Partiją „Laisvė ir teisingumas“ į Seimą vedantis Artūras Zuokas sako, kad kelių būklės prastėjimas yra dabartinės ir buvusios vyriausybių darbo rezultatas. Jis ragina aktyviau naudoti Europos Sąjungos (ES) lėšas, taip pat sudaryti galimybę privačioms investicijoms bei dalį naujų kelių apmokestinti.
„Kelių būklės prastėjimas yra ne tik šios, bet ir prieš tai buvusios Vyriausybės požiūrio į kelių infrastruktūrą pasekmė. Mokesčiai, kurie buvo renkami kelių infrastruktūros gerinimui, kalbu apie degalų akcizus ir pan., jie buvo drastiškai sumažinti“, – ketvirtadienį Eltos organizuotų debatų metu kalbėjo A. Zuokas.
„Mūsų programoje numatytas deramas finansavimas, ES lėšų panaudojimas, ypatingai remiantis Lenkijos pavyzdžiu, taip pat sudarytos galimybės privačioms investicijoms tiesti naujus kelius arba rekonstruoti juos. Tokie keliai galėtų būti mokami, kaip matome Lenkijoje, Prancūzijoje, Italijoje ar kitur“, – pažymėjo jis.
Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas aiškino, kad keliams turi būti skiriama 80 proc. kuro akcizų.
„Greičiausiai Lietuvoje pastaraisiais metais degraduoja švietimo sistema, antroje vietoje – keliai. (...) Artūras (Zuokas – ELTA) teisingai sako, mažėja kuro akcizų skiriamų kelių būklei gerinti ar palaikyti procentas“, – sakė E. Gentvilas.
„Mes rašome savo programoje, kad 80 proc. kuro akcizų skirti keliams. Ar pavyks? Suprantu, kad tai labai ambicingas uždavinys. Bet nekeliant ambicijos, prie to net nepriartėsi, nes visada atsiras kokia nors Šimonytė, kuri sakys „čia atsirado žvyrkelių koalicija“. Bet regioninė politika per kelių būklę yra vienas pagrindinių instrumentų“, – tvirtino jis.
Lietuvos regionų partijai vadovaujantis Jonas Pinskus pabrėžė Lenkijoje taikomo kelių finansavimo modelio privalumus bei tarp siūlymų įvardijo galimybę įkurti Regionų ministeriją.
„Lenkų modelis tiek geras, kad šiai dienai Lenkija iš biudžeto pinigų keliams neprašo, o fonde jų yra tiek, kad juos limituoja tik medžiagos. (...) Ką pasakė kelių direkcijos vadai, kad jie (lenkai - ELTA) per kelius išsprendė labai daug regioninių problemų“, – teigė J. Pinskus.
„Paskui kelius ateina verslas į regionus, paskui verslą grįžta žmonės, ne tik iš miestų, bet ir emigravę. Kai emigravęs žmonės pamato, kad infrastruktūra sutvarkyta, darbo vietos susikūrė, tada jie grįžta. (...) Mes netgi siūlome įkurti Regionų ministeriją, perkeliant Energetikos į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, tai išspręstų visus klausimus“, – siūlė jis.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujantis Jaroslavas Narkevičius kalbėjo, kad finansavimas kelių sektoriui turi būti padidintas, o darbų procesai – supaprastinti. Taip pat jis išskyrė poreikį savivaldybėms perduoti dalį valstybės valdomų kelių.
„Tai labai sudėtinga problema, ką bekalbėtume. Ji uždelsta sprendimų prasme, deja, Lietuva netinkamai išnaudojo ES lėšas. Vėlavimas absoliutus su darbų paruošimu ir vykdymu. Be abejo, problema ir akcizų keliams nutraukimas kitiems poreikiams“, – sakė J. Narkevičius.
„Spręsti tam yra keletas būdų. Ilgalaikis – finansavimas turėtų būti padidintas. Antras dalykas, kad darbų eiga, procesas turi būti supaprastintas ir kuo greičiau pasiekiamas rezultatas. (...) Taip pat savivaldybėms turėtume perduoti kai kuriuos kelius, su tam tikru finansavimu“, – akcentavo jis.
Tuo metu Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė kritikavo buvusio susisiekimo ministro J. Narkevičiaus veiklą bei ragino labiau atsižvelgti į kelių sektoriaus finansavimo poreikius ir dabartinę finansų ministrę Gintarę Skaistę.
„Lietuvos keliai yra prastos kokybės ir kai susisiekimo ministras atėjo dirbti į ministeriją, jis įvardijo, kad berods pusė tiltų yra avarinės būklės. (...) Buvusio susisiekimo ministro Narkevičiaus prioritetai buvo kiti“, – teigė A. Armonaitė.
„Tam, kad kelių būklė iš esmės pasikeistų Lietuvoje, reikia 1,3 mlrd. eurų investicijų (per metus – ELTA). Kai susisiekimo ministras tai įvardijo finansų ministrei, ji pasiūlė jam kreiptis į Kalėdų senelį. Suprantu, kad tai didelės sumos, bet prioritetai svarbūs. Jeigu kelių finansavimas depolitizuotas, atsirado aiškūs kriterijai, mes randame pinigų patogesniam Lietuvos susisiekimui“, – pabrėžė ji.
Kelių sektoriui šių metų valstybės biudžete skirti 872 mln. eurų. Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 583 mln. eurai, iš laikinojo solidarumo įnašo – 130,5 mln. eurų. Dar beveik 159 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos.
Kaip tai man primena kitus sprendimus: krenta našumas, nes emigruoja aukštos kvalifijkacijos specialistai- atsivežkime pigių babajų kokius 10 į vieno specialisto vietą.