Tai Eltai patvirtino Vilniaus apygardos teismo atstovė spaudai Lina Nemeikaitė.
„Teismas nutartį dėl kardomosios priemonės taikymo skelbs antradienį“, – sakė teismo atstovė.
Paskutinį kartą teismas suėmimą V. Germanui pratęsė iki liepos 16 d.
Tuo metu įtariamojo advokatas Giedrius Danėlius Eltai sakė, kad nesutinka su prokuratūros pozicija dėl suėmimo ginamajam pratęsimo ir prašė teismo pakeisti kardomąją priemonę iš suėmimo į intensyvią priežiūrą su piniginiu užstatu.
„Galima taikyti alternatyvias kardomąsias priemones“, – pažymėjo G. Danėlius.
Advokatas patvirtino, kad kaip ir anksčiau, V. Germaną paleisti į laisvę prašoma už 1 mln. eurų dydžio užstatą.
„Yra siūloma būtent tokia suma. Tuo pačiu formuluojamas klausimas prokuratūrai, kokią matytų kitokią sumą, bet mes kažkokio atsakymo neišgirdę. Tiesiog dar spalio 17 dieną aukštesnysis prokuroras, kuris dalyvavo teismo posėdyje, pats nurodė, kad prokuratūra svarstytų pusės milijono ar milijono eurų užstatą, tai atsižvelgiant į tokią poziciją, mes tą užstatą ir siūlome“, – sakė G. Danėlius.
ELTA primena, kad balandžio 10 dieną Vilniaus apygardos teismas patenkino prokuroro prašymą ir kardomosios priemonės – suėmimo – terminą V. Germanui pratęsė 3 mėnesiams, t. y. iki liepos 16 dienos.
Teismas nutarė, kad suėmimo pagrindai ir sąlygos nėra išnykę, todėl terminas pratęstinas.
Kovą Vilniaus miesto apylinkės teismas įtariamojo suėmimą buvo pratęsęs dar mėnesiui.
Tuomet Vilniaus miesto ikiteisminio tyrimo teisėja nutarė prokuroro prašymą tenkinti ir pratęsė įtariamajam paskirtosios kardomosios priemonės – suėmimo terminą 1 mėnesio laikotarpiui, iki balandžio 16 dienos.
Kaip pranešė teismo atstovas Giedrius Janonis, nutartį pratęsti suėmimą teismas priėmė remdamasis trimis pagrindiniais motyvais: įtariamasis galimai gali slapstytis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, gali trukdyti ikiteisminio tyrimo procesui ir galimai gali daryti naujus nusikaltimus.
V. Germanas įtariamas sukčiavimu, papirkimu ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu. Jis laikomas suimtas nuo praėjusių metų rudens.
Teisėsaugos institucijoms atliekant ikiteisminį tyrimą dėl finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ veiklos, iš viso buvo sulaikyti ir įtarimai pareikšti 7 asmenims.
Institucijos atskleidžia, kad buvo atliktos 32 kratos, kurių metu rastos nemažos sumos grynųjų pinigų, technikos ir elektroninės informacijos, kriptovaliutos ir turto, meno dirbinių. Kaip skelbiama, kratų metu iš viso rasta 0,5 mln. eurų grynųjų pinigų.
Kaip nurodo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, tyrimas pradėtas dėl galimo neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo, piktnaudžiavimo, sukčiavimo, turto pasisavinimo ir iššvaistymo, kyšininkavimo bei papirkinėjimu. Šiuo metu nustatyta, kad bendrininkų grupė 2023–2024 m. galimai legalizavo mažiausiai 17 mln. eurų sumą.
Taip pat siekiant nuslėpti veiklą nuo institucijų galimai buvo mokami kyšiai. Šiuo metu nustatyta galimų kyšių suma siekia per 100 tūkst. eurų.
Anot Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojo Jovito Raškevičiaus, tarnyba pernai birželį pradėtame ikiteisminiame tyrime fokusuojasi į galimą poveikio darymą sudarant viešuosius pirkimus ir pinigų plovimą, kas susiję su „Foxpay“ teikiamomis paslaugomis viešajam sektoriui.
Kaip teigė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis, pernai rugsėjį nutarta anksčiau pradėtus įvairius ikiteisminius tyrimus sujungti į vieną tyrimą, kurio akiratyje ir atsidūrė įmonės „Foxpay“ veikla.
STT tyrimo ėmėsi, Lietuvos bankui atliekant patikrinimą dėl „Foxpay“ veiklos. Taip pat LB papildomai kontroliuoja centrinio banko nurodymų nesilaikiusios „Foxpay“ per mokėjimų sistemą „Centrolink“ teikiamas viešąsias paslaugas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
