savižudybės

Praėjusį ketvirtadienį Alytuje įvyko tragiškai Alytuje mirusios 14-metės laidotuvės. Mieste nuo Baltosios rožės tilto nušokus 14 metų mergaitei, institucijos ieško tokio elgesio priežasčių, o policija pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, kuris numato atsakomybę dėl privedimo nusižudyti. Tačiau tai įprasta tyrimo praktika, kai ranką prieš save pakelia nepilnametis asmuo.

Skyrybos – tai ne tik santykių pabaiga, bet ir gyvenimo siužetų įsibėgėjimas. Mykolas Truncė, skyrybų psichologas, atskleidė, kokie santykiai veda prie skyrybų, kodėl žmonės taip skaudžiai jas išgyvena, ir ką tokiais atvejais daryti. Skyrybų centro vadovas Saulius Vaikšnorius papasakojo, kodėl skyrybos gali būti ne tik emocinis išbandymas, bet ir finansinis iššūkis, kainuojantis tūkstančius eurų.

Visuomenėje vis dažniau prabylant apie tai, kad jaunimas tampa net tik fiziškai, bet ir psichologiškai silpnesnis, specialistais ir įvairiomis specialiomis psichologinėmis programomis apsiginkluoja ir kariuomenė. Ypač po to, kai pastaraisiais metais viena po kitos joje pasipylė savižudybės. Per dvejus metus, veikiausiai dėl asmeninių priežasčių, nusižudė trys kariai, dar dėl vieno mirties aplinkybių vyksta tyrimas.

Psichiatrijos gydytoja-rezidentė Juta Zinkevičiūtė sako, kad Lietuvoje paaugliai vis dar siekia tobulo kūno pačiais įvairiausiais būdais. Vieni sveikai maitinasi ir sportuoja, o kiti griebiasi kraštutinumų. Deja, bet anoreksija bei bulimija vis dar pasiveja jaunas merginas.

Rusija pateko į demografinę bėdą. Ilgainiui tai taps rimta Rusijos problema. Tačiau trumpuoju laikotarpiu, tai gali tapti bloga žinia Rusijos kaimynėms, nes Vladimiras Putinas galimai ieškos karinių demografinių sunkumų sprendimų, rašo „The Washingtin Post“ kolumnistas Maxas Bootas. Beveik kiekvienais metais nuo komunizmo pabaigos, mirčių skaičius viršijo gimimų skaičių. Rusijos gyventojų skaičius pasiekė aukščiausią tašką 1993 m. – tada šalyje gyveno 148,6 mln. žmonių.

Sausio 2 dieną pasirodė žinia apie dainininko, grupės „2 Donatai“ lyderio Donato Čižausko mirtį. Žiniasklaidoje keliama versija, kad vyras nusižudė, kuri naujienų portalui tv3.lt kol kas nėra patvirtinta, dar kartą į paviršių iškėlė opią problemą – Lietuva vis dar yra tarp savižudybių skaičiumi pirmaujančių šalių.

Nors Lietuvai vis dar nepavyksta atsikratyti ilgus metus klijuojamos labiausiai besižudančios šalies Europoje etiketės, situacija kiek gerėja. Visgi specialistai pažymi, kad dar nepakankamai įdedama pastangų siekiant išsaugoti piliečių gyvybes. Palyginęs dabartinę situaciją su tais laikais, kai dar studijavo, Seimo narys psichiatras Linas Slušnys patvirtino, kad pasidžiaugti yra kuo.

Praėjusių metų pabaigoje įtariant nusižudžius du šauktinius, tiek kariuomenė, tiek ekspertai sako, kad tai atspindi bendras tendencijas šalyje, o kariuomenės didesnės rizikos erdve bent jau kol kas laikyti nereikėtų. Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba šalyje sugrąžinta 2015-aisiais, per šį laiką fiksuoti penki jaunuolių savižudybės atvejai, tačiau du iš jų įvyko pernai spalio pradžioje ir lapkričio pabaigoje.

Pastarąją savaitę pasirodo naujienos apie visuomenėje gerbiamų žinomų profesijų atstovus, kurie nusižudė. Psichiatras Martynas Marcinkevičius sako, kad šie atvejai neparodo tikrosios situacijos, tačiau ateityje savižudybių skaičių kreivė šaus į viršų. Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktorius, psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, kad šiuo metu savižudybių skaičiai drastiškai nepadidėjo, o statistiškai per dieną Lietuvoje nusižudo maždaug 2 žmonės.

Lietuva – antra pasaulyje pagal savižudybių skaičių – pernai mūsų šalyje nusižudė virš 600 gyventojų. Pagal savižudybių skaičių Lietuvą pasaulyje lenkia tik Pietų Korėja. Nerimą kelią ne tik beveik dvigubai išaugęs moterų savižudybių skaičius, bet ir paauglių psichologinė būklė – net apie 40 procentų Vilniaus dešimtokų galvojo apie savižudybę. Pasak ekspertų, Lietuvoje, o ypač regionuose, vis dar labai trūksta psichinės sveikatos specialistų, o kai kur jų iš viso nėra.

Pagal savižudžių skaičių tarp pirmaujančių valstybių įsitvirtinusi Lietuva kitas Europos šalis lenkia ir savižudybių gausa laisvės atėmimo įstaigose – pastaraisiais metais jų ir vėl ėmė daugėti. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos duomenimis, pernai laisvės atėmimo įstaigose mirė 25 asmenys, iš jų 7 nusižudė. 2019 m. mirė 22 nuteistieji, iš jų 8 nusižudė, rašoma pranešime spaudai.

Lietuva atsidūrė išsivysčiusių valstybių sąrašo apačioje pagal vaikų gerovės užtikrinimą. Tokius duomenis ataskaitoje skelbia UNICEF. Didžiulį susirūpinimą kelia ir dvi didžiausios problemos Lietuvoje: tai paauglių savižudybės ir mokslo pasiekimai. UNICEF lyginamojoje vaikų gerovės vertinimo lentelėje nurodo tris aspektus: psichinę gerovę, fizinę sveikatą ir įgūdžius.

BNS pateikia svarbiausių ketvirtadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Koronaviruso situacija: * Per parą nustatyti 36 nauji koronaviruso atvejai, 17 iš jų siejami su židiniais, 10 žmonių užsikrėtė po kontakto su žinomu sergančiuoju, šešių užsikrėtimo aplinkybės nežinomos, trys atvejai yra įvežtiniai. Koronavirusas nustatytas dviem Raseinių policijos komisariato pareigūnams, šeši jų kolegos yra saviizoliacijoje.

Metinį savižudybių skaičių per beveik ketverius metus siekiama sumažinti ketvirtadaliu, rašoma Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patvirtintame Nacionaliniame savižudybių prevencijos 2020–2024 metams veiksmų plane. Jame numatoma, kad iki 2024-ųjų pabaigos metinis savižudybių skaičius turėtų sumažėti iki 18 atvejų 100 tūkst. gyventojų. 2019 metais šis rodiklis, anot ministerijos, siekė 23,5 ir buvo didžiausias Europos Sąjungoje.

Nuo 2013-ųjų stebima savižudybių mažėjimo kreivė Lietuvoje nepakito ir per koronaviruso pandemijos taikytus karantino suvaržymus, tačiau psichologai įspėja, kad situacija dar gali keistis.

Kartais žmonės patenka į situaciją, kai juos užgriuvę jausmai tampa nepakeliami ir tuomet jie pradeda mąstyti apie savižudybę. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre esančio savižudybių prevencijos centro vedėja, psichologė Vaiva Klimaitė kasdien susiduria su žmonėmis, atsidūrusiais ribinėje situacijoje. Kartu su ja dirbančios psichologės kiekvieną dieną stengiasi išsiaiškinti, kodėl žmonės nori pasitraukti iš gyvenimo. Statistiniais duomenimis, vyrai nusižudo 6 kartus dažniau nei moterys.

Jau kelerius metus savižudybių Lietuvoje kasmet stabiliai mažėja, tačiau psichologai ir psichiatrai atkreipia dėmesį, kad džiaugtis dar anksti. Jų teigimu, vis dar skiriame per mažai dėmesio psichinei Lietuvos gyventojų sveikatai, dauguma gyventojų net nežino, kad jiems reikia pagalbos, psichologų paslaugos tebėra per brangios, o tikroji šalies savižudybių statistika gali išlikti paslaptimi, nes dažnai gyventojų mirties priežastys nurodomos netiksliai.

Kiekvieną parą Bendrasis pagalbos centras sulaukia apie 6,8 tūkst. skambučių, skubiosios pagalbos tarnyboms perduodama apie 2,7 tūkst. pranešimų apie pagalbos poreikį. Kai kurių užregistruotų įvykių siužetai vystosi ne mažiau įspūdingai nei įtempto siužeto trileryje ar detektyve. Viena tokių istorijų nutiko ir prieš savaitę, sausio 27-osios vakarą, Vilniuje. Laimingai susiklosčiusių aplinkybių, neabejingų aplinkinių ir pavyzdingų pareigūnų dėka pavyko išgelbėti žmogaus gyvybę.

Jau ketverius metus „Jaunimo linijos“ savanorė Julija Staškovskaja atsiliepia į įvairių problemų užkluptų jaunuolių skambučius. Anoniminis išsikalbėjimas – geras, o kartais ir vienintelis būdas palengvinti savo naštą. Kai kurie pokalbiai trunka kelias valandas, o kai kurie palieka gilų pėdsaką moters gyvenime.

Moteris, nusprendusi nušokti nuo tilto į Neries upę, modeliu dirbusi mergina ir vaikinas, keistomis aplinkybėmis iškritę iš viešbučio balkonų. Tai tik dalis nelaimių, pastaruoju metu sukrėtusių Lietuvą ir jos gyventojus. Ar savižudybių skaičius susijęs su metų laikais ir kaip tinkamu metu pastebėti siunčiamus signalus, komentuoja psichologas, šeimos konsultantas ir psichoterapeutas Gediminas Navaitis.

Į opiausias šalies socialines problemas negalima žiūrėti atskirai. Emigracija ir savižudybės kyla iš paprasčiausio nesijautimo tautos dalimi. O ateities tendencijos tik dar labiau liūdina. Tai Migracijos ir Priklausomybių prevencijos komisijų nariams teigė Žmogaus studijų centro prezidentas Gintaras Chomentauskas, pristatydamas Lietuvos emocinės būsenos tyrimo rezultatus.

Nuo mirtinai tėvų uždaužyto keturmečio Matuko laidotuvių praėjo pusantro mėnesio. Prokuratūra ir policija, ne sykį ragintos greičiau atlikti vidinius patikrinimus, galiausiai Seimo komisijai pateikė išvadas. Kalta rasta viena pareigūnė – Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Inga Balkūnė. Dar lapkritį berniuko darželio auklėtojai kilo įtarimų, kad vaikas namie mušamas. Tyrimas pradėtas, tačiau po savaitės nutrauktas. Dabar prokurorei už tai skirtas papeikimas. „Reikia pradėti apie tai kalbėti.

Be papildomų priemonių 2025 metams iškeltas tikslas sumažinti savižudybių skaičių iki Europos Sąjungos (ES) vidurkio nebus pasiektas, teigia Valstybinio psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos biuro vedėjas Marius Strička.

Į Krizių įveikimo centrą kreipiausi, kai nežinojau, kur dėtis. Mano galvoje nebetilpo mintys, o krūtinę buvo užspaudęs didžiulis akmuo, jaučiausi bejėgė nieko neverta, norėjau tik susigūžti, nieko nematyti ir negirdėti. Krizių įveikimo centro specialistės dėka, dabar einu iškelta galva. Mėgaujuosi gyvenimu ir nežadu pasiduoti. Tai – tik viena iš padėkų, kurią gavo Krizių įveikimo centro savanoriai. Jie čia ateina po darbų, aukodami savo laisvalaikį. Ir ne veltui.

Antradienį buvo atidarytos naujos „Krizių įveikimo centro“ patalpos – čia darbo dienomis ir šeštadieniais savanoriai atsiliepia į bėdų ištiktų žmonių skambučius, kad būtų išvengta tokių tragedijų kaip savižudybė. Jautriame renginyje, be prezidentės Dalios Grybauskaitės, centro direktorės Renatos Černovaitės, politiko Mykolo Majausko ir savanorių, kalbėjo ir aktorė bei televizijos laidų vedėja Jurgita Jurkutė, kurios tėvas nusižudė.

Statistika atspindi, kad smurtas, žalingos priklausomybės, emocinės krizės daro mūsų žmones pažeidžiamus, stabdo valstybės pažangą. Didelį nerimą kelia bendra visuomenės psichinė būklė – ketvirtis milijono žmonių kasmet kreipiasi į emocinę pagalbą telefonu teikiančias tarnybas. Keliamų klausimų priežastys – emocinės krizės, patirtos patyčios ir smurtas, mintys apie savižudybę.

Vilniaus savivaldybė parengė strategiją, kuria siekiama sumažinti savižudybių skaičių sostinėje. Dokumente apibrėžtos kovos su savižudybėmis priemonės, kurios būtų taikomos iki 2019-ųjų. Jame daug dėmesio skiriama mokymams, kad žmonės žinotų, kaip padėti galvojantiems apie pasitraukimą iš gyvenimo. Vilniaus savivaldybė biudžete šioms priemonėms jau yra numačiusi 300 tūkst. eurų.

Trečiadienį Zarasų rajone esančiame Kumpuočių kaime rastas negyvas dvylikametis, įtariama savižudybė, pranešė Policijos departamentas. Vaiko kūnas su šautine žaizda galvoje rastas namuose apie 16.10 val. Šalia rastas lygiavamzdis dvivamzdis medžioklinis šautuvas.

„Kuo daugiau žmonės žinos apie savižudybes, tuo lengviau jie galės vieni kitiems padėti. Kuo daugiau žmonių su ta tema susipažins, tuo daugiau šansų, kad vieni iš kitų sulauksim pagalbos“, – sakė Andrius Mamontovas KTU „Santakos“ slėnyje vykusiame renginyje „Nebijok kalbėti“. KTU Studentų departamentas kartu su emocinės paramos tarnyba „Jaunimo linija“ gruodžio 9 d. surengė viešą diskusiją tema „Savižudybių prevencija“ su žinomu atlikėju A. Mamontovu.

Kalėjimas – tai vieta, pasižyminti tam tikra subkultūrą, kurioje išgyventi ir išeiti į laisvę sugeba ne visi. Kaip rodo statistika, dažniausiai kaliniai Lietuvoje miršta dėl ligų, antroje vietoje pagal mirčių priežastis – savižudybės. Vis dėlto, kaip teigia kalinių atstovai, minėta statistika atskleidžia tik dalį tiesos.

Vilniaus Katedros aikštėje ant grindinio vienas po kito gulasi šimtai žmonių. Netrukus sostinės širdis sustoja ir akimirkai virsta gulinčių kūnų jūra. Keli šimtai vilniečių susirinko į aktoriaus Arūno Sakalausko suorganizuotą akciją, iliustruojančią didžiulį savižudybių mastą Lietuvoje. „Norėjau parodyti, kaip atrodo ne skaičiai, o žmonės. Ir čia buvo tiktai trečdalis žmonių, kurie turėjo ateiti pagal tikrąjį skaičių, kiek Lietuvoje nusižudo.

Per metus Lietuvoje nusižudo apie tūkstantis žmonių. Pagal šiuos skaičius ir vėl esame pirmi Europoje. Sveikatos apsaugos ministerija rado kuo pasidžiaugti – esą žudosi vis mažiau lietuvių. Psichologai atkerta, kad skaičiai metai iš metų tie patys, o valdžios institucijos negeba susitarti, kaip spręsti šią didžiulę problemą. Kol institucijos tariasi, žmonės Lietuvoje žudosi kasdien. Štai ir šiandien pranešta, kad Šakių rajone rasta pasikorusi 15-metė.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kas 40 sekundžių pasaulyje nusižudo vienas žmogus. Paprastai savižudžių skaičius aukštas neturtingose valstybėse, tačiau pateiktame sąraše yra ir kelios išsivysčiusios ir turtingos šalys. Vyrai žudosi vidutiniškai tris kartus dažniau nei moterys. Dažniausiai mirti pasirenkama nusinuodijant, pasikariant ar nusišaunant. Liūdna, tačiau ir Lietuva šiame sąraše užima itin aukštą vietą. 25. Lenkija – 16.6 savižudžių 100 tūkst.

LRT Radijo laida „Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite“, LRT.lt Statistika rodo, kad Kupiškio rajone jau keletą metų didžiausias savižudybių skaičius. Pasak Vilniaus universiteto Klinikinės psichologijos katedros vedėjos Danutės Gailienės, problemos Kupiškio rajone tokios pačios, kaip visoje Lietuvoje. „Daugiausia žudosi vidutinio amžiaus kaimo vyrai.

Kupiškio rajone parengtas reagavimo į savižudybės riziką algoritmas, kuris jau gelbėja gyvybes. Pasak medicinos psichologės Valijos Šap, atlikus analizę pagalbą teikiančiose įmonėse, buvo nustatyta, kad iki tol specialistai nežinojo, ką reikia daryti, sulaukus pagalbos prašymo. „Tai – reagavimo į savižudybes algoritmas. Siekiant jį sukurti, buvo atliktas didžiulis darbas – atlikta analizė pagalbą teikiančiose institucijose.

2015 metų išvakarėse translytė paauglė iš JAV Ohajo valstijos pasirinko mirtį po sunkvežimio ratais. Mergina paliko laišką, kuriame atskleidžia savižudybės motyvus: neigiamą tėvų reakciją į jos troškimą pakeisti fizinę lytį ir nesugebėjimą įžvelgti perspektyvų ateičiai. Po 17-metės mirties socialiniame tinkle „Tumblr“ pasirodžiusi žinutė liudija, kad savižudybė nebuvo spontaniškas žingsnis. Apie tai rašo lgl.lt.

Virginija Motiejūnienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nuo spalio 1-osios turėjęs pradėti veikti Savižudybių prevencijos biuras dėl negauto finansavimo kol kas savo veiklos nepradės. Pasak sveikatos apsaugos ministrės, jis pradės veikti nuo sausio. Premjeras sako, kad lėšų bus skiriama. Kasmet Lietuvoje nusižudo apie 1000 žmonių, didelė jų dalis – jauni ir darbingi asmenys. Pagal savižudybių skaičių Lietuva pirmauja Europoje, nors šiemet jau pastebima ir mažėjimo tendencija.

Kasmet bandančių žudytis – daugiau nei dešimt tūkstančių. Po trisdešimt kasdien. Statistikos duomenimis, šalyje per dešimtmetį nusižudžiusiųjų skaičius mažėjo. Nepaisant to – problema išlieka. Akivaizdu, kad būtina imtis prevencinių priemonių. Tiesa, veikia telefoninės pagalbos linijos, tačiau nepanašu, kad to pakanka. Savižudybė – ilgalaikis procesas Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentas doc. dr.

Rugsėjo 10-ąją minima Tarptautinė savižudybių prevencijos diena. Pasaulio sveikatos organizacija praneša, kad didžiausias savižudybių mastas pasaulyje - Lietuvoje. Per dešimtmetį nuo 2003 metų Lietuvoje nusižudė 12,5 tūkst. žmonių – tai beveik prilygsta trijų Birštono savivaldybių gyventojų skaičiui. Kodėl lietuviai taip dažnai renkasi savižudybės kelią kalbamės su psichologu psichoterapeutu Gediminu Navaičiu.

Per dešimtmetį nuo 2003 metų Lietuvoje nusižudė 12,5 tūkst. žmonių - tai beveik prilygsta trijų Birštono savivaldybių gyventojų skaičiui. Pernai nusižudžiusiųjų Lietuvoje padaugėjo iki 1085 - nuo 927 savižudybių 2012 metais, rašo savaitraštis „Veidas“. Emocinės paramos tarnybos „Jaunimo linija“ vadovas dr. Paulius Skruibis svarsto, kad viena priežasčių, dėl kurių pernai savižudybių gerokai padaugėjo, galėjo būti didelio dėmesio sulaukusi aktoriaus Vytauto Šapranausko savižudybė.

„Padėtis pasidarė sunki ir įtempta dėl tautos likimo. Visi žino, koks yra atotrūkis tarp visuomenės ir valdžios institucijų. Bandome pakviesti valdžią apsidairyti ir pamatyti, kas vyksta Lietuvoje“, - Seimo spaudos konferencijų salėje kalbėjo filosofas Krescensijus Stoškus. Jis teigė neretai išgirstąs klausimą, ar politikai turi laiko išeiti iš savo valdžios viršūnių. „Ar jie susitinka su žmonėmis? O jeigu šnekasi, tai su kuo jie šnekasi, nes iki šiol nesupranta, kokia yra padėtis Lietuvoje.

Svarstymų, kodėl taip nutiko, būta įvairių, tačiau atsakymo į klausimą, kas lėmė tokį V. Šapranausko pasirinkimą, ir po metų nežino niekas.

Japonija išties graži ir kerinti šalis, tačiau dauguma iš mūsų apie ją žino taip mažai. Laikas šią klaidą ištaisyti. Tęsinys 5. Japonijoje itin didelis savižudybių skaičius. Tai vienas iš tų neigiamai šalį reprezentuojančių aspektų, kurio dauguma vakariečių nežino. Per metus iš gyvenimo pasitraukti nusprendžia daugiau nei 30 tūkst. japonų. Taigi 100 tūkst. Japonijos gyventojų tenka 24.4 savižudybės. Tai dažniausia mirties priežastis tarp 15-34 metų amžiaus moterų ir 20-44 metų amžiaus vyrų.

Didesnis daržovių ir vaisių vartojimas gali iki 50 proc. sumažinti savižudybių skaičių, teigia Japonijos mokslininkai. Japonijos Nacionalinio tarptautinės sveikatos apsaugos ir medicinos centro Tokijuje tyrėjai su kolegomis iš kitų šalies mokslo institucijų daugiau nei 8 metus tyrė maždaug 90 000 šalies gyventojų mitybos įpročius. Skelbiama, kad šių asmenų amžius siekė nuo 45 iki 74 metų.

Filmas visada geriau pavaizduos sunkiai suvokiamus dalykus, nei bet kuri knyga, rašo listverse.com. Atspindėdama viską, nuo vaikų išnaudojimo iki branduolinio karo pasekmių, ši liūdnai pagarsėjusi dokumentika išties gali sukrėsti žiūrovą. 8. Aokigahara – Savižudžių miškas (2012) Fuji kalnuose esantis Aokigaharos miškas garsėja kaip itin populiari savižudžių vieta. Šioje dokumentikoje geologas atskleidžia žiūrovui esamų ar būsimų savižudžių paliekamus ženklus.

Per metus Lietuvoje nusižudo daugiau nei 1000 žmonių, didesnė dalis – jauni ir darbingi žmonės. „Pagal savižudybių skaičių Lietuva pirmauja Europoje ir yra viena iš „lyderių“ pasaulyje. Mūsų šalies rodiklis 100 000 gyventojų yra 30, o ES šalių vidurkis yra 10, tad pagal savižudybių paplitimą trigubai viršijame ES šalių vidurkį“, – teigia Vilniaus universiteto profesorė habil. dr. Danutė Gailienė.

Vienas Kinijos universitetas pradėjo taikyti politiką, kai su naujai įstojusiais studentais yra pasirašomos sutartys, kuriose universitetas atleidžiamas nuo atsakomybės, jei studentas įvykdytų savižudybę, rašo world.time.com.

Kokia nauda iš „Facebook“? Gali fotografuoti savo pusryčius arba kojas, o kiti vartotojai spaus šalia nuotraukų esantį mygtuką „Patinka“. Tačiau galima padėti žmogui išlikti šiame pasaulyje – tuo tikslu socialinis tinklas sugalvojo naują projektą. 2013 metų rugsėjo mėnuo paskelbtas savižudybių prevencijos laikotarpiu. Projektas numato, kad socialinis tinklas išplatins viešus pranešimus JAV, Kanados ir D. Britanijos gyventojams.

Gyvenime niekas neapsaugotas nuo sunkumų, nesėkmių ar nusivylimų. Kartais nutinka ir taip, kad dvasinis skausmas palaužia, išsenka jėgos, pasijuntame per silpni, vieniši ir niekam nereikalingi. Tada „užsidedame juodus akinius” ir ima atrodyti, kad nei šviesaus, nei gero šitame gyvenime jau nebebus, kad ir gyventi nebėra prasmės. Kartais šmėkšteli mintis, kad ir savižudybė viską išspręstų, o kartais ji „apsigyvena“ galvoje ilgam.