Nuo 2000 m. į Seimą renkama socdemė B. Vėsaitė savo viešais pareiškimais visuomenę, o taip pat – ir savo kolegas partijoje, yra nustebinusi ne kartą ir anksčiau.
Tarkime, praėjusių metų pradžioje B. Vėsaitė televizijos eteryje pareiškė girdėjusi, jog bankrutuoja prekybos tinklas „Norfa“. Seimo narė teigė apie tai jai pranešė „Norfos“ pardavėja. Nuostabą ar net pasipiktinimą daugeliui sukėlė ir parlamentarės pareiškimas, kad neišnešiotų vaikų gimimas yra jų motinų gėrimu, rūkymo ir kitų chroniškų ligų priežastis.
B. Vėsaitė – ne vienintelė socialdemokratų narė, garsėjanti išsišokimais. Savo teiginiais visuomenę ne kartą yra nustebinęs ir buvęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, socdemas Bronius Bradauskas. Prieš kelis metus jis buvo pareiškęs, kad žydus karo metu slėpusiems lietuviams valstybines pensijas turėtų mokėti ne Lietuva, o Izraelis. Kiek vėliau viešo pasmerkimo sulaukė socdemo parama Rusijos veiksmams Sirijoje.
Kuo gali „pasigirti“ kitos partijos?
Liberalų sąjūdžio atstovė parlamente Dalia Teišerskytė – dar viena politikė, „sublizgėjusi“ savo pareiškimu, kuris buvo neveltui įvertintas kaip rasistinis.
„Kai skridau iš pasaulio parlamentarų kongreso ir kitų šalių parlamentarai skrido kaip priklauso, kaip žmonės, o man teko sėdėti tarp negro ir klozeto, tai yra afroamerikiečio, ir abu jie kvepėjo vienodai“, – Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės posėdyje pasakojo D. Teišerskytė.
Aštriais komentarais apie juodaodžius ne kartą yra pasižymėjęs ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas, parlamentaras Kęstutis Masiulis. Jis socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė, kad „Žmogų iš Afrikos nėra sunku perkleti, bet kaip iš žmogaus iškelti Afriką?“.
Anksčiau konservatorius, reikšdamas pasipiktinimą dėl Europos Sąjungos politikos pabėgėlių priėmimo klausimais, užsiminė apie „beraščius juodaodžius“.
„Kai reikia tuos ES šalių skirtumus lyginti, tarkime mokant subsidijas žemdirbiams – gauname dvigubai mažesnes išmokas nei vakariečių ūkininkai (ir nors protestuodami nuryjame šią neteisybe, neapsimetame, kad ta neteisybė skirtumus lygina). O dabar, kai reikia pasidalinti beraščiais juodaodžiais, tai Lietuvai to gero atseikėja penkis ar net dešimt kartų gausiau, nei priderėtų“, – „Facebook“ komentaru dalijosi parlamentaras.
Jeigu pažvelgtume į Darbo partiją, čia, matyt, labiausiai išsiskiria Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, save įvardijusi „valstybės vadove“. Tiesa, ši politikė labiau išsiskyrė ne savo viešais pareiškimais, o tiesiog juoką keliančiomis situacijomis, pavyzdžiui, nesugebėjimu tinkamai ištarti žodžio „Konstitucija“ ar „Lietuva“. Šios nesėkmės jau yra tapusios interneto sensacijomis ir pajuokos objektu.
Vis dėlto, turbūt dažniausiai įvairiais išsišokimais, radikaliais pareiškimais yra pasižymėjęs partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas, parlamentaras Petras Gražulis. Ne paslaptis, kad šio aistringiausiu kovotoju už šeimos vertybes neretai įvardijamo politiko veiklos vinis – kova prieš teises ginančius homoseksualus. P. Gražulis ne tik kalba apie būtinybę gintis nuo homoseksualų bandymų „užkrėsti“ jaunimą šia „liga“, bet ir bandė tai įrodyti veiksmais – 2013 m. parlamentaras, protestuodamas per homoseksualų eitynes Vilniuje, buvo suimtas už pasipriešinimą policijos pareigūnams.
Atrodo, kad jie nusišneka? Bet jie nenusišneka
Portalo tv3.lt kalbintas viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas akcentavo apšaukti kvailiais ar neišmanėliais politikus, stebinančius visuomenę savo išsišokimais, nereikėtų skubėti.
„Reikėtų atskirti išsišokėlius, kurie išsišoka dėl išsišokimo arba netyčia, nedetalizuojant, kodėl. Jų pasisakymai, mano nuomone, trenkia stipriai per pačios partijos reputaciją. Bet ar tai paveiktų partijų reitingus? Manau, kad ne. Dažniau tai yra tiesiog tam tikrai auditorijai, o ypatingai oponentams galimybė pasišaipyti iš vienos ar kitos partijos.
Sociologai galbūt mato koreliacijas, bet aš nemačiau, kad socialdemokratų partijos reitingai nukentėtų nuo B. Vėsaitės pasisakymų ar liberalų reitingai nukristų dėl D. Teišerskytės teiginių“, – kalbėjo viešųjų ryšių ekspertas.
„Tačiau kiti politikai, kurių išsišokimai mums atrodo kaip išsišokimai, bet iš tiesų tai yra strategiškai gerai apgalvoti žingsniai, tarkime, jeigu, tarkime, kalbėtume apie P. Gražulį. P. Gražulis labai tiksliai taiko į savo tikslinę auditoriją. Ta tikslinė auditorija maždaug vadovaujasi tomis pačiomis tiesomis, kurias jis komentuoja viešai ir tai yra visiškai logiška viešųjų ryšių strategija.
Ateina Seimo rinkimai, vėl užkils kalbos apie tuos pačius dalykus, vėl mes matysime tą pačią sistemą, turint omenyje, kad P. Gražuliui papulti į Seimą nereikia tiek jau daug už jį balsuojančių žmonių, taigi jis turėtų vėl būti Seime“, – tęsė A. Katauskas.
Anot jo, taikymosi į tikslinę auditoriją taisyklė iš esmės galioja ir kitiems, neretai radikaliais ar keistais pareiškimais ar veiksmais garsėjantiems politikams.
„Pažvelkime į Naglį Puteikį, kuris galbūt ne taip aštriai nukreipia dėmesį į socialines problemas ar socialinius įvykius. Prisiminkime referendumą dėl draudimo parduoti žemes užsieniečiams. Atrodo, kad žmogus nusišneka, bet jis nenusišneka, o kalba su savo tiksline auditorija. Kadangi mes nesame jo tikslinė auditorijai, tai mes nesuprantame, ką jis nori pasakyti.
Pagrindinė politinė komunikacija vyksta su savo rinkėju ir su tuo, kuris yra neapsisprendęs, nes tas, kuris jau balsuoja prieš tave, tai jis ir toliau balsuos prieš tave, tu jo nuomonės nepakeisi“, – dėstė A. Katauskas.
Išsišokėliai – svarbi partijų sudėtinė dalis
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas, socialinių mokslų daktaras, politologas Vincentas Vobolevičius portalui tv3.lt aiškino, jog stebėtis, kad politinės partijos neskuba bausti ar net išvaryti iš partijų gretų viešais išsišokimais garsėjančių savo narių, nereikėtų, mat tokie politiniai veikėjai yra tam tikra prasme yra naudingi partijoms.
„Išsišokėliai laikomi partijose, jeigu jie sugeba laimėti rinkimus vienmandatėse apygardose, kaip, pavyzdžiui, P. Gražulis Gargžduose. Greičiausiai jie jau turi savo įsisenėjusį rėmėjų tinklą, kažkokias lėšas skiria tam ar bent jau panaudoja savo socialinį kapitalą ir dabar būtų labai rizikinga tą žmogų kažkaip pažeminti ar išmesti iš partijos, nes tai kainuotų tą vieną pralaimėtą Seimo nario vietą. Ir toks politikas turi daug daugiau derybinės galios partijoje negu tas, kuris yra išrinktas pagal sąrašą“, – kalbėjo V. Vobolevičius.
Pasak politologo, neatmestina, kad D. Teišerskytės istorijos gali net pritraukti papildomus tam tikrų rinkėjų balsus.
„Jei, tarkime, aš simpatizuoju liberalams daugeliu klausimų, bet nemėgstu imigrantų ir aš manau, kad Lietuvoje yra nemažai tokių rinkėjų. Ir štai D. Teišerskytė pasireiškia, aišku, vėliau atsiprašo, bet jau išgirsta rinkėjai žinią – ne visi liberalai yra hyperkosmopolitiški, taigi, pasirodo, yra normalių liberalų. Ir tai yra tam tikras signalas balsuoti už tą partiją.
Galbūt ir ne visada Darbo partijos vadovybė norėtų, kad L. Graužinienė išsišoktų, bet, jai išsišokus, tada ji parodoma kaip klystantis, paprastas žmogus. Būsimoje vienmandatėje apygardoje tai yra geras įvaizdis.
Tiesa, L. Graužinienė, palyginti su B. Vėsaite, nieko labai jau tokio negražaus nėra pasakiusi. Ji tiesiog yra juokinga, atrodo juokinga, o juokingumas juk ne visada yra blogai. Galima atsakingai kultivuoti šiltos, paprastos, tave suprasiančios moteriškės įvaizdį ir jos „tutitutita“ ar „LIE-VA“ nėra tokie mirtini dalykai“, – dėstė V. Vobolevičius.
Vis dėlto, politologo manymu, B. Vėsaitės atveju principas, jog net ir radikalūs išsišokimai gali privilioti daugiau rinkėjų, gali ir nesuveikti.
„Net, jei po B. Vėsaitės pareiškimo ir net A. Paleckiui sugrįžus į partiją, rinkėjai ateitų paskui ją, tai, ko gero, neatsvertų tų žmonių, kurie buvo paglostyti prieš kailį, nes vis dėlto tai yra žmogus, paneigęs Sausio 13-osios įvykius. Šitą situaciją, manau, negalima paaiškinti viešųjų ryšių aspektu. Galbūt tiesiog kartais ir lazda iššauna, o B. Vėsaitė iššauna dažniau negu kartais“, – aiškino V. Vobolevičius.
