Politikos apžvalgininkai ir sociologai mano, kad pinigai tikrai domina rinkėjus ir renkamuosius, bet kandidatų peštynių – neišvengsime. Be visiems žinomų ekonomikos mokslus baigusių kandidatų į prezidentus apie savo "ekonomisto šaknis" paskelbė ir Petras Auštrevičius bei Arvydas Juozaitis. Ką šie žmonės turi bendro?
Kiek ekonomistų, tiek nuomonių – nepatikima?
Pasak politikos apžvalgininko Kęstučio Girniaus – ateinantys rinkimai tikrai bus įdomus ir kiek netradiciški.
„Jie (kandidatai) turi bendro su pinigais, bankais, darbu ministerijose ar dėstymu aukštojoje mokykloje, bet nesudaro kažkokio „ekonomistų vieneto“. Jų ryšys su ekonomika yra skirtingas, o rinkimų kampanijos metu kiekvienas, manau, ieškos savo kampo, kuris jiems naudingiausias“, – sakė apžvalgininkas.
Anot jo, kandidatai į prezidentus nėra klasikiniai ekonomistai, tarkime Gitanas Nausėda paskutinį ekonominį tekstą parašė gal 1992 metais, Ingrida Šimonytė buvo daugiau valdininkė nei ekonomistė, o dabartinę šalies prezidentę mes geriau žinome, kaip eurokomisarę nei ekonomistę. Pasak apžvalgininko, tai, kad kandidatai į prezidentus yra ekonomistai rinkėjams gali nedaryti jokio įspūdžio.
„Faktas, kad kandidatai yra ekonomistai, neturėtų rinkėjams daryti itin didelio įspūdžio, nes Lietuvos ekonominė situacija nėra gera, reiškia ir ekonomistai ne tokie geri. Tad kodėl reikėtų manyti, kad šie žmonės turi atsakymus? Nes, tuomet, kai užėmė postus, negalėjo kažko tokio padaryti, pagerinti situacijos“, – klausė K. Girnius.
Anot jo, rinkėjai rinkdamiesi prezidentą gana nedaug dėmesio skiria jo profesijai, kur kas labiau jiems rūpi kompetencija, sąžiningumas ir nepriklausomumas.
„Tarkime Valdas Adamkus, niekas negalvojo, kad jis – buvęs administratorius JAV. Žmonėms svarbu pirmas ir paviršutiniškas įspūdis – ar žmogus simpatiškas arba ne. Nemažą vaidmenį vaidina išankstinės nuostatos, politinės nuostatos“, – sakė politikos apžvalgininkas.
Jis taip pat mano, jog ekonominės temos gali dominuoti ateinančiuose rinkimuose, net neliko Vygaudo Ušacko, kuris visus būtų privertęs kalbėti apie užsienio politiką.
„Dabar, kai jo nėra, o nė vienas iš trijų pagrindinių kandidatų (tikintis, kad Saulius Skvernelis kandidatuos) nėra užsienio politikos žinovai, o ir ne itin tuo domisi, bus patogiau kalbėti apie vidaus politiką ir ekonomiką. Diskusija gali panašėti į Seimo, bet ne prezidento rinkimų retoriką“, – svarstė apžvalgininkas.
Prezidentas, kaip senų automobilių pardavėjas
Sociologas Vladas Gaidys įsitikinęs, kad pradedant prezidentines lenktynes naudoti ekonomisto kortą yra naudinga, bet vėliau šis pranašumas išblėsta.
„Atėjus į rinkėjų pilną mokyklos salę patogu prisistatyti ekonomistu ir pareikšti, kad tavo profesija yra vienas iš argumentų, kodėl kandidatuoji į prezidentus. Visada galima pasakyti, kad aš kaip ekonomistas pažiūrėjau, kas dedasi Lietuvoje ir negalėjau likti nuošalyje. Tai daro įspūdį, leidžia efektyviai pasiaiškinti, kodėl nori tapti prezidentu“, – įsitikinęs sociologas.
Pasak V. Gaidžio – posakis „aš, kaip ekonomistas“ daro didesnį įspūdį nei „aš kaip agronomas“ ar „aš, kaip fizikas“.
Visgi „ekonomisto“ žavesys gali greitai išblukti, vos prasidės tikrieji debatai, nes – kiek ekonomistų tiek ir nuomonių.
„Dar vienas pavyzdys yra Arvydas Juozaitis, kuris taip pat ima naudoti ekonomisto kortą ir akcentuoja, kad jis ne tik filosofas, rašytojas, be ir mokęsis ekonomikos. Jis tai akcentuoja pirmą kartą per 30 metų. Matyt tai daro dėl tos pačios logikos, nes būnat ekonomistu lengviau pasiaiškinti, kodėl eini į prezidento rinkimus“, – sakė sociologas.
Visgi „ekonomisto“ žavesys gali greitai išblukti, vos prasidės tikrieji debatai, nes – kiek ekonomistų tiek ir nuomonių.
„Kai susės keturi ekonomistai ir pradės diskutuoti, paaiškės, kad nėra vienos ir universalios ekonomisto pozicijos. Jie visi susipeš ir pačius elementariausius dalykus, tokius, kaip skurdas ar nedarbas komentuos priešingai. Taigi, „aš kaip ekonomistas“ aureolė – dings. O apie užsienio politiką, mokyklas ar ligonines jau galės kalbėti ir policininkai ir filosofai ir ekologai ar lakūnai“, – aiškino V. Gaidys.
Jis sakė, kad rinkėjams itin svarbu, kad kandidatas būtų sąžiningas ir jam būtų galima pažiūrėti į akis.
„Žmonės pažiūrėję į kandidatą nori nuspręsti ar jie pirktų iš jo padėvėtą automobilį. Rinkėjai mano, kad sąžiningumą gali pamatyti iš akių. Tai – būtina sąlyga būsimajam prezidentui, tai matosi ir apklausose“, – įsitikinęs sociologas, taip pat paaiškinęs, kad prezidentas visų pirma turi būti asmenybė.
„Atkreipkite dėmesį, visi buvę prezidentai turėjo kažką ryškaus ir „papildomo“. Tarkime dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė turi karatė juodąjį diržą, Rolandas Paksas skraidė po tiltais, V. Adamkus valė Mičigano ežerus, o Algirdas Brazauskas statė Kauno elektrinę“, – vardijo sociologas V. Gaidys.
Prezidento rinkimus jis palygino su geromis sporto varžybomis, kurios uždega. Tiesa, nepatinkančiam kandidatui čia galima ir spjauti į veidą, tai, pasak sociologo, žmonėms irgi patinka.
Rinkimuose reikės dramos
„Ekonomistas ekonomistui nelygu, o ir tarpusavyje jie konkuruoja, nesusikalba“, – įsitikinusi Mykolo Riomerio universiteto lektorė Rima Urbonaitė.
Pasak politologės, tarp žmonių, turinčių panašų išsilavinimą, gali užvirti aštrių diskusijų, nes nėra universalių tiesų, o siūlomi sprendiniai labai skirtingi, pažiūros išsiskiria.
„Manau, kad rinkiminiuose debatuose bus įdomių diskusijų, nemanau, kad kalbos ir diskusijos bus vienodos, kad jie visi, nors ir ekonomistai, pritars vieni kitiems. Rinkimų temą diktuos postas į kurį einama, nebus galima išvengti užsienio politikos temų. Visgi, ekonomines temas diktuos ne šių kandidatų išsilavinimas, o aplinka ir visuomenės poreikis. Rinkėjų noras girdėti pažadus, kaip galima spręsti tam tikrus ekonominius klausimus bus ne tik dėl kandidatų išsilavinimo, bet ir dėl to, kad tam yra paklausa ir poreikis“, – įsitikinusi politikos mokslų specialistė.
Anot jos, krizės temų rinkiminės kampanijos metu, matyt, nepavyks išvengti. „Mes tampame visuomene, kuriai reikia dramos ir dirgiklių, todėl bauginimai ekonomine krize gali būti rinkiminių diskusijų dalis. Manau, kad kalbų ir vertinimų bus, bet nežinau ar tai dominuos. Tiesa, gali viskas pasikeisti, jei realiai pamatysime artėjančios krizės ženklus“, – svarstė R. Urbonaitė.
Šalies prezidento rinkimai vyks kitų metų gegužės 12 dieną, prezidentas renkamas penkeriems metams. Eiliniai prezidento rinkimai vykdomi paskutinį sekmadienį likus dviem mėnesiams iki šalies vadovo kadencijos pabaigos. Oficiali rinkimų kampanija prasideda prieš pusmetį iki rinkimų, lapkričio 12 dieną.
