Eismo ekspertas Artūras Pakėnas pabrėžia, kad iš vairuotojų pusės, siūlymas yra naudingas ir galėtų bent dalinai išspręsti susidarančių spūsčių problemą.
„Kaip vairuotojas, aš irgi būčiau labai už, nes iš tikrųjų viena iš pagrindinių kamščių priežasčių, kai du žiopliukai besirikiuodami užkabina vienas kitam bamperį ir stovi užblokavę miestą porai valandų.
Be abejo, tai nereiškia, kad priėmus šį siūlymą Vilniuje išnyks kamsčiai, bet kad situacija pagerės – faktas“, – sako A. Pakėnas.
Be to, eismo ekspertas pabrėžia ir tai, kad pasaulis sparčiai vystosi, technologijos tobulėja, o besikeičiant gyvenimui – turi keistis ir kitos sritys.
„Jeigu anksčiau reikėjo užfiksuoti transporto priemonių padėtį, piešinius kažkokius piešti, schemas, tai dabar, šiais laikais, paėmę telefoną, nufotkina iš įvairių rakursų, parodo žmonėms ir viskas, padėtis užfiksuota.
Atsimenu kaip kažkas neseniai kalbėjo, kad galbūt net dronas galėtų nuskristi ir nufotkinti, jeigu ką. Tai tokiose situacijose toks siūlymas tikrai labai patraukliai atrodo“, – komentuoja eismo ekspertas.
Pagrindinė problema – draudimo specialistai
Vis dėlto, kad ir kaip gražiai siūlymas beatrodytų, A. Pakėnas nurodo, kad su pagrindine šio pakeitimo problema susidurtų draudimo specialistai.
Kaip pavyzdį jis pateikė Jungtinę Karalystę, kurioje, jeigu įvyksta smulkus eismo įvykis, vairuotojai apsikeičia kontaktais ir geranoriškai sutarę iškart išsiskirsto. Tačiau dėl tokių galimybių automobilių draudimo kainos ten yra itin didelės.
„Daugelis lietuvių už tokią kainą net mašinos neįperka, o ten tai metinio automobilio draudimo kaina. Ir tada draudimo specialistai sako: „Jūs galite fantazuoti ką norite, bet jeigu didės pavojus apsirikimo ir nuostolių draudimo kompanijoms, draudimo kompanijos to nepakęs ir kainos automatiškai bus užkeltos“, – teigia jis.
A. Pakėnas taip pat atkreipia dėmesį, kad problema slypi ne tik draudimo kainose, bet ir pačių vairuotojų psichologijoje.
„Labai daug žmonių turi psichologinių problemų. Ir kai jie patenka į avariją, kas savaime yra stresinė situacija, neretai jų nervai nelaiko. Net ir akivaizdų kaltininką įvardyti gali būti sunku, nes jis nepripažįsta savo kaltės. „Aš nekaltas, aš nieko nežinau“, – įsivaizduokite, ką girdime nuolat. Tada kviečiama policija, nors situacija aiški“, – nurodo A. Pakėnas.
Ekspertas pabrėžia, kad šis psichologinis aspektas taip pat gali trukdyti efektyviam eismo įvykio sprendimui.
„Net jei siūlymas atrodo geras, jį reikia išpildyti iki galo. Draudimo kompanijos nesutiks lengvai leisti vairuotojams spręsti tarpusavyje, nes vėliau kils ginčai, bus neaiškios nuotraukos, teismai, o draudikai reaguos keldami kainas. Mes nenorime, kad tai sukeltų naujų problemų“, – sako jis.
Draudimo ekspertas apie kylančias grėsmes, patraukus automobilius
Savo nuomonę apie siūlymą naujienų portalui tv3.lt išsakė ir transporto priemonių draudikų biuro direktorius Tomas Rudzkis. Jis pabrėžia, kad į nuostatas pažvelgus plika akimi jos atrodo gražiai, tačiau pasigilinus į jų pritaikymą – ne viskas taip gražu.
Pirmas dalykas, kurį pažymi T. Rudzkis, yra grėsmė, kad iš pradžių automobilių vairuotojams po eismo įvykio sutarus vienaip, išsiskirsčius vieno jų nuomonė gali pasikeisti.
„Nėra viskas vien tik juoda ir balta, įvaiausių atspalvių yra. Pavyzdžiui, jeigu įvyko eismo įvykis, žmonės apsižiūrėjo, kad nieko labai rimto nepadaryta, niekas nukentėjo, nėra sužalotų, tik mašinos nukentėjo.
Tada jie patraukė jas į šalį, o per tą laiką vienas vairuotojas kažkam pasiskambino, pasikonsultavo, pasitarė, galų gale stresas atėjo ir jis gali sakyti, kad praėjus kažkiek laiko jau visai kitaip mato situaciją“, – komentuoja draudikų biuro direktorius.
Tokiu atveju, pasak jo, kai automobiliai yra jau patraukti, užfiksuotos nuotraukos nebūtinai gali atitikti realybę ir atspindėti visą padarytą žalą.
„Aš net pats turbūt nežinau, ar galėčiau idealiai uždokumentuoti visas eismo įvykio aplinkybes, kad jos nekeltų abejonių, kas buvo taip ir ne kitaip. O žmogus gali paimti tik dalį kažkokio kadro ar bendrą planą kažkaip iškraipyti, įvairių situacijų būna, kitaip tariant nepakankamai tiksliai užfiksuoti aplinkybes“, – pažymi ekspertas.
Situacija gali nukeliauti iki teismų
Jeigu dėl deklaracijos eismo įvykio dalyviai nebesutaria, T. Rudzkio teigimu, policija po kiek laiko jau nebūtų pajėgi padėti, nes įvykio aplinkybės ir pranešimas nebuvo registruoti.
Ekspertas nurodo, kad įvykus tokiai situacijai, žmonėms beliktų kreiptis į draudimo bendroves.
„Lygiai taip pat draudikai juk irgi nėra liudininkai ir nematė, kaip tas įvykis įvyko ir negali atgaminti tų detalių, jeigu yra prieštaringi parodymai abiejų dalyvių. Tai reiškiasi, kad ir kokį sprendimą jie bepriimtų, visuomet viena iš šalių bus nepatenkinta ir tikėtina, tokį sprendimą skųs.
Todėl tokios situacijos turi didesnį potencialą nukeliauti iki teismų, o tai reiškia, kad ir nekentėjusiam ilgiau užtruks, kol žalos atlyginimą gaus, paskui gali būti įtrauktas į teisminį ginčą – tai yra papildomos lėšos, laikas ir taip toliau“, – nurodo T. Rudzkis.
Šiuo metu, įvykus eismo įvykiui, policija atvyksta į vietą, užfiksuoja visas aplinkybes, kaip nurodo specialistas, pagal automobilių padetį, įlenkimus, šukes, jei jų yra.
„Tačiau kai automobiliai patraukti, iš esmės nebelieka jokių informacijos šaltinių, iš kurių bųtų galima daryti vienokias ar kitokias išvadas. Todėl pati idėja yra sveikintina ir manau neatsirastų nė vieno, kuris nepritartų spūsčių mažinimo idėjai, tačiau ar priemonės tam pasirinktos tinkamos, čia jau kitas klausimas“, – atkreipia dėmesį ekspertas.
Dėl automobilių draudimo kainų
Paklausus T. Rudzkio, ar iš tiesų tokiu atveju galėtų kilti automobilių draudimo kainos, jis nurodo, kad nors kol kas tiesioginių sąsajų neįžvelgia, tokių galimybių vėlgi neatmeta.
„Dėl kainų išties negalėčiau pakomentuot, nes kainas sprendžia draudikai, pagal kokius jie ten kriterijus vertina, ką draudimo įmonė pati pasirenka.
Vis dėlto, kažkokių tiesioginių sąsajų labai neįžvelgčiau, bet natūralu, kad jeigu veiklos sąnaudos arba kaštai administruojant tokias bylas išaugtų, tai jiems reikėtų pradėti papildomai ieškoti, ar yra įvykį mačiusių liudininkų, vykti į vietą ir tirti detales, kviesti ir samdyti ekspertus. Tada be abejo, tai galėtų kainuoti brangiau“, – pažymi jis.
Plačiau apie Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ siūlymą
Už tokias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas po pateikimo balsavo 102 Seimo nariai, devyni parlamentarai susilaikė, šį klausimą ketinama svarstyti balandžio pabaigoje.
Pagal pateiktą projektą, kad kai dėl eismo įvykio susidaro transporto spūstis ir jeigu jo metu nežuvo, nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję dalyviai sutaria dėl aplinkybių ir nekviečia policijos, jie privalo užfiksuoti eismo įvykio vietą nuotraukomis ar vaizdo įrašais ir kuo skubiau patraukti transporto priemones iš kelio ruožo, kuriame susidaro transporto grūstis.
Patraukę transporto priemones, eismo įvykio dalyviai turėtų Kelių eismo taisyklių (KET) nustatyta tvarka užpildyti eismo įvykio deklaraciją.
„Daugelyje Europos šalių yra tam tikra logika įkalkuliuota į įstatymus, kad jeigu (...) nežymiai apgadintas automobilis, jokios žalos asmenims nepadaryta, o tik minimali žala automobiliu, yra prievolė patraukti automobilį, jeigu susidaro spūstys ir įforminti tą įvykį, jei dalyviai sutaria, kažkur nuvažiavus į atskirą aikštelę patogiai, kad netrukdytų eismui“, – pristatydamas projektą iš Seimo tribūnos kalbėjo demokratas Tomas Tomilinas.
„Tikrai vieno automobilio apgadinimas niekaip nepateisina to, kad visas miestas vėluoja į darbą, o dar kuro, laiko, nervų sąnaudos ir taip toliau“, – pridūrė jis.
Taip pat projekte siūloma, kad tam tikruose kameromis filmuojamuose ir specialiais ženklais pažymėtuose kelio ruožuose, net ir nesutarus dėl kaltininko, būtų privalu patraukti automobilius ir tuomet laukti atvykstančios policijos.
„Pavyzdžiui, įvyksta (eismo įvykis – BNS) kokiame labai intensyviame ruože, Geležinio Vilko gatvė Vilniuje yra idealiausias pavyzdys, tas kelias iš Kauno, turbūt ne vienam iš jūsų tenka stovėti kamščiuose ten, kai būna tos techninės avarijos“, – sakė T. Tomilinas.
Pagal dabar galiojančias taisykles, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, sutariama dėl jo aplinkybių, nekviečiama policija, tuomet eismo įvykio dalyviai privalo deklaracijoje nubraižyti įvykio schemą, aprašyti jo aplinkybes ir duoti pasirašyti visiems incidento dalyviams.
