b. vėsaitė

Buvusi ekonomikos komiteto pirmininkė Birutė Vėsaitė vėl rėžė netikėtai. Šį kartą apie globalius verslus, tokius kaip „Uber“, „Facebook“ ir „Google“, kurie anot jos, žmones išnaudoja kaip vergus. „Uberio centras yra JAV ir liūto dalis sukurtos pridėtinės vertės nueis būtent ten. Žiūrėkite, pasaulyje veikia milijonai šiuolaikinių informacinių galerų vergų, kurie dirba Filipinuose, Brazilijoje, Indijoje.

Socialdemokratės Birutės Vėsaitės pareiškimas apie tai, kad kaltu dėl Sausio 13-osios įvykių neigimo pripažintas Algirdas Paleckis galėtų grįžti į socdemų gretas – ne pirmas šios politikės išsišokimas. Tačiau tokių išsišokėlių, kurie savo kalbomis ar veiksmais stebina visuomenę, turi ir kitos didžiosios Lietuvos partijos.

Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narė, parlamentarė Birutė Vėsaitė kviečia į LSDP grįžti neseniai apie pasitraukimą iš Socialistinio liaudies fronto pranešusį ir už Sausio 13-osios nusikaltimų neigimą kaltu teismo pripažintą Algirdą Paleckį. Apie tokią poziciją B. Vėsaitė paskelbė savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“. „Tikrai, laikas Tau, Algirdai, grįžti ir sustiprinti kairįjį sparną“, – pareiškė socialdemokratė.

Tokią bausmę siūlo numatyti parlamentarės, socialdemokratės Birutė Vėsaitė ir Orinta Leiputė už savanoriškus santykius tarp artimų giminaičių. B. Vėsaitė ir O. Leiputė siūlo papildyti Baudžiamąjį kodeksą (BK), numatant, kad savanoriški lytiškai santykiavę asmenys, siejami artimais kraujo ryšiais (tėvai su vaikais, seneliai su vaikaičiais, broliai su seserimis), baudžiami laisvės atėmimu iki 2 metų. Už šią veiką asmuo neatsakytų tuo atveju, jei prieš jį buvo panaudota seksualinė prievarta.

 LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Seimo narės Birutės Vėsaitės pareiškimas, kad prekybos centras „Norfa“ bankrutuoja susilaukė pernelyg ramios reakcijos, įsitikinęs žurnalistas Andrius Tapinas. Anot jo, viešai atsiprašyti turėtų ne tik pati politikė, bet ir visa partija, o „Norfa“ turėtų reaguoti gerokai aštriau.

Socialdemokratė Birutė Vėsaitė baiminasi, kad kompensacijų reikės nemažai daliai dirbančių žmonių ir teigia nepalaikanti sumanymo jau nuo kitų metų panaikinti lengvatinį PVM tarifą šildymui. „Aš esu prieš PVM šildymui didinimą. Manau, kad jis yra per ankstyvas. Renovacijos procesas dar neįsibėgėjo, ir daugelis žmonių dar gyvena kiauruose daugiabučiuose, o tie, kurie gyvena kiauriausiuose, yra labiausiai socialiai pažeidžiami.

„Vienas iš energetikos politikos tikslų – energijos šaltinių saugumas, jų prieinamumas vartotojui ir tausojantis energijos vartojimas. Tai trys banginiai, ant kurių bus konstruojama Europos Sąjungos politika energetikos srityje iki 2030 metų“, – sakė socialdemokratė Birutė Vėsaitė, pasakodama apie tai, kas buvo diskutuojama ES parlamentarų forume „Už atsinaujinančius energijos šaltinius“. Jos teigimu, ES energetikoje „skalūnų dujų revoliucijos neįvyko ir neįvyks, nes paprasčiausiai jų nėra ...

„Reikia tiesiai šviesiai pasakyti, kad uždarome šį projektą. Bent kol kas“, – teigė socialdemokratė Birutė Vėsaitė, atsakydama į žurnalistų klausimą, kiek laiko Lietuvoje dar bus žaidžiama su branduolinės jėgainės projektu. Pabrėžusi, kad plėtoti branduolinę energetiką Lietuvai neapsimoka, o potencialūs partneriai taip pat nerodo noro prisidėti, ji sakė: „Hitachi“ reaktorius Lietuvai yra per brangus. Kol neturėsime dvigubos jungties su Lenkija, net elektros energijos eksportas neįmanomas.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimą vetuoti Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas dėl paprastesnių pirkimų partijoms jų iniciatorė socialdemokratė BirutėVėsaitė vadina panieka partijoms. Parlamentarė pažymi, kad supaprastinti pirkimai būtų leidžiami tik iš partijos pačios surinktų lėšų, ne biudžeto asignavimų, ir tai esančios nedidelės sumos. Pasak socialdemokratės, dabartinė tvarka pernelyg biurokratinė. „Čia kalbama apie labai mažas lėšas, kurios yra partijų narių mokesčiai iš esmės.

,,Užuot pasidžiaugusi vyriausybės pasiekimais, opozicija rezga naujas sąmokslo teorijas ir siekia, kad nauda vartotojams būtų nustumta į antrą planą. Tai gerai žinoma konservatorių metodika, tačiau ji kenkia vyriausybės pozicijoms derybose su ,,Gazprom“ arbitraže“, - trečiadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė socialdemokratė Birutė Vėsaitė.

Kurios Lietuvos politikos naujienos 2013 metais buvo skaitomiausios? Siūlome susipažinti su 10 tokių straipsnių. Tenka daryti išvadą, kad daugiausia dėmesio sulaukė skandalingos ir juokingos naujienos. Tiesa, tik antroje metų pusėje dėmesio centre atsidūrusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė nespėjo įšokti į statistinį traukinį.

Kiekviena kadencija, kiekvienas politinis sezonas, kiekvieni metai turi savo politinius herojus. Arba „herojus“. Kažkas pasižymi tuo, kad kažką padarė. Kiti dar labiau pasižymi priešinga prasme – kad nieko nepadarė. Tokius daugiausia dėmesio sulaukusius politikus galime išskirti kasmet. Ne išimtis ir šie, 2013-ieji metai. Šiemet išsiskyrė tiek tie patys, tradiciniai veikėjai, tiek šviežiai Lietuvos politinę padangę šturmavę asmenys.

Kasmet politikai prikalba tokių dalykų, dėl kurių patenka į „citatų šlovės rūmus“. 2013-ieji ne išimtis. Nors aprėpti visas Lietuvos politikų sparnuotąsias frazes yra neįmanoma misija, balsas.lt pabandė išrinkti kelis įsimintiniausius šių metų pasisakymus. Siūlome susipažinti su jomis, išrinkti įspūdingiausią iš jų balsuojant, o komentarų laukelyje – siūlyti ir savo variantus. Loreta Graužinienė.

Vilius Petkauskas, Giedrė Sankauskaitė Šeštadaliu Lietuvos ekonomiką sumažinusi krizė griežta bankroto ranka išmokė verslo pasaulį vertinti du dalykus – efektyvumą ir profesionalumą. Labai norėtųsi tą patį pasakyti ir apie viešąjį sektorių. Deja.

 Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad nenumatoma greitai sujungti valstybės valdomas įstaigas „Versli Lietuva“ ir „Investuok Lietuvoje“. „Pirmiausia aš turėčiau žinoti, kokios yra sujungimo priežastys. Kai gausime pasiūlymą, tada svarstysime, bet greitumo tikrai nebus“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio ir pasitarimo žurnalistams sakė A.Butkevičius.

Pirmą kartą nuo L. Graužinienės tapimo Seimo pirmininke ir jos aršios kritikos prezidentės D. Grybauskaitės atžvilgiu, šalies vadovė smogė atgal – leido suprasti, jog nuolatos tvyrančios įtampos tarp Seimo vadovės ir šalies vadovės pretekstas – Darbo partijos byla. Bet ar tikrai? Ir kaip galima suprasti, kad L. Graužinienė kovoja tik už šią bylą? Neseniai pareiškusi, kad yra svarbiausias žmogus šioje šalyje, L. Graužinienė dar kartą įrodė, jog gali pasakyti bet ką. Tai nebuvo adekvati mintis.

Dėl neišmintingų konservatorių sprendimų, jiems vadovaujant valdančiajai koalicijai 2008-2012 metais, kurie daugiausia buvo paremti neracionalia rusofobija ir abejingumu kasdieniams Lietuvos žmonių rūpesčiams, rekordiškai pabrango elektra. Praeityje padaryti žalingi sprendimai lemia tai, kas vyksta šiandien.

 Vilija Andrulevičiūtė Vyriausybė turėtų pripažinti, kad sumažinti dujų kainos šį šildymo sezoną greičiausiai nepavyks, todėl derybose su „Gazprom“ skubėti nėra kur, teigia dienraščio „Verslo žinios“ apžvalgininkas Rytas Staselis ir politologas Tomas Janeliūnas. „Tačiau Lietuvos pozicijos visais klausimais yra labai tvirtos ir perspektyvios, todėl „Gazprom“ gali priimti tas sąlygas, kurias Lietuva jau pateikė, o ne kelti naujus reikalavimus ir idėjas“, – tinklalapiui LRT.

Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė siūlo, kad sulaukus 75-erių nebereikėtų keistis asmens dokumentų. Šiuo metu įstatymai numato, kad piliečiui nuo 16 metų išduota asmens tapatybės kortelė arba pasas galioja 10 metų. Seimo narė siūlo nustatyti, kad piliečiui nuo 75 metų išduotos asmens tapatybės kortelės ar paso galiojimo terminas nebūtų nustatomas. Seimo narė aiškina, kad vyresnio amžiaus žmonėms asmens dokumento keitimas yra problema.

Žaibiškai įsiplieskęs skandalas dėl jau buvusios ūkio ministrės socialdemokratės Birutės Vėsaitės kelionės į Kazachstaną, pasibaigęs ministrės atsistatydinimu, priminė dvejų metų senumo istoriją, kai iš ministro posto buvo priverstas pasitraukti konservatorių deleguotas atstovas Dainius Kreivys.

Seimo opozicija jau baigia derinti Ūkio ministrės Birutės Vėsaitės interpeliacijos tekstą ir rinkti šiam procesui reikalingus parašus. Tiesa, opozicijos lyderis Andrius Kubilius tikisi, kad pačios interpeliacijos nagrinėti nereikės, nes reikalingas sprendimas – B. Vėsaitės atsistatydinimas – bus priimtas ir taip. „Nebėra ką daug kalbėti apie B. Vėsaitę.

Kaip lėktuvais skraido prezidentai, ministrai ir premjerai – jau juokinga nacionalinė tema. Jei skraido kokiu „Spartanu“ – blogai, nes už valstybės pinigus, o ir lėktuvas negeras. Jei pigių skrydžių bendrove, kaip prezidentė Dalia Grybauskaitė, – populizmas. Jei premjeras Algirdas Butkevičius pasirenka LOT – parsidavė lenkams, kuriems tuoj parduos ir Vilnių.

Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė vėl tapo interneto pokštininkų taikiniu. Kai premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad šiuo metu Birutė Vėsaitė vieši Kazachstane, internete pasirodė gausybė pokštų su politikės atvaizdu. Į koncervatoriaus Pauliaus Saudargo klausimą, kur premjeras slėps B. Vėsaitę, kai Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungai, premjeras reagavo žaibiškai: „Ji ir dabar Kazachstane.“ Šis politikų pokalbis sukėlė juoko bangą, o internautai B. Vėsaitę jau suporavo su komiškuoju Boratu.

Trečiąją Vilniuje vykstančio Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdžio dieną vykusioje diskusijoje Lietuvos verslo organizacijos ir užsienio lietuviai vardijo skaudulius, trukdančius plėtoti verslą ir pritraukti užsienio investicijas, o ūkio ministrė Birutė Vėsaitė siūlė skambinti tiesiai jai. B. Vėsaitė: jei kils kliūčių, skambinkite tiesiai man „Lietuva lipa iš krizės“, – sakė ūkio ministrė B. Vėsaitė ketvirtadienį kalbėdama apie šalies ekonomikos problemas.

Vyriausybė iš privatizavimo sąrašo išbraukė valstybės įmonės ,,Baltija” valdomą penkių žvaigždučių Palangos viešbutį ,,Auska”. Pasak premjero Algirdo Butkevičiaus, parduoti tokius objektus dabar netinkamas laikas, o pasak ūkio ministrės Birutės Vėsaitės, pelningai dirbantis objektas turi padėti išsilaikyti kitam – dirbančiam nuostolingai.

Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė, antradienį Vyriausybės posėdyje pristačiusi Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas tvirtina, kad jas priėmus sutrumpės laikas, reikalingas visoms procedūroms atlikti, tačiau pripažįsta, kad pačios Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vaidmuo sumažės. ,,Vienas iš esminių dalykų – didinamos mažų verčių pirkimų ribos prekėms ir paslaugoms; prekems ir paslaugoms iki 200 tūkst. litų ir darbams – iki 1 mln. litų“, - po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė B. Vėsaitė.

Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė ketvirtadienį Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) posėdyje teisinosi dėl savo pasisakymų ir tvirtino, kad nuolatos tampa žurnalistų interpretacijų auka. Be to, ministrė neigė, kad yra Rusijos įtakos agentė Lietuvoje. B. Vėsaitė dėl savo nelaimių kaltina žurnalistus Ūkio ministrė B. Vėsaitė ketvirtadienį pasirodė konservatorių frakcijoje ir atsakė į klausimus apie savo ir Ūkio ministerijos veiklą.

Išsikvietę ūkio ministrę Birutę Vėsaitę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai ketvirtadienį ketina aptarti ir šalies ūkio, ir energetikos reikalus. "Bus klausimų ir iš Ūkio ministerijos atsakomybės srities, ir iš energetikos, nes jos vieši pasisakymai trikdo Vyriausybės veiklą energetikos srityje ir daro žalą," - BNS sakė konservatorius Jurgis Razma.

Premjerui Algirdui Butkevičiui ir keturiems jo ministrams – Juozui Olekui, Juozui Bernatoniui, Dailiui Alfonsui Barakauskui ir Birutei Vėsaitei – atsirūgo dalyvavimas kandidatų į Seimą rinkimų kampanijoje darbo metu. Antradienį posėdžiavusi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė pradėti tyrimą dėl Vyriausybės narių galimo dalyvavimo kandidatų į Seimą rinkimų kampanijoje.

Geras klausimas, ar tikrai Lietuvos ekonomika dar kapstosi kažkur arčiau dugno nei kyla į paviršių? O gal iš tikrųjų pilkajai darbuotojų masei tik pučiama migla į akis ir siūloma „geresnių laikų“ palaukti dar metelius kitus? 15min. konferencijoje  dalyvavusi Ūkio ministrė B. Vėsaitė teigė įsitikinusi, kad Lietuvos žmonės geresnio gyvenimo dar turės palaukti, tačiau, kiek tas užtruks, daugiausia priklausys nuo verslininkų geranoriškumo.

Populiariausios maisto prekės Lietuvoje yra lietuviški maisto produktai, tuo tarpu pirkdami higienos prekes ir alkoholį, gyventojai dažniau renkasi užsienio gamintojų produkciją. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos ketvirtus metus iš eilės surengto konkurso „Populiariausia prekė 2012“ apdovanojimų renginyje Litexpo parodų, kongresų ir konferencijų centre paskelbti praėjusių metų pirkėjų favoritai, kurie išryškino tokias paklausos tendencijas Lietuvoje.

Jubiliejinė, dešimtoji šventė „Palangos stinta“, kaip ir tikėtasi, į Palangą priviliojo itin gausų svečių būrį. “Palangos stinta“ tampa vienas iš svarbiausių šalies įvykių žiemą, ir tai džiugina. O gausus į šventę susirinkusiųjų skaičius rodo, kad ne tik „Palangos stinta“, bet ir pats Palangos miestas žiemos metu kasmet tampa vis populiaresnis “, – sakė Palangos kultūros centro direktoriaus pavaduotojas Nerijus Stasiulis. Lietuvos kultūros sostinė Palanga šeštadienį šurmuliavo lyg vasarą.

Šiandien ūkio ministrės B. Vėsaitės patarėja ryšiams su visuomene paskirta 31 m. Jūratė Antanaitytė- Vodemarienė, nuo 2006 m. dirbusi savo šeimos įmonėje „Praction“ projektų direktore. Paskirtoji ūkio ministrės patarėja savo versle buvo atsakinga už verslo klientų rinkodaros ir pardavimo procesus, viešuosius ryšius ir rūpinosi socialinių tinklų komunikacija.

Interneto pajuokos objektu tapusi ūkio ministrė Birutė Vėsaitė pademonstravo, kad turi gerą humoro jausmą. Savo tinklaraštyje padėkojo ją kritikuojantiems tinklaraštininkams už skirtą dėmesį bei pateikė sąrašą žmonių, kuriuos norėtų vasario 5 dieną 18 h matyti Ūkio ministerijoje specialiai tam susitikimui rezervuotoje salėje. „Vyriausybės darbo pradžioje internete sulaukiau daug dėmesio. Mano ir mano komandos komunikacinės klaidos virto interneto folkloru.

Atrodytų, nesėkmės tiesiog persekioja naująją ūkio ministrę Birutę Vėsaitę  – ji nepaliaujamai duoda pagrindo suabejoti jos kompetencija. Iš pradžių visas internetas tyčiojosi, kai ji susikūrė anketą socialiniame tinklalapyje „Facebook“. Interneto troliai po kiekvienu jos „postu“ rašinėdavo piktus komentarus. Antras ministrės „perlas“ sekė tada, kai duodama interviu laidai „Pinigų karta“ ji supainioja Ūkio ir Energetikos ministerijas.

Seimo vicepirmininkas Vytautas Gapšys, kalbėdamas apie praėjusios kadencijos Vyriausybės sutartį su tarptautine korporacija IBM, pažymi, jog dažnai daug reklamuojamos sutartys Lietuvai reikiamos pridėtinės vertės nesukūrė. "Tendencijos rodo, kad dažnai labai reklamuotos, labai blizgučiais nukabintos sutartys buvo šnipštas ir realiai jos Lietuvai nesukūrė reikiamos pridėtinės vertės.

 Vakar Šiauliai iš didžiųjų miestų pirmieji sulaukė ūkio ministrės Birutės Vėsaitės ir krašto apsaugos ministro Juozo Oleko vizito. Ūkio ministrei rūpėjo nepriimtas „Toksikos“ pavojingų atliekų deginimo įrenginys, Menų inkubatoriaus projektas. Šiam projektui nutraukta europinė parama. Nesusirašinės tik „popierėliais“ Ministrai Šiaulius lankė miesto mero Justino Sartausko kvietimu. Vizitas prasidėjo susitikimu su miesto vadovais Savivaldybėje ir spaudos konferencija.

Dažnai politikus, o kartais ir ekspertus, girdime reiškiant rūpestį paprastu žmogumi. Ypač per rinkimus ir po jų formuojant naują valdžią. Tačiau atsirinkti, kuriais čia bus pasirūpinta, kurie – paprasti, o kurie – ne, anaiptol nepaprasta. Štai psichologė sako, kad taip žmonių apskritai skirstyti negalima, o sociologo nuomone, paprastų žmonių Lietuvoje gali būti 80 proc. – tiesa, su naujomis kartomis jų vis mažėja.

Vertindami referendumo dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos rezultatus, kai kurie politikai ragina atlikti išlaidų, susijusių su šiuo projektu, auditą, o žinomo žurnalisto Algimanto Čekuolio viešai reikštą „pilietinę poziciją“ vadina klaidinančia reklama.

Šiandien neeilinio plenarinio Seimo posėdžio metu įstatymas „Dėl referendumo dėl atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ buvo priimtas. Iš 119  balsavusių, už referendumą balsavo 62 Seimo nariai, 39 balsavo prieš, o 18 susilaikė. Kas kaip balsavo už šį įstatymą, galite pažiūrėti čia. Seimo pirmininkei paskelbus, kad Seimo nutarimas dėl referendumo priimtas, per salę nuvilnijo ovacijos.

Seimo Ekonomikos komitetas šiandien svarstė Atominės elektrinės įstatymo projektą ir komiteto nariams nepavyko prieiti prie bendros nuomonės, netgi buvo nuspręsta nebalsuoti ir rytoj surengti neeilinį komiteto posėdį, nors Kęstutis Daukšys siūlė atidėti šio klausimo svarstymą iki to laiko, kai visi Seimo nariai galės tvirtai apsispręsti dėl savo nuomonės.

Šių metų kovo 8 d. Kaune vykusiame Lietuvos socialdemokračių moterų sąjungos (LSDMS) tarybos posėdyje buvo priimta rezoliucija, kurioje socialdemokratės reikalauja rengti referendumą dėl šeimos sampratos. „Šeima ir vaikai visada buvo ir bus Lietuvos socialdemokratų partijos prioritetas bei valstybės pagrindas, todėl mes netoleruojame jokio atviro ar paslėpto vaikų, vienišų motinų ar tėvų diskriminavimo“, – teigiama LSDMS pirmininkės pasirašytoje rezoliucijoje.

Pirmadienį  neeilinėje sesijoje Seimas buvo numatęs svarstyti tik vieną klausimą – siūlymą sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir situacijos bankrutuojančiame banke „Snoras“ išaiškinimo. Dar prieš tvirtinant posėdžio darbotvarkę, Seimo pirmininkė Irena Degutienė pareiškė nusišalinanti nuo „Snoro“ komisijos tyrimo bei paragino taip pat pasielgti socdemų lyderį A. Butkevičių ir „tvarkiečių“ lyderį V. Mazuronį.

Seimo stenogramos – raiškus šalies politinio gyvenimo veidrodis. Naujausioji „Snoro“ banko istorija – ne išimtis. Banko likvidavimą nulėmęs lapkričio 17 dienos rytinis posėdis atskleidė dramatiškas „Snoro“ skandinimo detales, valdančiųjų negarbę, gal net klastą. Pažvelkime į šio posėdžio stenogramą, tai akivaizdus valdžios klaidų, jei nepasakyti stipriau, dokumentas. 2011 m. lapkričio 17 dieną 10 val.

Antradienį  Seimas svarstė Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pakeitimus ir sprendė, kam pratęsti, kam atimti, o kam suteikti PVM lengvatą. Seimas iki kitų metų pabaigos pratęsė lengvatinį 9 proc. PVM tarifą šilumos energijai ir karštam vandeniui bei lengvatinį 5 proc. PVM tarifą vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kai šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

Pastarųjų metų istorija parodė, kad nevaldoma rinkos ekonomika be valstybės įsikišimo krizės nesuvaldo. Krizė dar labiau padidino visuomenės turto bei pajamų nelygybę. Pati demokratija tapo dar labiau pažeidžiama dėl socialinio netikrumo, ekonominės nelygybės. Todėl būtina didinti valstybės vaidmenį.

Visada buvau branduolinės energetikos šalininkų gretose, netgi tada, kai LEO projektas buvo visaip kritikuojamas ir koneveikiamas. Manau, kad tai buvo savalaikis branduolinės energetikos tąsos planas, paremtas nacionaliniu kapitalu ir didelėmis Vyriausybės reguliavimo galiomis. Šiandien, jeigu būtume ekonomiškai stipri valstybė, neabejodama pasisakyčiau už naujos branduolinės jėgainės statybą. Tačiau dabartinė situacija yra visai kitokia.

Seime vyko balsavimas dėl naujos rezoliucijos, pagal kurią buvo siūloma Lietuvos Respublikos Vyriausybei nuo 2012 metų sausio 1d. didinti minimalios mėnesinės algos (MMA) dydį iki 1000 litų. Už rezoliuciją balsavo 59  parlamentarai, prieš – 58, rezoliucija buvo priimta. Socialdemokrato Vytenio Povilo Andriukaičio nuomone, MMA didinimo nustatymą Vyriausybė nedovanotinai vėluoja, o numatytas padidinimas menku skaičiumi, iššaukia didžiulius prieštaravimus visų Trišalės tarybos pusių.

Politinė panika iš šios Vyriausybės sprendimai, priimti prieš dvejus metus, sugraužė apie 15 proc. šalies ekonomikos, nusmukdė skolinimosi reitingus. Andriaus Kubiliaus Vyriausybė įeis į Lietuvos ir Europos folklorą, kaip vienintelė Vyriausybė, drįsusi nacionalizuoti pensijas ir šią veiklą tęsusi 2010 m. Konservatoriams valdant turtuoliai tapo dar turtingesni, varguoliai dar labiau nuskurdo. Gyvename ateinančių kartų sąskaita. Valstybės skola artėja prie 40 mlrd. Lt.