„Kviečiu Seimo narius nedelsiant imtis veiksmų, užtikrinančių miškų ūkio teisinio reguliavimo stabilumą, kurį Konstitucinis Teismas pripažino viešuoju interesu“, – pranešime sakė G. Nausėda.
„Atsakomybė tenka tiek valdantiesiems, tiek ir opozicijos atstovams“, – pridūrė prezidentas.
Pirmadienį įsigaliojo šiemet balandį priimtas Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas, pagal kurį 2017 metų liepą Seimo priimtos Miškų įstatymo pataisos prieštarauja Konstitucijai, nes buvo priimtos ypatingos skubos tvarka.
KT atidėjo nutarimo įsigaliojimą iki gruodžio 2 dienos, kad parlamentarai galėtų iš naujo priimti įstatymą, tačiau jie to nepadarė.
KT pirmininkas Dainius Žalimas komentare BNS sakė, kad Valstybinių miškų urėdija gali tęsti veiklą, nes savaime nėra atkuriama buvusi tvarka, kai veikė 42 urėdijos, tačiau tam tikru mastu gali sutrikti miškų valdymas ir tvarkymas.
Anot D. Žalimo, dabar lieka nesureguliuotas, pavyzdžiui, valstybinės miško žemės valdymas patikėjimo teise, urėdijų valstybinės funkcijos, urėdų ir kitų paerigūnų gyvybės ir sveikatos draudimas, miškų valdytojų privalomieji atskaitymai į valstybės biudžetą, draudimas asmenims lankytis miškuose, miško apsauga nuo gaisrų ir stichinių nelaimių, ligų, kenkėjų.
Parlamentas 2017 metais ypatingos skubos tvarka iš įstatymo išbraukė nuostatą, kuri įtvirtino, kad šalyje turi veikti 42 urėdijos. Netrukus po to Vyriausybė visas miškų urėdijas sujungė į vieną įmonę – Valstybinių miškų urėdiją.
Toks sprendimas buvo grindžiamas poreikiu efektyviau valdyti turtą ir įvertinus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, kurios nare siekė tapti Lietuva, rekomendacijas.
Lapkričio mėnesį Seime bandyta pakeisti Miškų įstatymą atsižvelgiant į KT nutarimą, bet tam vis pritrūkdavo balsų, nes opozicija ir keletas valdančiųjų nesiregistruodavo balsavimui.
