„Sudarydami sąlygas mokytis profesijos dar mokyklos suole, bendrojo ugdymo mokyklų ir gimnazijų mokiniams atveriame daug įvairesnes pasirinkimo galimybes: baigęs mokyklą mokinys gali toliau tęsti mokslus profesinėje mokykloje ar stoti į universitetą ar kolegiją. Jam taip pat atsiranda galimybė dirbti pagal įgytą profesinę kvalifikaciją, galbūt susikurti sau darbo vietą, o panorus mokytis toliau studijas rinktis jau išbandžius darbo pasaulį ir gerai apsisprendus dėl specialybės, į aukštąją mokyklą nusinešant ne tik akademinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių, kurie itin svarbūs, pavyzdžiui, inžinerinėse specialybėse“, – pranešime spaudai cituojamas švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys.
Kauno technikos profesinio mokymo centro direktorius Paulius Čepas pažymi, kad didėja bendradarbiavimas tarp profesinių ir bendrojo ugdymo mokyklų, o profesinis mokymas šiemet suteiks dar didesnę pasiūlą visiems norintiems įgyti profesiją. Pasak direktoriaus, keičiasi bendras požiūris į profesinį mokymą pamačius, kokia moderni yra mokymosi aplinka, kad profesinėse mokyklose galima sutikti ne tik vidurinių, bet ir aukštųjų mokyklų absolventus.
Kauno technikos profesinio mokymo centre logisto ekspeditoriaus profesijos besimokanti Erika Kelmelytė akcentuoja, kad profesinėje mokykloje ne tik galima įgyti profesiją, bet ir pasinaudoti galimybėmis pagal mainų programas pasistažuoti užsienyje. Toje pačioje profesinėje mokykloje staliaus specialybės besimokantis Robertas Gustas pabrėžia galimybę dirbti su šiuolaikine įranga.
Modulinės – iš atskirų modulių sudarytos – profesinio mokymo programos leidžia mokiniui įgyti norimą kvalifikaciją ne tik mokantis nuosekliai pagal visą programą, bet ir imant atskirus modulius, pasirinkus priimtiniausią mokymosi būdą ir tempą.
Nusprendusieji pasirinkti modulinį profesinį mokymą bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai mokysis kiek kitaip negu profesinių mokyklų auklėtiniai. Jie galės rinktis tik dalį programos, t.y., vieną atskirą modulį, ir mokytis pagal jį. Pasirinkęs vieną modulį profesinėje mokykloje gimnazistas galės turėti nuo 3 iki 6 pamokų, o mokymasis truktų nuo vienerių iki dvejų metų.
Mokinys kartu su savo bendrojo ugdymo mokykla ir profesine mokykla susidarys individualų mokymosi planą, kad būtų neviršytas maksimalus savaitinis 35 pamokų skaičius. Abi mokyklos bendradarbiaudamos derins mokiniui palankų pamokų tvarkaraštį.
Mokinys, baigęs atskirą modulį, gaus įgytą kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą. Įgytos kompetencijos jam leis užsiimti atitinkama veikla, o mokantis toliau pagal tos pačios kvalifikacijos programą įgytos kompetencijos galės būti įskaitomos, tad sutrumpės mokymosi laikas.
Priėmimą į profesines mokyklas vykdo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO), jis vyks internetu: https://profesinis.lamabpo.lt .
Informaciją apie galimybes mokytis profesijos gimnazistams gali suteikti artimiausios profesinio mokymo įstaigos.
Iš viso per 2020 metus į profesinio mokymo įstaigas planuojama priimti 20 610 naujų mokinių. Atsižvelgiant į išaugusį specialistų poreikį šiemet daugiau vietų šiemet skiriama inžinerinei pramonei, sveikatos priežiūrai ir socialiniam darbui, taip pat vairuotojų rengimui. Daugiausia vietų 2020 m. atiteks apdirbamajai gamybai – 4935, didmeninei ir mažmeninei prekybai, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontui – 3540, transportui ir saugojimui – 2790, statybai – 2025, sveikatos priežiūrai ir socialiniam darbui – 1110.
2019 m. į profesinio mokymo įstaigas priimta per 19,4 tūkst. mokinių, tai yra 2,2 tūkst., arba 13 proc., daugiau nei 2018 m. Daugiausiai vietų teko inžinerijos ir inžinerinių profesijų, paslaugų asmenims, architektūros ir statybos sritims.
