Šalies prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį susitiko su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite. Po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje prezidento vyriausioji patarėja, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovė Irena Segalovičienė.
Prezidento patarėja I. Segalovičienė teigė, kad iki numatytos dienos, kada įsigaliotų ribojimai galimybių paso neturintiems žmonėms, liko labai nedaug laiko.
„Turime nedaug laiko iki rugsėjo 13 d., kada nauji reikalavimai įsigalios. Turime turėti gerą galimybių paso prieinamumo sistemą Lietuvoje, ypatingai regionuose, toms visuomenės grupėms, kurios ne taip gerai naudojasi skaitmeniniais instrumentais“, – spaudos konferencijoje kalbėjo I. Segalovičienė.
Todėl, pasak Prezidentūros, reikia galvoti, kokius gerus ir patogius gyventojams sprendimus reikėtų priimti. Vienas jų – didinti galimybių paso prieinamumą.
„Girdime, kad vyksta diskusijos išplėsti galimybių paso prieinamumą per Lietuvos pašto sistemą, per sveikatos priežiūros įstaigas. Prezidentas pabrėžė, kad turėtume nepamiršti ne tik sudaryti žmonėms galimybes pasiimti pasą, bet ir valstybė galėtų pasirūpinti galimybių pasą pristatyti žmogui, atsiųsti jam į namus ar kitu būdu, kad patogumas ir prieinamumas būtų didesnis“, – sakė I. Segalovičienė.
Paklausta, kokie kriterijai turėtų būti pasiekti, kad tokio plataus galimybių paso iš viso galėtų nelikti, prezidento atstovė teigė, kad šis klausimas susitikimo su A. Armonaite metu nebuvo detaliai aptariamas.
Armonaitė: startuoja pasobusai
„Kitą savaitę „Registrų centras“ startuoja su pasobusais. Jie kursuos tose savivaldybėse, kur nėra „Registrų centro“. Taip pat kalbame su Lietuvos paštu ir Sveikatos apsaugos ministerija, kad vaistinių ir gydymo įstaigų tinklas taip pat būtų atviras norintiems galimybių pasą.
Jau 850 tūkst. žmonių turi išsiėmę galimybių pasą, artėjame prie milijono. O 20 tūkst. gyventojų „Registrų centro“ duomenimis, turi išsiėmę popierinį jo variantą. Tačiau apie skiepijimo faktą oažymi ne tik galimybių pasas, bet ir gydytojo pažymą“, – teigė ministrė.
Kalbėdama apie galimybių pasų klastojimus, ji sakė, kad dokumentų klastojimas yra nelegalus, nesvarbu, ar pasaulyje siaučia pandemija, ar ne.
„Už galimybių paso klastojimą žmonės bus baudžiami. O verslus dabar norime informuoti, o ne bausti. Skiepai yra prieinami ir nemokami. O galimybių pasas leidžia neuždaryti verslų. Rodiklis į kurį remiasi Vyriausybė – užimtų lovų skaičius.
Kai COVID-19 atsigula į ligoninę, jis užima tarsi kito žmogaus vietą, kurias reikalingas ne COVID-19 gydymas. Siekiame trijų tikslų. Norime, kad vaikai galėtų eiti į mokyklas, verslai liktų neuždaryti ir žmonės galėtų naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis“, – sakė A. Armonaitė.
Nausėda su Armonaite aptarė inovacijų skatinimą, galimybių pasą
Kaip pranešta prieš prezidento ir ministrės susitikimą, susitikimo metu turėjo būti aptartas galimybių pasas ir inovacijų skatinimas.
Pasak ministrės A. Armonaitės atstovės spaudai Eglės Girdzijauskaitės, prezidento iniciatyva rengiamame susitikime turėjo būti kalbama apie Inovacijų agentūros steigimą bei inovacijų skatinimo politiką, užsienio investicijų pritraukimą ir galimybių paso veikimą.
Inovacijų agentūra turėtų pradėti veikti kitų metų pradžioje – ji taps vienintele įstaiga, atsakinga už visos inovacijų ekosistemos vystymą nuo idėjos iki produktų pateikimo rinkai.
Naujoji agentūra bus kuriama investicijų skatinimo agentūros „Versli Lietuva“ pagrindu.
Tik su galimybių pasu – jau per pusę tūkstančio įmonių
Jau daugiau kaip 500 įmonių aptarnauja tik galimybių pasą turinčius klientus, pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė.
„Rugpjūčio 16 dienai jau ryte turėjome deklaravusių veiklų 73. Šiam laikui, 11 val., pranešusių, kad veiklą vykdys tik asmenims (su galimybių pasu – BNS), teiks savo paslaugas, priims pirkėjus 538 ūkio subjektai“, – verslumo ir eksporto skatinimo agentūros „Versli Lietuva“ renginyje pranešė NVSC Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Ingrida Skridailienė.
Pasak jos, daugiausia tokių įmonių yra Vilniuje – daugiau nei 280, Kaune – daugiau nei 50, o Klaipėdoje – 26.
Pasak I. Skridailienės, daugelis šių įmonių dirba maisto sektoriuje, dalis teikia apgyvendinimo, grožio paslaugas.
„Vis dėlto dauguma veiklų – tai maisto tvarkymo ūkio subjektai, kurie pasirinko būtent galimybę vykdyti veiklą tiktai asmenims, kurie turi galimybių pasą. Tačiau yra ir 30 apgyvendinimo paslaugas teikiančių ir 24, kurie vykdys grožio paslaugų teikimą“, – kalbėjo NVSC atstovė.
Ji priminė, kad bendrovės, nusprendusios veikti tik su galimybių pasu, iki rugsėjo 13 dienos apsisprendimo pakeisti jau nebegali.
„Vienas iš reikalavimų yra, deklaravus veiklą, kad vykdai tik klientams, vartotojams, turintiems galimybių pasą, tai yra prie įėjimo informuoti apie tai, kad tik priimami ir aptarnaujami klientai su galimybių pasu. Jau Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra išviešinusi konsultaciją, kad dalinti veiklos negali: negali būti lauke be galimybių paso, o viduje – su galimybių pasais“, – sakė I. Skridailienė.
Verslas nuo praėjusio pirmadienio gali pradėti veiklą įleidžiant lankytojus tik su galimybių pasu – tokiu atveju nebereikia laikytis apribojimų, jie tampa tik rekomendacija.
Norintiems toliau priimti klientus be galimybių paso, galioja griežtesni apribojimai, o nuo rugsėjo 13-osios didžioji dalis paslaugų galės būti teikiamos tik įgijusiems imunitetą po skiepų ar ligos, arba turintiems neigiamą PGR testą.
Įmonės, nutarusios pradėti aptarnauti tik galimybių pasą turinčius klientus, apie tai privalo pranešti NVSC.
Vietoje galimybių paso tinka ir kiti dokumentai
NVSC primena, kad klientai gali naudotis paslaugomis ne tik pateikę galimybių pasą, bet ir kitus dokumentus, kurie įrodo, kad jis yra paskiepytas, persirgęs ar atlikęs testą.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vardija net 5 dokumentus, kurie įrodo, kad žmogus yra vakcinuotas nuo COVID-19:
- Galimybių pasas, kurį galima atsisiųsti www.gpasas.lt pačiam arba atsiimti Registrų centro padalinyje. Šeimos gydytojas neturi galimybės jo išduoti.
- ES skaitmeninis COVID pažymėjimas, kurį galima atsisiųsti www.esveikata.lt pačiam arba kreiptis į šeimos gydytoją ar sveikatos priežiūros įstaigą, kuri išduos šį pažymėjimą.
- Kitas sveikatos priežiūros įstaigos išduotas dokumentas, patvirtinantis žmogaus pasiskiepijimą vakcina nuo COVID-19. Toks dokumentas išduodamas sveikatos priežiūros įstaigoje.
- Esveikata.lt suformuota vakcinacijos pažyma, kurią galima naudoti atspausdintą, išsaugotą skaitmeniniu formatu arba tiesiogiai prisijungus esveikata.lt
- Kitas, ne ES šalies, skaitmeninis dokumentas, patvirtinantis žmogaus pasiskiepijimą nuo COVID-19 pagal Vyriausybės nutarime nurodytus kriterijus.
