„Visų pirma, prezidento nuomone, vertėtų peržiūrėti nedarbo draudimo sistemą, nes tai yra ta pirmoji pagalvė, kuri galėtų spręsti situaciją tų žmonių, kurie neteko darbo pandemijos laikotarpiu. Šiuo metu egzistuoja faktas, kad tik 30 proc. darbo neturinčių žmonių gauna nedarbo išmoką“, – po prezidento Gitano Nausėdos susitikimo su socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene žurnalistams sakė S. Krėpšta.
„Tai yra tikrai ženkliai per mažas procentas ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, šis procentas siekia apie 60 proc.“, – pridūrė jis.
S. Krėpšta pabrėžė, kad ypač opi yra jaunimo nedarbo problema – ji siekia beveik 20 proc, o tyrimai rodo, kad jaunimas labiausiai nukentėjo nuo pandemijos.
Pasak S. Krėpštos, Europos Vadovų Taryboje pavyko suderėti papildomas investicijas į šalies ekonomiką ir nors jas pirmiausia būtina adaptuoti siekiant žalinimo ir skaitmeninimo tikslų, vis dėlto reikia pasitelkti jas ir mažinant jaunimo bei vyresnių žmonių nedarbą.
Pasak jo, Lietuvos nedarbo rodikliai, palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu, suprastėjo.
„Per praėjusius metus, pandemijos laikotarpiu, nedarbo lygis Lietuvoje gruodžio mėnesį pasiekė beveik 10 proc. ir tai yra ženkliai daugiau, nei turėjome prieš metus. Šiuo atžvilgiu blogąja prasme atsiliekame nuo Europos Sąjungos šalių vidurkio, nors prieš pandemiją nedarbo lygis Lietuvoje buvo šiek tiek mažesnis negu vidutiniškai Europos Sąjungoje“, – sakė S. Krėpšta.
Aptariant Užimtumo tarnybos veiklos gerinimą, prezidentas ir ministrė sutarė, kad čia reikia įdiegti vieno langelio principą.
„Šiuo metu tiek Ekonomikos ir inovacijų ministerija, tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taiko daug įvairių pagalbos priemonių, tačiau turbūt neturime vieno langelio, kur įmonė galėtų kreiptis“, – kalbėjo S. Krėpšta.
