Apie tai, kaip NATO lyderiams sekasi susitarti, kalbėjome su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriumi Tomu Janeliūnu.
Londone susirinkusiems NATO lyderiams Turkijos prezidentas Erdoganas turėjo žinutę, grasindamas, kad blokuos Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planus, jeigu nebus palaikyta Turkijos politika Sirijoje. Ar galima tokį pastarosios šalies elgesį vadinti šantažu ir ar tai gresia Baltijoms šalims?
Iš tikrųjų, skamba kaip politinis šantažas, bet realybėje tai nėra taip pavojinga, nes vienaip ar kitaip gynybiniai planai yra techninis dokumentas, tikslinantis jau šiuo metu esančius gynybos planus.
Turkijos prezidentas tiesiog naudojasi proga kiek įmanoma garsiau išreikšti savo interesus. Nori, kad NATO kurdus pripažintų teroristais, taip pat pateisintų Turkijos interesus su jais kovojant.
Jeigu taip bus daroma ir toliau, tai taps precedentu ateičiai, kad ką norės, tą blokuos?
Politine prasme kalbant, Turkija elgiasi mažų mažiausiai labai nekorektiškai ir matome, kad iš esmės visi NATO lyderiai daugiau ar mažiau smerkia tokį elgesį.
Tai tikrai neatitinka NATO dvasios būti visiems už vieną ir atitinkamai remti visų interesus pakankamai vienodai, tai toks šantažavimas, grasinimas iš tikrųjų parodo, kad šios organizacijos viduje tie skirtumai yra labai ryškūs. Netgi tos Macrono kalbos, kad „NATO ištiko smegenų mirtis“ irgi buvo šalia viso šito susipriešinimo. Tai buvo dar vienas ženklas, kad NATO viduje gali ryškėti tarpusavio konfliktų.
Visą pokalbį su politologu Tomu Janeliūnu kviečiame žiūrėti vaizdo siužete.
