„Virusas nepasitrauks (būtų keista) ir rudenį sugrįš. Perskaičius straipsnį tampa aišku, kad net ir optimistiškiausiais skaičiavimais Italijoje, Prancūzijoje ar Vokietijoje sudėjus visas asimptomines formas ir padauginus iš dešimt daugiau kaip 15 procentų populiacijos šios pirmos bangos metu nepersirgs (jau nekalbant apie kokius 3 procentus Lietuvoje), o kad viskas nurimtų ir įgytume ,,bandos imunitetą" (ang. herd immunity) reikia, kad populiacijoje būtų 60–70 procentų persirgusių asmenų.
Tam prireiks mažiausiai kelių bangų, nes neaiški susiformuosiančio imuniteto trukmė šiai infekcijai. Gali būti ir gerų ir blogų žinių. Dar nežinome, ar egzistuoja kryžmininis imunitetas su kitais koronavirusais. Jeigu taip, labai gerai, jeigu ne – blogai", – rašė jis savo socialinio tinklo paskyroje.
Pabrėžiama, kad naujai viruso bangai užslinkus spalio ar lapkričio mėnesį, ekonomikos uždaryti nuo lapkričio iki kovo mėnesio jau nepavyks.
„Vadinasi, reikia kurti ne tik sulaikymo, bet ir ,,gyvenimo su virusu" strategijas. Laiku paskelbtas karantinas davė mums laiko ,,nesudeginti" sveikatos apsaugos sistemos iš karto, o persitvarkyti ir adaptuoti ją naujiems iššūkiams. Kaip tai pavyko, pamatysime jau šį rudenį. Tikėtina, kad įvairūs ribojimai bus ilgalaikiai, kad liga neperžengtų kontroliuojamų dydžių. Kai intensyvios terapijos apkrovimas smarkiai išauga, mirštamumas kyla į viršų. Negalime ir negalėsime leisti ,,perdegti" intensyvios terapijos skyriams. Bus sunkūs pasirinkimai ir ateityje.
Tik nežinau, ar visi Europoje suvokia netiesioginę, kiek paslėptą, bet paprastą Harvardo mokslininkų žinutę mums - vaistai, medicininė įranga, apsaugos priemonės turi būti gaminami Europos sąjungos teritorijoje. Nedelsiant ir intensyviai. Nes jeigu to Europos komisija dar nesuprato, tai ateinančią žiemą vargu ar galės apmokėti Kinijos pateiktą sąskaitą", – dėstė profesorius.