Anot Prezidentūros, tokios Lietuvos pozicijos gairės trečiadienį aptartos kelių už užsienio ir saugumo politiką atsakingų institucijų atstovų susitikime, vykusiame prieš antrą A. Merkel ir A. Lukašenkos pokalbį.
Iš pradžių teigęs, kad informacijos apie antrą Vokietijos ir Baltarusijos lyderių skambutį neturima, vėliau Prezidentūros atstovas patvirtino trečiadienį popiet vykus susitikimą pozicijoms suderinti. BNS žiniomis, per susitikimą pranešta apie tikėtiną antrą A. Merkel ir A. Lukašenkos pokalbį, ir tai įvyko anksčiau nei BNS gavo Prezidentūros komentarą, jog informacijos apie skambutį ji neturinti.
„Šiandien Prezidentūroje įvykusio darbinio pasitarimo su Vyriausybės kanceliarijos, Užsienio reikalų ministerijos ir Krašto apsaugos ministerijos atstovais metu aptartos Lietuvos pozicijos gairės dėl Vokietijos kanclerės kontaktų su A. Lukašenka. Jos buvo nukomunikuotos Vokietijos federalinei kanceliarijai“, – BNS sakė prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai Ridas Jasiulionis.
„Akcentuota, kad ES negali pasiduoti Lukašenkos spaudimui – nelegalūs migrantai iš Baltarusijos turi būti repatrijuoti į kilmės šalis. Kanclerės kontaktai siekiant šio tikslo nėra dialogas, tai krizės valdymas“, – teigė jis.
Gairėse taip pat teigiama, kad „būtina išlaikyti reikalavimą Baltarusijai leisti tarptautinėms humanitarinėms organizacijoms (Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūrai, Tarptautinei migracijos organizacijai) dirbti prie sienos, joms turi būti sudarytos sąlygos darbui su nelegaliais migrantais“, – sakė G. Nausėdos atstovas.
„Mes suprantame humanitarinį aspektą, režimo įkaitais tapusių migrantų tragediją, tarptautinė bendruomenė turi padėti migrantams, įstrigusiems Baltarusijoje“, – kalbėjo R. Jasiulionis.
„Taip pat pabrėžta, kad sankcijos Lukašenkos režimui turi būti tęsiamos, ir jos yra svarbus poveikio instrumentas, o pozicija Lukašenkos atžvilgiu yra nepakitusi – jis yra nelegitimus“, – pridūrė jis.
Vokietijos kanclerės atstovas spaudai po antrojo A. Merkel pokalbio su A. Lukašenka pareiškė, kad krizė Baltarusijos pasienyje su ES gali būti sprendžiama ne tik su Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros ir Tarptautinės migracijos organizacijos parama, bet ir bendradarbiaujant su Europos Komisija.
Apie pokalbį teigė nežinantys, tačiau susitiko
Susitikimas pozicijoms aptarti Lietuvos Prezidentūroje trečiadienį popiet vyko dar prieš A. Merkel skambutį su A. Lukašenka.
Per šį susitikimą prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė informavo apie tikėtiną Vokietijos ir Baltarusijos lyderių pokalbį, BNS sakė vienas jame dalyvavęs pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Tačiau BNS trečiadienį po susitikimo paklaustas, ar Prezidentūra turi informacijos apie galimą A. Merkel ir A. Lukašenkos pokalbį, prezidento atstovas nurodė: „Šiuo metu tokios informacijos neturime.“
Iki tol Vakarų lyderiai laikėsi pozicijos nebendrauti su A. Lukašenka dėl suklastotų 2020 metų Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų.
Trečiadienį vykęs A. Merkel ir A. Lukašenkos pokalbis buvo antras šią savaitę.
Į Lietuvą šiemet neteisėtai pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų, beveik 7 tūkst. užsieniečių apgręžti pasienyje. Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
Praėjusią savaitę Baltarusijos pasienyje su Lenkija susitelkė keli tūkstančiai migrantų. Jie pasienyje įkūrė stovyklas ir vis bando pralaužti užkardas, kad patektų į Lenkiją.
Lietuvos pareigūnai baiminasi panašaus scenarijaus prie savo sienos su Baltarusija, todėl šalies pasienyje įvesta nepaprastoji padėtis.
