Nors iš pradžių žadėjo keltis į rezidenciją Turniškėse, vėliau Prezidentas Gitanas Nausėda apsigalvojo ir nusprendė likti gyventi Pavilnių regioniniame parke esančiame name. Dėl to jo saugumu besirūpinančiai Vadovybės apsaugos tarnybai teko įrengti papildomas saugumo priemones – įrengė postą apsaugai, o apylinkes nukabinėjo vaizdo kameromis. Tačiau jos – kiniškos. Tokios, kokių saugumo specialistai pataria vengti.
„Tuos modelius, „Hikvision“ ir „Dahua“ kamerų, kuriuos mes nagrinėjome, juose kibernetinio saugumo pažeidžiamumai nustatyti, deja, didele apimtimi. Ir kodavimo algoritmai silpni panaudoti, tuos slaptažodžius galima lengvai dekoduoti, ir mes tyrimo metu įsitikinom, kad įmanoma tai padaryti, ir prieiga prie tų kamerų nesunkiai gauti“, – sako Kibernetinio saugumo centro vadovas Rytis Rainys.
Kad kiniškos technologijos nesaugios, ekspertai kalba jau mažiausiai keletą metų, tačiau Vadovybės apsaugos tarnyba, kaip matyti iš viešinamų sutarčių, iki šiol perka tokią įrangą. Tarnyba atsisakė pakomentuoti, kodėl perka ir naudoja kiniškas kameras, komentaro nepateikė ir Prezidentūra.
„Nauji pirkiniai, naujos investicijos į tokių tiekėjų produkciją, nu yra kaip čia pasakyt… liūdnas vaizdas, liūdnokas. Liūdnokas. Viskas, kas susiję su mūsų valstybės vadovais, su ypač pirmu asmeniu, tai viskas yra svarbu. Nuo detalių, gyvenimo būdo iki visų kitų judėjimų, susitikimų, vizitų ir panašiai. Tai be abejo, kad svarbu“, – pasakoja Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Kinų įrangą naudoja ir kitos valstybinės institucijos, pavyzdžiui, policija ar pasieniečiai. O duomenys, kuriuos gauna kinų kompanijos per savus įrenginius ir technologijas, nėra apsaugoti taip, kaip Vakaruose.
„Kinijos liaudies respublika net ir įstatymiškai reikalauja visų savo įmonių pateikti Vyriausybei, automatiškai Kinijos komunistų partijai visus duomenis, tik Vyriausybei to paprašius, aišku, visas šitas bendras kokteilis darosi pavojingas, kalbant apie asmens duomenis, kurių, tradiciškai, Kinijoje mes neturime tradicijos, kad jie būtų labai saugomi apskritai“, – teigia politologas Konstantinas Andrijauskas.
Saugumu besirūpinančios institucijos jau senokai sako, kad kiniškos technologijos diegiamos dėl viešųjų pirkimų įstatymo – jos kainuoja pigiau, nei gamintos vakaruose, o Lietuva vis dar prioritetą teikia pigiausiam, bet ne geriausiam pasiūlymui. Vakarų kompanijos ir politikai sako, kad kinai specialiai dempinguoja kainas – komunistinė valstybė remia kompanijas, kad šios galėtų pigiau pardavinėti produktus, taip kinų technologijos labiau plinta po pasaulį. Be to kiniškos kompanijos privalo dalintis informacija su savo spec. tarnybomis.
„Tai yra naudojama rinkti informacijai, kuri gali būti traktuojama, kaip žvalgybinė, tai gali būti naudojama ne tik tos grynosios žvalgybos tikslais, bet ir bandant paveikti vienos, ar kitos visuomenės ar valstybės sprendimų priėmimą ekonominėje ar politinėje srityje, bendra tendencija yra tiesiog bandymas susipažinti su likusiu pasauliu, suprasti, kaip yra priimami vienokie ar kitokie sprendimai“, – kalbėjo K. Andrijauskas.
Šiandien Vyriausybė nusprendė neįsileisti kiniškų technologijų ir į šalies oro uostus. Paskelbus keleivių bagažo rentgeno sistemų pirkimą, konkurse dalyvauja ir kinų „Nucetech“, tačiau nuspręsta šios įrangos nediegti dėl nacionalinio saugumo interesų.
„Jeigu reikėtų rinktis tarp gamintojų, ir rinktis ne vien tik viešųjų pirkimų būdu ir kainos, pagrindiniu kriterijumi, tai būčiau ir mano institucija, ir mūsų specialistai būtų labiau laimingi, jeigu būtų kriterijus kokybė ir saugumas, o ne tik kaina“, – sako R. Rainys.
„Dabar Krašto apsaugos ministerija rengs tam tikrą įstatymų paketą, kur apsibrėžtume, kas yra patikimas, kas yra nepatikimas tiekėjas. Ir matyt, turbūt galima kalbėti, tas planuojama rudens sesijoje, pateikimas, matyt galima kalbėti, kad kokybiškai atsiras naujas teisinis reguliavimas Lietuvoje, kuris, tikiuosi, galėtų padėti išvengti tokių situacijų. Saugumas yra visą laiką kainuojantis dalykas“, – pasakoja L. Kasčiūnas.
Pastaruosius keletą metų apie aktyvėjantį Kinijos šnipinėjimą ir verbavimą kalba Valstybės saugumo departamentas. Praėjusį rugsėjį buvo nutekinti vienos kinų kompanijos duomenys, kuriuose rinkta informacija apie kinų žvalgybą dominančius žmones įvairiose šalyse. Lietuvoje kinai buvo sudarę maždaug pusės tūkstančio žmonių sąrašą, su informacija tiek apie juos, tiek ir apie jų šeimos narius.
