Savo istorija moteris norėjo visus tėvus paraginti daugiau dėmesio skirti vaikams.
Ne pretenzijos, o prašymas
Kaip portalui tv3.lt pavyko išsiaiškinti, socialiniuose tinkluose išplitusį laišką parašė mama, gyvenanti Vilkaviškio rajone, Gražiškių miestelyje. Moteris laiške aprašė jos sūnaus ir kito moksleivio konfliktą, kuris baigėsi smurtu.
„Rašau šį laišką skaudama širdimi dėl paskutinių įvykių Lietuvoje, kai yra skriaudžiami vaikai pačių savo tėvų, tai yra nesuvokiama, bet nereikia stebėtis, kad tai vyksta Kėdainiuose ar Alytuje, tai vyksta ir čia pas mus. Kai mirė keturmetis, supratau, kad pakaks tylėti ir viską slėpti, reikia pradėti visiems matyti ir kalbėti. Noriu pasakyti, kad smurtas tarp vaikų prasideda mums suaugusiems atrodytų dėl nereikšmingų dalykų, o jiems tai gali atrodyti tragedija“, – rašė gražiškietė.
Ji neslėpė, kad per plauką išvengta tragedijos ir šiuo atveju. Kaip paaiškėjo, konfliktas kilo tarp šios gimnazijos dviejų šeštos ir devintos klasės moksleivių. Tarpusavio užgauliojimai, patyčios ir provokacijos, vieną dieną baigėsi kumščiais.
„Man labai gaila, kad nei aš, nei devintos klasės mokinio mama , nepastebėjom ir neišsiaiškinom, kas vyksta tarp mūsų vaikų. Dėl to nekaltinu ir mokyklos, nes jei vaikai nepasakojo iš kur jiems žinoti.
Visus rajono tėčius ir mamas raginu atidėti kasdieninius darbus, palikti tą buitį, bendrauti, kalbėti su savo vaikais kas vakarą, nes tik jūs vieni po visų įvykių matysite savo vaiko pažaliavusius skruostus, pamėlynavusius smilkinius, ar skaudamą žandikaulį. Saugokime ir mylėkime savo vaikus čia ir dabar, o ne tada, kai jau degame žvakutes“, – laiške kvietė mama.
Moteris pabrėžė, kad nesiekia kaltę perkelti tik vienai pusei, neturi pretenzijų ir atsiprašymų nereikalauja, nes ir jos sūnus kaltas. Tačiau mano, kad po tokio įvykio turėtų būti jautriau reaguojama ir skiriama daugiau dėmesio, nes tai, ką vaikai pasako ir parodo yra tik dalis jų savijautos, todėl turėtų būti su jais dirbama daugiau.
Tylėti ar kalbėti?
Nuskriausto vaiko mama pasakojo, kad nebūtų daugiau niekur kreipusis, jeigu nebūtų po susirinkimo pamačiusi jai šoko sukėlusio vaizdo įrašo. Vyresnio berniuko mama atsisakė žiūrėti įrašą, kurį matė apie dešimt mokyklos bendruomenės narių, bet ne direktorė, ir ne švietimo skyriaus vedėja.
Kad vaizdo įraše užfiksuoti spyriai ir smūgiai į sėdinčio ir telefonu žaidžiančio vaiko galvą, patvirtino tiek mama, tiek direktorė ir kalbinta specialistė.
„Mane matytas vaizdas šokiravo. Geriau jau būčiau, kaip ir devintoko mama, atsisakius ir tokio vaizdo nemačius. Tą dieną stovėdama priešais monitorių ir stebėdama, kaip mano sūnus tampa bokso kriauše supratau, kad mes tėvai išleisdami savo vaikus į autobusą, ar atveždami iki pat mokyklos durų, negalime galvoti, kad jie mokykloje yra saugūs. Pagalvojus, kad tokie smūgiai galėjo būti lemiami, tu supranti, kad tu su savo skausmu ir liktum viena, nes juk niekas nieko nematė ir negirdėjo“, – prisiminė ir emocijų neslėpė mama.
Vilkaviškio rajono savivaldybė savo tinklalapyje taip pat yra paskelbusi informaciją apie įvedamą pagalbos telefono numerį – 8 611 37 177. Nurodoma, kad pradėjusiu veikti numeriu gali skambinti visi Vilkaviškio rajono savivaldybės gyventojai, pastebėję ir turintys galimybę pranešti apie kylančią realią grėsmę vaiko ar suaugusiojo sveikatai, gyvybei ar saugumui, apie smurtą artimoje aplinkoje, patyčias, netinkamą, nusikalstamą elgesį. Pabrėžiama, kad skambinti galima kiaurą parą ištisą savaitę.
Po Lietuvą sukrėtusių itin žiaurių smurto atvejų prieš vaikus netyla nei visuomenės, nei politikų diskusijos. Visi laukia ir į neeilinę sesiją susirinksiančio Seimo, kurio dėmesys skirtas smurtą prieš vaikus draudžiančio įstatymo priėmimui.
Be to, kasdien girdimi raginimai prabilti ir netylėti apie smurtą, regis, duoda vaisių – policijos suvestinėse mirga pranešimai apie smurto prieš vaikus atvejus, prabyla žinomi žmonės. Ar tai duos naudos? Aišku viena, tylėti žmonės jau nebenori.
Keis tvarką: „norėsim žinoti viską“
Pradėjus domėtis šiuo smurto mokykloje atveju, paaiškėjo, kad Vilkaviškio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyrių apie incidentą informavo sumušto vaiko mama. Kaip informavo šio skyriaus vedėja Alma Finagėjevienė, teigiamai įvertinusi mamos kreipimąsi, iki šiol tvarka buvo tokia, kad mokykla pranešdavo skyriui tik apie ypatingus atvejus, dabar bus siekiama, jog apie visus įvykius būtų pranešta. Be to, tikino, kad mokykloje lankėsi ir tikrino atliktus veiksmus.
„Mes su specialiste buvome nuvykę ir domėjomės, kokių priemonių buvo ėmėsi mokykla. Iš tikrųjų, po įvykio buvo sukviesta visa komanda mokyklos specialistų, kur buvo aptartas įvykis ir konfliktavę mokiniai susitaikė. Aš pati skaičiau susitaikymą pasirašytą. Kiek žinau, viskas vyko po pamokų, smūgiai iš tiesų buvo suduoti. Žinau, kad tą pačią dieną pedagogė klausė vaiko, ar jam viskas gerai, tačiau vaikas jai nieko nepasakė. Jam buvo praskelta lūpa, bet kadangi buvo pamokų pabaiga, niekas nepuolė vaizdo įrašų žiūrinėti.
Kitą dieną, kai sužinojo apie įvykį, visi sukilo ant kojų ir kvietėsi tėvus. Žinau, kad istorija anksčiau prasidėjo, vaikai vienas kitą provokavo. Tikrai negalėčiau pasakyti, kuris teisus, o kuris ne, aš manau, kad abu neteisingai elgėsi: vienas smurtavo kumščiais, kitas žodžiu, nes buvo ir negražios žinutės rašinėtos. To neturi būti“, – tvirtino skyriaus vedėja.
Specialistė tikino, kad su švietimo įstaigų vadovais kalbėsis apie tokius atvejus. Juolab, apie šioje mokykloje nutikusius panašius įvykius pastaruoju metu, informacijos neturi. Visgi, kaip bus dirbama su konfliktavusiais vaikais ir mokyklos bendruomene toliau?
„Ten visą laiką buvo socialinis pedagogas, mes toje mokykloje dažnai lankomės, sutelktai ten visi dirba. Aš nežinau ar toliau konsultacijos vyksta. Kiek suprantu, ten kelias dienas buvo kalbėtasi. Mokykla žino, kokia pagalba ten toliau bus teikiama. Nes pati mokykla sprendžia tolesnius veiksmus.
Mes reaguojame, kai ypatingi atvejai būna. Apie tai bus kalbama ir su vadovais, kad mus informuotų apie bet kokį įvykį. Iki šiol pagal tvarką, turėdavo informuoti tik apie nelaimingus atsitikimus ar kažkokius ypatingus atvejus, o mes iškart reaguodavom, prašydavom, kad praneštų. Dabar sakom, kad turim žinoti viską.
Sako vaizdo įraše viskas greitai įvyko, tai niekas neįtarė, kad jam kažkas nutiko, nes jis tik sėdėjo galvą užsidengęs, o paskui vėl žaidė telefonu. Nežinau, kiek ten stipriai, bet negali būti rankos pakėlimas joks vienas prieš kitą. Mokytojai budi ten ir neįtarė, kad taip gali būti.
Ir viena, ir kita yra patyčia. Vienas išprovokavo, kitas trenkė – abu kalti. Juolab, jeigu aplinkiniai nepastebėjo, tai neaišku kiek smarkiai tas vaikas sumuštas buvo. Klausiau direktorės ir socialinės pedagogės, tai sakė per posėdį nematė nė vienos žymės. Gal ta lūpa ir buvo kažkiek praskelta, bet sako nesimatė ir to“, – pasakojo A. Finagėjevienė.
Abu kalti, abu nubausti
Pakalbinta Gražiškių gimnazijos direktorė Grita Launikonienė šeštoko mokinio mamos elgesyje įžvelgė kitokius motyvus dėl kalbėjimo viešai apie šią situaciją. Direktorės teigimu, mamai nepatiko abiejų moksleivių vienodas nubaudimas.
„Man atrodo nereikėtų daryti skandalo. Mamai labai nepatiko, kad nubaudžiau abu vaikus. Sutinku, blogai, kad mušė, bet į patyčias irgi žiūriu kaip į netoleruotiną elgesį. Aš kitų įrankių neturiu, todėl abiems paskyriau po pastabą.
Kiek žinau, patyčios vyko autobuso stotelėje, autobuse, prie parduotuvės, telefono žinutėmis. Vyresnis šitaip atsakė, jeigu jį vadino visokiais žodžiais, nestovėjo kaip kelmas. Po mūsų svarstymo paskutinio, tie vaikai atsiprašė vienas kito, suprato savo kaltę, padavė vienas kitam ranką. Mūsų susitarimas buvo toks: kad mokykloje jie daugiau tikrai neužkabinės vienas kito, žinučių grasinančių nerašinės ir mokykloje kiek įmanoma vienas kito vengs. Auklėtojos tokią informaciją žino, vaiko gerovės komisija situaciją seka.
Mokykloje po to įvykio visą savaitę nepastebėjom, kad tie vaikai būtų prasivardžiavę, stumdęsi, nei kažkokių kitokių konfliktų nevyko. Klasių auklėtojos dirba su abiem vaikais, su klasėmis dirbama, nes pas mus nėra tų patyčių daug.
To laiko nėra daug praėję, todėl dar nebuvo kada tiek daug konsultacijų surengti, be to, teko girdėti, kad policija tyrimą vykdo, tai nenorime kištis, laukiame rezultatų. Visgi, policija pas mus nebuvo atvažiavusi.
Nors vaizdo įrašo nemačiau, bet jeigu imti atskirai, tai mušimo laikas yra labai trumpas, trunka gal minutę ir jeigu išimti tą vienintelį epizodą, tai prieina vaikas prie sėdinčio, jam suduoda, įspiria ir nueina. Tik tiek, kad mokykloje yra ilgas koridorius ir už posūkio budintis mokytojas nematė kas vyksta. Ten buvo du vaikai ir atėjo dar du.
Bent jau keturi vaikai matė ir kas įdomiausia, mokytoja-logopedė, tų pačių devintokų auklėtoja priėjo tuoj pat po įvykio, nors nežinojo kas įvyko, prie užsidengusio veidą berniuko, paklausė ar kas nors atsitiko. Netgi du kartus paklausė. Jeigu jis būtų pasakęs, tai būtų viskas iškart tiriama“, – tikina direktorė.
Kaip rašoma Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono PK nutarime, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi abu moksleiviai nepilnamečiai ir už jų veiksmus turės atsakyti tėvai.
Vaizdo įrašas neišliko
Daugumai iš karto kyla klausimas, kodėl vaikai nesikreipė nė į vieną pedagogą, o tik į sumušto vaiko mama. Galbūt problemų yra su mokyklos atmosfera? Direktorė turi versiją.
„Aš manau, kad jis (šeštokas, - red. past.) jautėsi kaltas, jis žinojo už ką gavo. Todėl nieko ir nesakė. Aišku, negali žodinės patyčios iššaukti fizinį smurtą. Tai neatitinka tokios reakcijos, neturi būti nė patyčių, nė fizinio smurto bet vaikai dažniausiai drįsta pasakyti. Viskas vyko šalia socialinės pedagogės kabineto, aplink ją visada mokinių spiečiasi.
Juolab, abudu vaikai yra geri. Devintokas yra tikrai normalus, tylus, atėjęs prieš dvejus metus pas mus mokytis. Nė vienas neturėję nuobaudų dėl elgesio. Šeštokas nuo pradinių klasių mokosi čia. Jis normalus vaikas, aktyvus, niekuo nesiskiria nuo kitų, yra mokinių tarybos narys. Be to, abi šeimos normalios, tvarkingos, atsakingos ir rūpestingos mamos.
Kiekvienai mamai, jeigu jos vaiką sumuša – skauda širdį, kiekviena gina ir užstoja savo vaiką. Šitai suprantu. Mes nesistengėm nuslėpti, per vieną dieną visus susikvietėm ir atrodo, kad išsprendėm mokykloje. Ir vaizdo įrašą parodėm, nors devintoko mama nežiūrėjo jo. Nieko neslėpėm, tik tiek, kad jeigu policija būtų pranešusi, kad reikės vaizdo įrašo, būtume išsaugoję. Kadangi vaizdą ištisai įrašinėje dvylika kamerų, tai vaizdo įrašas tik penkias dienas išlieka ir šeštąją jau rašoma ant viršaus.
Mes įgyvendinam socialines emocinio ugdymo programas ir tose klasėse dirbama ir dirbs su berniukais psichologė. Nors jie normaliai eina į mokyklą“, – pasakojo G. Launikonienė.
Direktorės teigimu, viskas pasikeistų, jeigu būtų priimtas sprendimas, jog yra negerai mušti, kad už fizinį smurtą turi būti baudžiama, lygiai taip ir už patyčios.
„Jeigu už patyčias būtų baudžiama, tai viskas gerai ir tada reikėtų viešinti. Bet iš tikro, kas būtų jeigu nuo tų patyčių vaikas būtų neištvėręs? Čia ne danties išmušimas. Manau, šeštokas jautėsi drąsus dėl turimų vyresnių draugų, kad jis turės palaikymą“, – savo įžvalgomis pasidalino direktorė.
O kur pagalba?
Portalas tv3.lt domėjosi, kaip būtų galima paaiškinti tokį vaikų elgesį, kad tylėjo ir nesikreipė į pedagogus. Pasak Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro Psichologijos skyriaus vadovės Sigitos Kemerienės sunku vertinti situaciją be konteksto, tačiau egzistuoja keli bendri aspektai.
„Tam, kad vaikai konfliktinėse situacijose elgtųsi konstruktyviai ir turėtų galimybę sulaukti pagalbos iš suaugusiųjų, svarbūs yra keli faktoriai: jie turi žinoti, į ką kokiu atveju gali ar turi kreiptis, kokios pagalbos gali tikėtis. Taip, kaip visi turime žinoti veiksmų planą gaisro atveju net ir jam neįvykus, taip ir vaikus reiktų iš anksto mokyti, kaip jiems elgtis vienu ar kitu atveju.
Kitas dalykas, vaikai turėtų pasitikėti tuo suaugusiuoju, į kurį kreipiasi, t.y. suaugusieji turi užtikrinti, kad vaikui kreipusis pagalbos, jis tikrai jos sulauks ir, pavyzdžiui, jam nebus sakoma, kad tai jo paties reikalas, jis pats turi susitvarkyti. Trečia, neretai vaikai kreipimąsi pagalbos tapatina su „skundimu“, o nei vienas nenori būti laikomas „skundiku“, todėl to vengia.
Be to, vaikai gali bijoti kitų vaikų keršto už tai, kad apie įvykį pranešė suaugusiesiems. Apibendrinant, svarbu yra nuosekliai ugdyti vaikų gebėjimus taikiai spręsti problemas ir konfliktus, jų socialines emocines kompetencijas“, – teigė S. Kemerienė.
Atviras mamos laiškas sulaukė įvairių vertinimų, tačiau ji nė kiek neįrodinėjo vienos pusės viršumo prieš kitą. Tai dar kartą parodė, kad smurtas gali prasidėti bet kurioje aplinkoje, mokykloje ar gatvėje, mieste ar kaime. Svarbu nelikti abejingiems ir visos istorijos yra reikšmingos bei vertos dėmesio.
