Po Konstitucinio Teismo sprendimo – dėmesys LGBT diskriminacijai darbo rinkoje: „Tai yra netoleruojama“

Vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje anonimu prisistatęs asmuo pasidalino į LGBT bendruomenę nutaikytu įrašu.

Jame esą darbdaviu prisistatęs asmuo teigė, jog pamatęs jog potencialaus darbuotojo gyvenimo aprašyme yra nurodyta, jog jis priklauso LGBT bendruomenei, darbdavys tokius gyvenimo aprašymus iš karto ištrina. 

„Kaip darbdavys pasakysiu (nes paskutiniu metu tokių pokemonų padaugėjo). Kai siunčiat CV nerašykit, kad jūs esate LGBTKGBVMI aktyvistai ir dar su savo idiotiškais įvardžiais. Iš karto metu į šiukšliadėžę ar trinu tokius gyvenimo aprašymus. Privačiai jūs būkit kuo norit, kam man kaip darbdaviui tą žinoti“, – socialiniuose tinkluose požiūriu dalinosi tariamas darbdavys. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Ekonomikos ministrė: Ukraina ir JAV pasirašė memorandumą dėl ekonominės partnerystės sutarties

Šimonytė apie KT sprendimą: šiandien kažkas Lietuvoje tikrai pasijuto laimingesnis

Nausėda: partnerystės įstatymas turi atitikti konsensusą tiek Seime, tiek visuomenėje

Visgi Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTC) direktorė Jūratė Juškaitė nurodo, kad, jei žmogus nebūtų priimtas į darbą vien dėl savo seksualinės orientacijos, lyties, religijos, etninės grupės ar kitų priežasčių, tai būtų laikoma diskriminacija, o ir šis darbdavio pasisakymas, anot jos, turi diskriminacinių prielaidų. 

„Tai yra laikoma diskriminacija Lietuvoje ir tai yra netoleruojama, nes žmones darbe mes renkamės ne pagal seksualinę orientaciją, ne pagal lytį, ne pagal tai, kokiuose maldos namuose meldžiasi, bet pagal kvalifikaciją, sugebėjimus ir tai, ar jie sugebės tinkamai atlikti darbe numatytas pareigas“, – komentavo J. Juškaitė. 

LŽTC direktorė pastebi, kad LGBT bendruomenei priklausantys asmenys, ieškodami darbo, dažnai stengiasi suprasti organizacijos požiūrį į LGBT bendruomenę ir vidinę kultūrą, kad išvengtų aplinkos, kurioje galėtų jaustis nesaugūs – vis dėlto, tai padaryti ne visada įmanoma, todėl asmenims tenka slėpti savo lytinę tapatybę ar seksualinę orientaciją. 

„Paprastai nediskriminavimo politiką arba aiškią poziciją turi didesnės įmonės, kurios galbūt yra progresyvesnės, ne lietuviško kapitalo, nors ta skirtis tikrai mažėja ir tikrai turime puikių įmonių su lietuvišku kapitalu, kur vadovauja lietuviai, kurie rūpinasi įtrauktimi, kad žmonės tikrai jaustųsi saugūs darbe ir galėtų savo darbą dirbti, o ne galvoti kaip išvengti priekabių. 

Tai tie žmonės, kurie neturi tokios galimybės labai dažnai tiesiog slepia savo seksualinę orientaciją, nepasakoja apie savo asmeninį gyvenimą, stengiasi išlikti tokiais pilkais, nematomais, nes nėra tikri, ar tai nepakenks santykiams su bendradarbiais“, – sako J. Juškaitė. 

Asmeninės informacijos rekomenduoja nepateikti

Ieškantiems darbo, darbo rinkos ir komunikacijos specialistė Rita Karavaitienė pabrėžia, kad darbdaviai potencialius darbuotojus turėtų vertinti pagal darbuotojo profesionalumą ir tinkamumą pozicijai.

Todėl ji nerekomenduoja gyvenimo aprašymuose įtraukti asmeninės informacijos, kaip žmogaus seksualinė orientacija, pažiūros, gimimo data, religiniai įsitikinimai ir kitokia asmeninio pobūdžio informacija.

„Labai sunku kovoti su kokiomis nors išankstinėmis nuostatomis, turimais stereotipais, įsitikinimais, ir jei darbdaviui, suteikiama tokia informacija, pagal kurią jis pradeda savo vidines nuostatas vos ne taikyti, tai tiesiog susidaro problemos. Aišku, galima sakyti, kad darbdaviai turi būti profesionalūs, jie turi atsiriboti nuo tokios informacijos, pagal kurią neturėtų vertinti žmogaus kaip specialisto, bet ne visi tokie teisingi ir tvarkingi ir ne visi tą geba“, – sako R. Karavaitienė. 

Visgi Darbo rinkos ir komunikacijos specialistė atkreipia dėmesį, kad daug problemų kelia ir tai, kad dažnai darbdaviai nesuteikia grįžtamojo ryšio potencialiems darbuotojams, dėl kokių priežasčių jie nebuvo pasirinkti, o tikrosios priežastys kartais būna nutylėtos.

„Dažniausiai kandidatai apskritai nesulaukia kokio nors atsako, nes darbo skelbimuose būna tokie įrašai, kad bus susisiekta tik su į antrą etapą patekusiais kandidatais. Tai įmonės neretai nepasako, kodėl su jumis nesusisekėme, kodėl jūs mums netikote, kodėl neperėjote į antrą etapą arba kodėl po kelių etapų mes jūsų nepasirinkome. Ieškantiesiems darbo neretai trūksta to grįžtamojo ryšio ir tikrų realių priežasčių, kodėl jis kaip specialistas netiko“, – komentuoja ji. 

Darbo rinkos ir komunikacijos specialistė taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškantys darbo asmenys, taip pat turėtų įvertinti ir kokia vieša komunikacija dalinasi pats galimas darbdavys.

„Būna tokių įmonių, su kuriomis nesutampa etikos, moralės, vertybiniai klausimai. Tai dažniausiai sudėtinga būna dirbti toliau tokioje įmonėje, kur nesutampa tokie baziniai požiūriai“, – komentuoja R. Karavaitienė. 

Be to, pašnekovė pažymi, jog kai kuriais atvejais, siekiant išvengti galimos darbdavių diskriminacijos darbuotojų atžvilgiu, įmonės specialiai nuasmenina potencialių darbuotojų duomenis, jog darbdavys negalėtų susidaryti išankstinės nuomonės apie darbuotoją. Visgi, anot jos, tokia praktika Lietuvoje dar nėra dažna. 

J. Juškaitė taip pat primena, kad asmenims, susidūrusiais su galima diskriminacija darbovietėje ar ieškant darbo, reikėtų kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą (LGKT), kurie gavę skundą ir atlikę tyrimą įspės tokius darbdavius ar nubaus juos pinigine bauda. 

Tiesa, LŽTC direktorė priduria, kad LGBT bendruomenei priklausantys asmenys dėl galimos diskriminacijos dar ne visada išdrįsta kreiptis į institucijas.

Leido gyventojams registruoti lyčiai neutralią partnerystę per teismus

Konstitucinis Teismas ketvirtadienį leido gyventojams registruoti lyčiai neutralią partnerystę per teismus.

Tai jis padarė konstatavęs, kad Civiliniame kodekse numatytas partnerystės institutas prieštarauja Konstitucijai, nes jame įrašyta tik sąjunga tarp vyro ir moters, o tos pačios lyties asmenų santykiai nėra įtvirtinti.

Prieštaraujančiu pagrindiniam įstatymui pripažinta ir Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo nuostata, jog normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo atskiro įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento.

Skirtingos lyties porų partnerystę Seimas Civiliniame kodekse numatė dar prieš 24 metus, tačiau ją detaliau apibrėžiančio įstatymo nepriėmė iki šiol. Pasak KT, tai yra netoleruotina situacija.

Todėl KT pažymėjo, jog paskelbus jo nutarimą pradės galioti partnerystės santykius reglamentuojančios Civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus nuostatos, reglamentuojančios bendrą asmenų gyvenimą neįregistravus santuokos.