Ketvirtadienį minint Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną, Vilniaus savivaldybės įstaigos „Vilnius sveikiau: geros savijautos biuras“ direktorės pavaduotoja Simona Bieliūnė sako, kad biuras pradeda pusmečio trukmės socialinę kampaniją, skirtą padėti suicidinių minčių turintiems žmonėms ir informuoti visuomenę, kaip atpažinti pirmuosius ženklus, įspėjančius apie galimą savižudybę.
„Taip, vertindami statistiką, mes matome, kad žmonės vyresnio amžiaus dažniau nusižudo, matome , kad vyrai yra vyresnėje rizikoje. Bet šiandien norime pasakyti, kad šioje sudėtingoje situacijoje suicidinių minčių gali turėti kiekvienas“, – spaudos konferencijoje sakė S. Bieliūnė.
Kaip BNS nurodė Higienos institutas, išankstiniais duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį registruotos 308 savižudybės, pernai per tą patį laiką – 345. Iš viso pernai įvyko 658 savižudybės, 2018-aisiais – 683, 2017-aisiais – 748. Maždaug du trečdaliai pernai nusižudžiusiųjų – vyresni nei 45-erių.
„Vilniuje turime užfiksuotas 24 savižudybes ir tai yra mažiau, nei 2019 metais. Bet pasaulyje daug diskusijų vyksta. Prieš tai buvusios krizinės situacijos, pandemijos rodo, kad pasekmės būna daug vėliau“, – sakė S. Bieliūnė.
Įstaigos atstovė pabrėžė, jog svarbiausi pirmi trys žingsniai – laiku pastebėti apie galimą savižudybę įspėjančius ženklus, išklausyti žmogų ir nukreipti jį pagalbos.
„Šiandien pradedami socialinę kampaniją tokią simbolinę dieną šešis mėnesius vilniečiams, Vilniaus miesto svečiams ir visai visuomenei plačiai komunikuosime, kaip svarbu yra pastebėti ženklus“, – sakė ji.
Anot S. Bieliūnės, šiomis dienomis sostinėje startuoja ir naujos psichologinės gerovės paslaugos, skirtos išgyvenantiems sunkumus – jie galės konsultuotis tiek individualiai, tiek ir grupėse. Pandemijos metu numatyta ir nuotolinės konsultacijos galimybė.
Vilniaus savivaldybė nuo 2015-ųjų įgyvendina įvairias priemones, skirtas savižudybių prevencijai, o šiemet patvirtinta nauja ketverių metų savižudybių prevencijos strategija, be kita ko, numatanti ir skubią psichologinę pagalbą įvykio vietoje, nusižudžiusių artimiesiems, taip pat psichikos sveikatos paslaugas turintiems minčių žudytis, bandžiusiems tai daryti, jų artimiesiems.
Pasak Vilniaus vicemerės Editos Tamošiūnaitės, 2018-aisiais sostinėje įvyko 89 savižudybės, pernai - 69 ir šie skaičiai nuosekliai mažėja.
„Mes matyt nekvestionuojame, kad žmogaus gyvybė yra neįkainojama vertybė, žmogaus fizinė ir psichinė sveikata yra svarbu. Skaičiai yra ambicingi, visų mūsų bendras noras, kad būtų nuliai, link to einama“, – renginyje sakė Vilniaus vicemerė Edita Tamošiūnaitė.
Vilniaus universiteto Suicidologijos tyrimų centro vadovas Paulius Skruibis pabrėžė, kad penkerius metus Vilniuje programa „įgyvendinama realiai“, taip pat geras pavyzdys yra Kupiškio bei kelios kitos savivaldybės.
„Bet kol kas nacionaliniu mastu, mes neturime nė vienos programos, kuri būtų įgyvendinta“, – sakė jis.
Anot psichologo, per pastaruosius penkerius metus apie savižudybes kalbama „tiesiau, drąsiau, atviriau“, taip pat nebebijoma kreiptis pagalbos, o šis pokytis atsispindi ir savižudybių rodikliuose.
„Savižudybių skaičius Lietuvoje mažėja nuo 2013 metų, per karantiną matome, kad tas mažėjimas išliko – jis nesustojo, nedidėjo, bet mažėjimas išliko toje pačioje tendencijoje, kur ir buvo“, – sakė P. Skruibis.
Jis antrino kolegoms, kad tikrasis koronaviruso pandemijos metu taikomų suvaržymų poveikis gali atsispindėti vėlesnėje statistikoje ir ragino institucijas duomenis apie savižudybes teikti operatyviau.
„Dabar žinome šių metų gegužės mėnesio savižudybių rodiklius, dabar yra rugsėjis. Dėl įdomumo, kad galime pažiūrėti, kad per karantiną nebuvo taip blogai, kad žmonės, mobilizavosi – tai yra gerai. Bet mes žinome, kad pirmoji reakcija į šoką, į krizę ir yra mobilizacija, o pasekmės ateina šiek tiek vėliau (...). Mes apie dabartinę situaciją, kas buvo vasarą, kas bus rudenį, sužinome labai pavėluotai ir mūsų galimybės kažkaip prasmingai į tai reaguoti irgi yra mažesnės“, – pabrėžė jis.
Suicidologas taip pat sako, kad koronaviruso pandemijos metu nepadidėjęs savižudybių skaičius nebūtinai reiškia geresnę emocinę žmonių būklę.
„Tiek Lietuvoje, tiek Didžiojoje Britanijoje duomenys rodo, kad karantino laikotarpis emociškai neigiamai labiausiai paveikė ne pagyvenusius, o jaunus žmones – studentus, mokinius, moteris, šeimas, kurie augina ikimokyklinio amžiaus vaikus. Turime turėti omenyje, kad tos grupės yra paveiktos. Gerai kad savižudybių skaičius nedidėja. Bet pandemija dar nesibaigia“, – įspėjo P. Skruibis.
Psichologas pataria koronaviruso pandemijos atsisakyti pernelyg didelių lūkesčių, kurie gali būti objektyviai neįgyvendinti dėl pasikeitusių gyvenimo aplinkybių.
„Norėtųsi palinkėti, kad kaip tik galbūt yra sveika savo lūkesčius pakoreguoti pagal tai, kas vyksta aplinkui, gal turėjau gyvenimo planų, gal norėjau ko pasiekti, bet situacija galbūt yra tokia, kad tuos lūkesčius reiktų pakoreguoti“, – kalbėjo psichologas.
