rolandas paksas

Regionų administracinis teismas paliko galioti nutarimą, kuriuo aviacijos bendrovė „Aviabaltika“, įkurta prezidentą Rolandą Paksą rėmusio verslininko Jurijaus Borisovo, pripažinta neatitinkančia Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesų. Anot teismo, kompanija bendradarbiavo su Rusijos ir Baltarusijos kariniam bei pramoniniam kompleksui priklausančiomis įmonėmis.

Lietuva mini dvidešimtetį Europos Sąjungoje. Tai – vienas svarbiausių žingsnių Lietuvos istorijoje, kuris užtikrino ir įrodė, kad Lietuva yra Vakarų šalis. Tačiau ant įstojimo į ES sutarties nėra tuometinio prezidento Rolando Pakso parašo. Po 20 metų buvęs ilgametis užsienio reikalų ministras Antanas Valionis atskleidė, kaip tai įvyko.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą nepriimti Rolando Pakso žento ir verslo partnerio Aivaro Stumbro skundo byloje dėl atmestų prašymų prisijungti prie bendrovės „Litgrid“ elektros tinklo, motyvuojant grėsmėmis nacionaliniam Lietuvos saugumui. „Uždarame posėdyje buvo nagrinėjamas klausimas dėl skundo priėmimo, medžiaga ne vieša, palikta galioti nutartis nepriimti skundo“, – Eltai sakė teismo atstovė Neringa Lukoševičienė.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) Europos Parlamento (EP) rinkimuose reklamuojasi pasitelkę vaizdo įrašą, kuriame paramą partijai išsako apkaltos būdu iš prezidento pareigų nušalintas Rolandas Paksas. Tiesa, videoklipas nėra naujas. Tas pats, tik šiek tiek koreguotas vaizdo įrašas socialiniuose tinkluose sukosi ir prieš metus vykusiuose Vilniaus miesto mero rinkimuose. Pakeistas ir užkadrinis balsas.

Buvęs nušalintojo prezidento Rolando Pakso rėmėjas, Rusijos pilietis Jurijus Borisovas kelia grėsmę Lietuvos saugumui, pripažino Regionų administracinis teismas. Jam panaikintas nuolatinis leidimas gyventi Lietuvoje ir uždrausta 5 metus atvykti į Lietuvą. Šį Migracijos departamento sprendimą J. Borisovas buvo apskundęs teismui, tačiau kovo 26 dieną jo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją tyrusi Seimo komisija pristatė savo išvadas. Jose teigiama, kad Gitanas Nausėda, neatsakydamas į komisijos klausimus, pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką. Buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas turi galimybę palyginti dabartinį procesą su prezidento Rolando Pakso apkalta, nes jos metu buvo vienas svarbiausių žmonių politiniame pasaulyje.

Prabangiais pirkiniais žmonai geltonojoje spaudoje garsėjantis nušalinto prezidento Rolando Pakso žentas turi problemų dėl ryšių su Rusija. Aivaras Stumbras, valdantis keliolika įmonių, veikiančių vėjo energetikos srityje, per 2 savo bendroves norėjo prisijungti prie valstybinių elektros tinklų.

Lietuvos politikai praėjusi savaitė buvo audringa: Ignas Vėgėlė paskelbė sieksiąs prezidento posto, o socialdemokratas Mindaugas Sinkevičius, lyg ir turėjęs puošti Seimo rinkimų sąrašo pradžią, sustabdė narystę partijoje dėl jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo. Apie tai, ką lems šios dvi svarbios žinios – pokalbis su politinės komunikacijos ekspertu Aisčiu Zabarausku.

Buvęs prezidento Rolando Pakso patarėjas, ilgametis Seimo narys Remigijus Ačas nuteistas už pasikėsinimą tenkinti lytinę aistrą su nepilnamečiu, 17-mečiu paaugliu. Paviešintos ir Ačo žinutės paaugliui, kuriose buvęs parlamentaras siūlo nepasiturinčiam paaugliui 100 eurų už jo aistrų tenkinimą. Pats Ačas visą istoriją vadina netiesa ir toliau gintis mėgina Aukščiausiame Teisme.

Buvęs Seimo narys ir pašalinto prezidento Rolando Pakso patarėjas Remigijus Ačas nuteistas už pasikėsinimą tenkinti lytinę aistrą su nepilnamečiu. Kaip penktadienį paskelbė portalas „Delfi“, už tai, kad pasikėsino tenkinti lytinę aistrą tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, teismas R. Ačui skyrė 5 tūkst. eurų baudą.

Partijas ir politikus kausto rinkėjų nepasitikėjimo įšalas: kaip rodo naujausia bendrovės „Vilmorus” apklausa, jokia politinė jėga ar matomas partijos veidas pastarąjį mėnesį iš esmės nepasigerino savo reitingų. Užtat kelių gerai žinomų politikų populiarumas juntamai smuko.  Apie tai, kas vyksta, TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo bendrovės „Vilmorus” vadovas, sociologas Vladas Gaidys.

Seimui ketvirtadienį priėmus keturis Konstitucijos pakeitimus, prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino juos visus. Visgi prezidentūra nepagailėjo kritikos Vyriausybei. Anot šalies vadovo patarėjo, G. Nausėda siūlė, kad savivaldybės turėtų daugiau finansinių resursų, kad galėtų atliepti žmonių rūpesčius, tačiau jo pasiūlyti projektai sustojo ir yra „marinuojami Vyriausybėje“. Seimas ištaisė savo padarytą klaidą.

Seimas ketvirtadienį užbaigė daugiau nei dešimtmetį trunkančias diskusijas dėl Rolando Pakso galimybės grįžti į Lietuvos politiką. Parlamentarai pakeitė Konstitucijos pataisą, kuri atveria kelią R. Paksui į Seimą, prezidentūrą ar savivaldą. Už balsavo visi balsavime dalyvavę 135 Seimo nariai. Kad pataisos būtų priimtos, už jas turėjo balsuoti ne mažiau kaip po 94 Seimo narius iš 141. Po apkaltos R. Paksui užsivėrė kelias į nacionalinę politiką.

Per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintas Rolandas Paksas teigia šiuo metu neturintis politinių planų ir esantis atsidėjęs mėgstamai veiklai – aviacijai. Tai jis BNS tvirtino trečiadienį po to, kai Kristupas Krivickas pranešė paliekantis Tautos ir teisingumo sąjungos pirmininko Petro Gražulio komandą dėl šio ketinimų suartėti su esą į aktyvią politiką grįšiančiu R. Paksu.

Buvęs politikas, lakūnas, per apkaltą pašalintas prezidentas Rolandas Paksas kitąmet planuoja pakartoti legendinį Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį per Atlantą, savaitgalį jis išbandė tam įsigytą lėktuvą „Bellanca“, rašo „Lietuvos rytas“. Lėktuvą „Bellanca“, kuriuo rengdamiesi skrydžiui į Lietuvą skraidė S. Darius ir S. Girėnas, R. Paksas įsigijo Kanadoje, jis buvo išardytas ir per kelis mėnesius atplukdytas į Lietuvą.

Seimas pritarė, kad apkaltos keliu iš pareigų pašalinti asmenys – tarp jų ir Rolandas Paksas – galėtų grįžti į savo pareigas ir dalyvauti rinkimuose. Kad būtų įgyvendintas jau 11 metų galiojantis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas R. Pakso byloje, Seimas balsuos dar kartą.  Tam, kad būtų priimtos Konstitucijos 74 str. pataisos, Seimas pritarimo stadijoje iš viso turi balsuoti du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.

Vos prieš porą metų prezidentą Gitaną Nausėdą palaikė 8 iš 10 rinkėjų, dabar – tik kas antras. Kas nutiko, kad vos įpusėjus kadenciją prezidento palaikymas taip stipriai smuktelėjo ir laikosi per vidurį? Ir ką tai reiškia G. Nausėdos ateičiai – ar dar pavyks išsikovoti rinkėjų malonę? Vis tik nepaisant smukusio palaikymo, politologai rimtai vertina antros G. Nausėdos kadencijos galimybę.

Seime juda į priekį Konstitucijos pataisa, kuri per apkaltą iš prezidento posto pašalintam Rolandui Paksui leistų kandidatuoti į pareigas, kurioms reikia konstitucinės priesaikos. Konstitucijos 74 straipsnio pataisa nustatytų, kad per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu susijusias pareigas galėtų užimti nuo pašalinimo praėjus ne mažiau kaip dešimt metų.

Seimas žengė pirmąjį žingsnį, kad apkaltos keliu iš pareigų pašalinti asmenys – tarp jų ir Rolandas Paksas – ilgainiui galėtų grįžti į savo pareigas. Seimo narys Raimundas Lopata Seimui ketvirtadienį pateikė tai numatančias Konstitucijos pataisas. Šiomis Konstitucijos 74 str. pataisomis ketinama įgyvendinti jau 10 metų galiojantį Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą R. Pakso byloje.

Trečiadienį Seimo narys Mindaugas Puidokas pareiškė patyręs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentų smurtą savo kabinete Seime. STT praneša, kad M. Puidoko padėjėjas įtariamas papirkimu ir prekyba poveikiu. Teigiama, kad jis siūlė 50 tūkst. eurų kyšį Seimo nariui Matui Maldeikiui. Kaip į šią situaciją sureaguos Seimas? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Seimo nare Agne Širinskiene.

Seime antradienį registruota Konstitucijos straipsnio pataisa dėl kandidatavimo po apkaltos – tai būtų leidžiama praėjus dešimties metų terminui. Vėl bandoma priimti pataisa aktuali siekiant įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą per apkaltą iš prezidento posto pašalinto Rolando Pakso byloje prieš Lietuvą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtą galutinį išteisinamąjį nuosprendį prekybos poveikiu byloje buvęs „tvarkietis“, per apkaltą pašalintas prezidentas Rolandas Paksas vadina „teisingumo gurkšniu“. BNS komentuodamas sprendimą jis sakė, jog džiaugiasi, kad „yra teisėjų, gerbiančių savo profesiją ir profesionalumą, kurie nepasiduoda politikų vėjams, įtakoms ar kitokiems veiksmams“. „Aš džiaugiuosi šiuo sprendimu, ne tik kaip žmogus, su kuriuo susijusi šeima, draugai, artimieji, galų gale, buvę p...

Seime artėja akimirka, kai paaiškės, ar iš prezidento pareigų per apkaltą nušalintas Rolandas Paksas galės kandidatuoti į Seimą ar prezidentus. Parlamente jau užgimė tam skirtos pataisos, Seimo nariams beliko apsispręsti. Apklausus frakcijų seniūnus, panašu, kad šįkart, skirtingai nei anksčiau, klausimui galiausiai užteks balsų, kad pagaliau būtų išspręstas.

Lietuvą drebino „Didysis šeimos gynimo maršas“. Visą dieną tūkstančiai žmonių iš tolimiausių šalies kampelių automobiliais plūdo į Vilnių. Keliuose susidarė kilometrinės mašinų kolonos. Keliautojai neišvengė ir avarijų. Kaune keliaujančius sveikino trys lėktuvai, o Vilniuje mitingo dalyvius pasitiko didžiulės policijos pajėgos. Mitingo dalyviai tvirtina suvažiavę pareikšti, kad yra už tradicinę šeimą ir valdančiuosius reikalauja mesti į šalį Stambulo konvenciją ir partnerystės įstatymą.

Seime bręsta idėja, kuri leistų iš prezidento pareigų nušalintam Rolandui Paksui ir kitiems nušalintiems asmenims kandidatuoti į Seimą. Svarstoma nustatyti 12 ar 15 metų terminą po kurio nušalintieji asmenys galėtų dalyvauti rinkimuose. Seime suburta darbo grupė sprendžia, kaip būtų galima tobulinti rinkimų sistemą. Jos narys konservatorius Stasys Šedbaras sako, kad jau suformuluotas pasiūlymas Konstitucijos pataisoms, kaip spręsti nušalintų asmenų klausimą rinkimuose.

Pašalintajam Lietuvos prezidentui Rolandui Paksui – lygtinė laisvės atėmimo bausmė, per kurią be teisėsaugininkų žinios jis negalės išvažiuoti iš Vilniaus. Tokią bausmę jam skyrė Lietuvos apeliacinis teismas. Prekybos poveikiu byloje nuteistas ir „Lietuvos Ryto“ grupės vadovas Gedvydas Vainauskas – jam skirta beveik 30-ies tūkstančių eurų bauda. Be to, šalies valdžia nusprendė, kad nuo šiol į darbus tautiečiams nereikės eiti ir lapkričio 2-ąją.

Po sunkios ligos mirė publicistas, redaktorius, viešųjų ryšių specialistas, intelektualas Aurelijus Katkevičius. Vyrui buvo 57 metai. Žinia apie netektį socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo A. Katkevičiaus artimieji.  „Šiandien išėjo Raštininkas Aurelijus Katkevičius. Atsisveikinimas su Aurelijumi vyks rugpjūčio 14 d. nuo 9 iki 16 val. Olandų g. 22, Vilniaus laidojimo rūmuose, pirmojoje šarvojimo salėje. Urna išnešama 16 val.

Kad ketina bandyti sėkmę Seimo rinkimuose, Neringa Venckienė viešai pareiškė dar birželio pabaigoje, tačiau panašu, kad buvusiai parlamentarei kelias į Seimą uždarytas. Galimybę dalyvauti Seimo rinkimuose N. Venckienei apriboja Lietuvos įstatymai. Pirmadienį partijos „Drąsos kelias“ Kauno skyrius viešai pranešė, kad Neringa Venckienė keliama partijos kandidate šiųmečiuose Seimo rinkimuose.

Likviduojama partija „Tvarka ir teisingumas“ bandė registruotis Seimo rinkimams, buvęs tvarkiečių lyderis ir naujai sukurtos partijos „Laisvė ir teisingumas“ vadovas Remigijus Žemaitaitis ketina kreiptis į prokuratūrą. „Kreipsimės į prokuratūrą dėl dokumentų klastojimo, dėl partijos buvusios buhalterės ir finansininkės, kuri buvo atleista iš pareigų, galimai neteisėto bandymo užvaldyti juridinį asmenį užvaldant dokumentus“, – BNS sakė R. Žemaitaitis.

Visuomet besišypsantys, stilingi ir mėgstantys keliauti Stumbrai žavi daugelį, o Inga socialinėje erdvėje neretai gerbėjus palepina įspūdingais kadrais iš asmeninio gyvenimo. Liepos 17-oji Stumbrams yra ypatinga, pora švenčia 16-ąsias vestuvių metines. Šį kartą Inga metines atšventė kiek kitaip, kartu su tėčiu Rolandu Paksu ji skraidė virš gražiausių Lietuvos vietų.

Seimas dar neatvėrė kelio nušalintajam prezidentui Rolandui Paksui dalyvauti Seimo rinkimuose. Konstitucijos pataisos, kuriomis per apkaltą pašalintiems asmenims leidžiama į Seimą kandidatuoti po dešimties metų pertraukos, įstrigo Seime. Šiomis pataisomis ketinama įgyvendinti Strasbūro teismo sprendimą per apkaltą iš prezidento pareigų pašalinto Rolando Pakso byloje prieš Lietuvą.

Baigiantis pavasario sesijai pirmadienį parlamentas renkasi į neeilinį posėdį, jame planuojama apsispręsti dėl Lukiškių aikštės statuso, kandidatavimo galimybių po apkaltos. Plenariniame posėdyje planuojama priimti sprendimą dėl Lukiškių aikštės įtvirtinant, kad jos memorialiniai akcentai turėtų būti skirti laisvės kovoms. Projektą valdantieji registravo reaguodami į Vilniaus valdžios sprendimą Lukiškių aikštėje įrengti laikiną paplūdimį.

Sekmadienį Lietuvoje buvo švenčiama Tėvo diena. Jos proga socialinius tinklus užplūdo daugybė sveikinimų, nuotraukų bei šilčiausių palinkėjimų. Progos pasveikinti tėčio nepraleido ir verslininkė Inga Stumbrienė. Moteris tėčiui skyrė jautrius žodžius ir pasidalijo judviejų nuotraukomis. „Kiekvienas turėtų turėti tokį žmogų, į kurį visada galėtų atsiremti. Tokį – kuris padėtų kai sunku, ir džiaugtųsi kai tau sekasi.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį renginį „Pirk dramblį“ pripažino buvusio „Tvarkos ir teisingumo“ vadovo Rolando Pakso politine reklama ir nusprendė dėl šiukštaus finansavimo pažeidimo partijai neskirti būsimos pusmečio dotacijos.

Nušalintasis Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas po vakarykščio incidento grįžo atgal namo. Į jo šeimos namus dėl smurto artimoje aplinkoje buvo iškviesta policija ir medikai. Rolando Pakso dukra tikina, kad viešai aptarinėjama versija, kas vyko tėvų namuose, esą neatintika realybės. Policija sako ikiteisminio tyrimo nepradėjusi, tačiau į nušalinto prezidento namus tikrinti situacijos dar grįšianti.

Šeštadienį policija skubėjo į buvusio prezidento Rolando Pakso namus. Pranešta, kad girtas vyras galimai smurtavo. Kaip teigė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis, buvo gautas iškvietimas, kad R.Pakso namuose vyras triukšmauja ir naudoja fizinį smurtą. Apie tai policijai pranešė pati R. Pakso žmona Laima Paksienė. Moteris medikų pagalbos atsisakė.

Prokuroras Gedgaudas Norkūnas penktadienį pasiūlė teismui skirti žiniasklaidos grupės „Lietuvos rytas“ vadovui Gedvydui Vainauskui lygtinę laisvės atėmimo bausmę ir baudą, o buvusiam „Tvarkos ir teisingumo“ lyderiui Rolandui Paksui – tik lygtinį įkalinimą. Jie abu kaltinami dėl prekybos poveikiu. Prokuratūra teigia, kad jie 2015 metais susitarė dėl kyšio. G. Vainauskui pasiūlyta skirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant dvejiems metams, taip pat daugiau nei 26 tūkst. eurų baudą.

Seime kelią skinasi pataisa, kuri leistų į parlamentą patekti ir nušalintajam prezidentui Rolandui Paksui, ir dabar įkalintai buvusiai teisėjai Neringai Venckienei. Dalis politikų jau davė palaiminimą Konstitucijos pakeitimui, tačiau vis dar pasigirsta nuogąstavimų.  Seimo Žmogaus teisių komitetas trečiadienį nagrinėjo Konstitucijos pataisą, kuri per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintam Rolandui Paksui ir buvusiai teisėjai Neringai Venckienei leistų kandidatuoti į Seimą.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė Konstitucijos pataisai, kuri per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintam Rolandui Paksui leistų kandidatuoti į Seimą. 93 Seimo nariai balsavo už, 2 – prieš, 5 susilaikė. Seimas dėl šios įstatymo pataisos balsuos dar du kartus. Konstitucijos 74 straipsnio pataisa numato, kad per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo Seimo nariu galėtų būti renkamas ne anksčiau kaip po dešimties metų.

Milžiniškos puotos, dangų raižantys naikintuvai, pagoniški laužai, kariniai paradai... Per šešias iki šiol vykusias Lietuvos prezidentų inauguracijas būta visko. Portalas tv3.lt kviečia prisiminti tas ypatingas dienas, kai šalies vadovai prisiekia tarnauti Lietuvos žmonėms.  Lietuvos Respublikos prezidentais po Nepriklausomybės atkūrimo buvo Algirdas Mykolas Brazauskas, Valdas Adamkus, Rolandas Paksas ir Dalia Grybauskaitė.

  Prieš tris mėnesius 51-ąjį gimtadienį atšventęs vyras, deklaravęs turto už maždaug 290 tūkst. eurų, tikėtina, vardu Kęstutis, Andrius arba Vytautas.   Toks būtų statistinis kandidato į Europos Parlamentą portretas, kurį sudarė kandidatų duomenis išanalizavusi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Iš viso į Europos Parlamentą 16 partijų bei visuomeninių rinkimų komitetų kelia 301 kandidatą: 198 vyrus ir 103 moteris.

Svarbiausias ir ryškiausias Prezidentūros darbuotojas, žinoma, yra pats prezidentas. Tačiau už jo nugaros stovi kelios dešimtys specialistų, dalijančių patarimus šalies vadovui. Per beveik 30 metų S. Daukanto aikštėje savo išmintimi su svarbiausiu šalies asmeniu dalijosi ir užsienio politikos vilkai, ir viešųjų ryšių guru. Dalis jų vis dar aktyviai veikia visuomeninėje ir politinėje veikloje, kiti – pasitraukė iš aktyvios ar matomos veiklos.

Viešai išsakyti teiginiai apie prokurorų ar politikų darytą poveikį, spaudimą tyrimui dėl CŽV kalėjimų yra nepagrįsti, trečiadienį pranešė Generalinė prokuratūra. Patikrinusi informaciją ir apklausus šiuos teiginius žiniasklaidoje paskleidusio prokuroro Juliaus Rėksnio nurodytą asmenį, prokuratūra atsisakė pradėti tyrimą dėl galimos įtakos.

Pastaruoju metu pasirodžiusios publikacijos apie galimą kišimąsi į prokurorų darbą gali būti susijusios su teisme nagrinėjamomis bylomis ir atliekamais ikiteisminiais tyrimas, teigia prezidentės patarėjas. „Esminis, matyt, momentas yra ir paaiškinimas tų dalykų, procesų, kad vyksta šiuo metu tam tikri ir teisminiai, ir ikiteisminiai procesai. Ir stambiose bylose procesai“, – antradienį Žinių radijui sakė Mindaugas Lingė.

„Valstietės“ Agnės Širinskienės vadovaujama Seimo laikinoji komisija dėl galimo neteisėto poveikio politiniams procesams ir valstybės tarnautojams ketina tirti viešai pasirodžiusią informaciją apie galimą poveikį prokurorams. Trečiadienį neplanuotai į komisijos posėdį pakviestas buvęs Generalinės prokuratūros prokuroras Kęstutis Vagneris.

Po susitikimo su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka Europos Parlamento rinkimuose dalyvaujantis europarlamentaras Rolandas Paksas teigė įsitikinęs, kad niekas nebegali sustabdyti Astravo atominės elektrinės (AE) atidarymo, tačiau galima sukurti elektrinę stebinčių ekspertų grupę. Šią savaitę europarlamentaras Rolandas Paksas Minske susitiko su Baltarusijos prezidentu A. Lukašenka. Susitikimo metu Baltarusijos prezidentas paragino Lietuvą palaikyti dialogą su Baltarusija.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka Minske susitiko su Europos Parlamento nariu iš Lietuvos Rolandu Paksu, pranešė šios šalies valstybinė naujienų agentūra „Belta“. Per šį susitikimą A. Lukašenka paragino Lietuvą palaikyti dialogą su Baltarusija. „Kadangi mes kaimynai, o jų nepasirinksi, jie yra nuo Dievo, mums reikės gyventi kaip kaimynams, norime to ar ne.

Pirmadienį prasideda rinkimų į Europos Parlamentą (EP) politinė kampanija. Šie rinkimai vyks kitų metų gegužės 26 dieną. Lietuvoje bus renkama 11 EP narių. Pasak Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės Laura Matjošaitytės, šiuose rinkimuose numatoma nemažai naujovių. Nebelieka VRK deklaruojamų ir rinkėjams dalijamų mažareikšmių daiktų, taip pat numatyta, kad rinkimų komitetas negali pasirinkti pavadinimo, kuris yra tapatus jau įregistruoto prekės ženklo pavadinimui.

Prezidento rinkimų kampanija įsibėgėjo, nors oficialiai ji dar nė neprasidėjusi. Į prezidentus taiko net keturi ekonomistai, vienas Afganistano karo veteranas ir vienas filosofas, kuris taip pat aiškina baigęs ekonomikos mokslus.