@PARYŻIUS Lokas reiskiasi

@Bruknė - Svajonės,
-Arvydas Daunys

Ar tikrai pastarųjų Seimo kadencijų valdantieji kvailėja ir priima neadekvačius sprendimus? Sodina į valdančiuosius postus kvailius, kurie nesugeba įvertinti situacijos ir daro klaidas? Ir artai tikrai klaidos?
Pastaruoju metu teko skaityti nemažai žinomų žmonių atsiliepimų, kuriuose teigiama, kad valdantieji vis labiau demonstruoja intelekto trūkumą.
Taip gali atrodyti, kai nežinome galutinio tokių sprendimų tikslo ir tikslaus atsakymo - kas gi iš tikrųjų įgyvendina valdymą šalyje.
Iškart turiu nuliūdinti „intelekto trūkumo pas valdančiuosius“ teiginio autorius ir rėmėjus.
Jei mes matome, kad oficialūs „valdantys veidai“ yra kvaili - tai visiškai nereiškia, kad tokie yra tikrieji tie, kas juos tampo už virvučių.
Kitaip tariant - valdymas vyksta kaip suplanuota, ir nesvarbu, kaip kam tai atrodo.
Atskirkime valdančiuosius nuo jų marionečių. Tai pirmasis žingsnis aiškinantis - kas ir dėl ko viskas vyksta.
Mes matome, kad po jų (marionečių) sprendimų - situacija tik blogėja, visose srityse.
Jie veikia tol, kol būna reikalingi kaip figūros - prisiminkime Dulkį, kuris dingo tyliai ir niekas dabar apie jį nieko nežino. Jo nėra.
Tačiau savo darbą jis atliko - sugriovė sveikatos sistemą, ir kiti dabar dirba su ja “kaip yra“. „Jie juk ne prie ko“ - Dulkys tokią paliko. Apie plandemiją net nekalbėsiu.
Tad dabar tiesiog sau įsivaizduokime sąmokslo situaciją - kažkas nori sugriauti Lietuvą kaip valstybę, nustekenti ją ir grąžinti į tą situaciją, kai gyvenimas SSRS laikais atrodys puikus, lyginant su šiandiena.
Ką reikia daryti įgyvendinančiam tikrą valdymą subjektui, norint pačiam nepapulti po visuomenės „patrankomis ir demaskavimu“?
Teisingai, - statyti „prie valdžios vairo“ kvailas marionetes, kurios tavo planus įgyvendins už tave - nes jos net nesupras ką ir dėl ko daro ilgalaikėje perspektyvoje, vėliau jas galima paaukoti bet kuriuo momentu.
Stebiu situaciją apie 20 metų, ir pasidariau kai kurias išvadas.
Mūsų valdantieji (tikrieji) tampa labiau patyrę, mokosi iš klaidų ir patys į sceną nebelipa, neskaitant paskutinės klaidos su Anūku, pakenkusiu „skaidriąjai partijai“, kuri yra viena ištikimiausių pagrindinio tikslo siekėjų.
Matomai neapskaičiavo ir išleido į sceną ne vien aklą vykdytoją, o „... su iniciatyva“. Kam nepasitaiko.
Tačiau grįžtant prie jų intelekto - Lietuva juda link jų tikslo nenumaldomai. Tai liudija, kad intelekto trūkumu jie nesiskundžia.
Mažėja žmonių, blogėja jų gyvenimo sąlygos, užsienio politikoje valstybė tampa tarptautinių veikėjų tikslų siekimo įrankiu.
Žmonės nusivilia valdančiaisiais, matydami jų beprotiškus (iš pirmo žvilgsnio) sprendimus, jau akivaizdžiai kenkiančius valstybei.
Apie pasitikėjimą teisingumu - sudėtinga jį vertinti, tačiau tai, kad jis selektyvus kai kuriose svarbiose situacijose - abejonių kyla mažai kam.
Apie Konstitucinio teismo „dvasias“ - matyt kalbėti net neverta, nes pačioje Konstitucijoje parašyta, kad kiekvienas gali ginti savo teises remdamasis Konstitucija, kurioje apie jokias „dvasias“ nekalbama.
Tos „dvasios“ tik įrodo, kad jos egzistuoja, tačiau ne Konstitucijoje, o jos aiškintojų vadovų tarpe.
Pasakos apie BVP augimą ir gyvenimo gerėjimą reikalingos pasėti abejones tokių sąmokslo teoretikų, kaip aš, teiginiams apie blogėjantį gyvenimą ir situaciją bendrai valstybėje ir su valstybe.
O be pasakų - pakanka pamatyti maisto kainas ir augančius mokesčius už būstą, už tai, kad turite automobilį, kurą automobiliui, viešojo transporto brangimą, kad kiekvienas galėtų sau tvirtai pasakyti - planuoti išlaidas tapo gerokai sunkiau, daug ko teko atsisakyti, kad sudurtum galą su galu. Ir čia tik iš ekonominės pusės.
Nekalbėsiu nieko apie socialinę pusę - „nemokamą“ mokslą, tokį pat „nemokamą“ gydymą, ypač Lietuvos rajonuose ir daug kitų blogėjančių dalykų. Jie ten gyvenantiems akivaizdūs.
Tad kas tie tikrieji ir nekeičiami jokiais rinkimais Lietuvos (o ir kitose šalyse) valdantieji, pilnai įgyvendinantys valdymą? - Ko jie siekia sugriaudami Lietuvą? - Prie ko jie nori ją prijungti ar kam atiduoti?
Galiausiai - kam naudingas (iš tarptautinių žaidėjų) Lietuvos sugriovimas, kad dar likę jos žmonės nusiviltų demokratija (kaip santvarka) ir visais kitais dabartinės santvarkos atributais.
Atsakymas, manau akivaizdus.
Mes einame (esame vedami) ten, su kuo oficialiai esą valstybė (politikai) kovoja, ten į kur buvo įstumta Baltarusija, esa kovojant su Lukašenkos režimu, darant viską, kad nusivylimas taptų visuotiniu ir tada pastūmėti žengti paskutinį žingsnį taptų visai lengva.
Vienas iš atsakymų yra KGB agentus saugantis įstatymas - jau vien to turėtų pakakti, kad suprastume kokiu pagrindu vyksta valdymas. Kas turi duomenis - tas ir valdo.
Siekiant valdančiuosius teisingai įvertinti - būtina suprasti tikrąjį jų tikslą. O priemonės - tūkstančiai įdūrimų paprastu smegtuku - padės Valstybei nukraujuoti nepastebimai ir iš lėto, net nesuprantant (daugeliui), kas vyksta iki pat finalo.
Ar kam dar ir dabar atrodo, kad įgyvendinantys valdymą yra kvailiai ir menko intelekto asmenys?