš vadovybes, o mokytojų būreliuose kalbės kaip kalba psichologas, gers vaistus nuo spaudimo ir galvos kada jau rašyt prašymą išeit iš darbo.
O tie, kurie nėra buvę mokykloje daug metų, kurie nėra matę realios pamokos su ypatingais vaikais klasėse, sėdės patogiuose krėsluose ir kurs toliau švietimo "reformas".
kodėl turi kentėti
kodėl turi kentėti
vaikai su dideliais gabumais-juos smukdys iki kitų vaikų lygio ir tada bėda su visais-gabiems neįdomu ,atpras dirbti klasėje,su spec poreikiais neįdomu-nesupranta.Tas neliečia vaikų su fizine negalia,o neįmanoma tokiuose,,kolchozuose,,sudaryti gerų sąlygų visiems
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų