Pasak patarėjos, tai leistų išlaikyti planuojamą 2,9 proc. biudžeto deficitą.
„Vyriausybė 2024 metams jau padidino kelių naudotojo mokesčio tarifus, dėl ko, skaičiuojama, bus papildomai gaunama 30-40 mln. eurų į biudžetą. Tačiau finansavimas keliams 2024 metų biudžeto projekte nepasikeitė. Mokėdami mokesčius žmonės tikisi ir adekvačios grąžos, todėl manome, kad būtų galima ištaisyti šį neteisingumą ir tomis papildomomis prognozuojamomis pajamomis, bent 35 mln. eurų padidinti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimą“, – interviu pirmadienį BNS sakė I. Segalovičienė.
Komentuodama prezidento siūlymą papildomai didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) šeimoms, G. Nausėdos patarėja sako, jog apie 60 mln. eurų tam reikalingų lėšų reikėtų numatyti jau 2025 metų biudžete, kai žmonės deklaruos pajamas už 2024 metus.
Vyriausybė biudžeto projektą Seimui teiks antradienį.
Prezidentas, girdėjome jį Kelmėje, paragino ieškoti galimybių didinti finansavimą keliams ir tuo pačiu pasakė, kad toliau laikysis savo ir pasiūlys įvesti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) šeimoms. Galite patikslinti, ar tai bus visi prezidento siūlymai kitų metų biudžeto projektui?
Pagrindinis siūlymas, kas tiesiogiai susijęs su biudžetu, tai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai, kuriuos planuojame pateikti šį mėnesį. Kada mes pamatėme biudžeto projektą, prezidentas įsitikino, kad šis žingsnis reikalingas. (...) Vyriausybė siūlo didinti vaiko pinigus tik 10,5 euro ir jie net nesieks 100 eurų (Vyriausybė siūlo vaiko pinigus didinti iki 96,25 euro). Turint omenyje, kad skurdo rizikos riba yra kone 600 eurų, o šeimoms – 1,1 tūkst. eurų su trupučiu, čia yra labai svarbus momentas.
Nestiprinti šeimų biudžeto priemonėmis yra netoleruotina, ypač, kai kalbame apie mažėjantį gimstamumą, apie laikmetį, kuomet šeimos susiduria su dideliais iššūkiais dėl palūkanų augimo ir infliacijos. Išties šito žingsnio reikia ir, mūsų galva, šeimų stiprinimas pasiūlant papildomą NPD už vaiką leistų pastiprinti valstybės politiką šeimų atžvilgiu.
Kokio dydžio turėtų būti tas papildomas NPD tokioms šeimoms?
Už vaiką 87 eurai. Šitas mechanizmas galiotų ne tik pagal darbo sutartis dirbantiems, bet ir tiems, kurie užsiima individualia veikla. Tai veiktų kaip tas vadinamasis mokesčių kreditas, kurį deklaravus pajamas galima būtų susigrąžinti kartą per metus metų pabaigoje. Tai skatintų ir dirbti, skaidrinti, deklaruoti pajamas ir leistų finansiškai stiprinti dirbančias ir vaikus auginančias šeimas.
Ar vertinote, kiek valstybės biudžetas netektų pajamų galiojant tokiam įstatymui?
Fiskaliniai kaštai būtų apie 60 mln. eurų, tačiau labai svarbu nevadinti to pajamų netekimu, nes visada turime matyti, kokius alternatyvius kaštus sukuria socialinė atskirtis. Vaikų skurdo rizikos lygis dar yra apie 18 proc., labai didelis, todėl būtina šitą problemą spręsti ir matyti ją sistemiškai. (...)
Vyriausybės siūlomame biudžeto projekte numatytas 2,9 proc. valdžios sektoriaus deficitas. Neturiu skaičiuotuvo po ranka, bet priėmus jūsų siūlymą dėl NPD Lietuva būtų ant ribos viršyti Mastrichto kriterijuose nustatytą 3 proc. deficito ribą. Vertinote šitą riziką?
Prezidentas siūlo šitą įstatymą, bet turėkime omenyje, kad žmonės pajamas už 2024 metus deklaruotų būtent 2025 metais, taigi, tas de facto įsigaliojimas būtų 2025 metais.
Tai yra svarbus momentas ir prezidentas labai tikisi ir (...) kviečia tą progresyvumo modeliuką, kuris yra potencialiai pasiūlytas su mokesčių reforma, kai yra apmokestinami didžiausias pajamas uždirbantys ir sudaromos sąlygos jiems solidariai pasidalinti savo indėliu, (įgyvendinti – BNS). Čia galėtų būti labai aiškus šaltinis.
Tai įvedimas to papildomo NPD už vaiką ir progresyvumas galėtų eiti tandemu ir tai galėtų būti socialinis kontraktas tarp visuomenės grupių ir geras sprendimas mokesčių teisingumo linkme.
Tai, jūsų nuomone, jeigu Seimui nepavyktų apmokestinti daugiau uždirbančiųjų, tai ir šito įstatymo nereikėtų priimti, nes nebūtų pasiektas fiskalinis balansas?
Ne, nebūtinai. Tikrai galima ieškoti lėšų ir kitų būdų, Vyriausybė kaip biudžeto rengėja moka tą daryti. (...) Vyriausybei tai galėtų būti įrankis iš naujo tartis ir perkrauti kai kuriuos mokesčių reformos dalykus, ne visus, bet būtent tą progresyvumo dalį, kurią prezidentas palaiko (...).
G. Nausėda šiandien paragino Vyriausybę ieškoti galimybių didinti finansavimą keliams. Ar prezidentas turi konkretų pasiūlymą šiuo klausimu?
Mes turime tokį konkretesnį pasiūlymą, bet pradžiai pati logika. De facto realus finansavimas keliams mažėja, įvertinant infliaciją, įvertinant praėjusių metų lygį ir tai, kad kariniam mobilumui skiriamos lėšos vis tiek yra kitos paskirties, dvigubos paskirties. Mes būname arti žmonių, dirbame regionuose intensyviai ir matome, kad jiems tai yra esminis kriterijus pasiekti paslaugas ir vietos gerovė labai priklauso nuo infrastruktūros.
Svarbu pastebėti tam tikrą neteisingumą. Vyriausybė 2024 metams jau padidino kelių naudotojo mokesčio tarifus, dėl ko, skaičiuojama, bus papildomai gaunama 30-40 mln. eurų į biudžetą. Tačiau finansavimas keliams 2024 metų biudžeto projekte nepasikeitė. Mokėdami mokesčius žmonės tikisi ir adekvačios grąžos, todėl manome, kad būtų galima ištaisyti šį neteisingumą ir tomis papildomomis prognozuojamomis pajamomis, bent 35 mln. eurų padidinti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimą. (...) Toks padidinimas – maždaug 35 mln. eurų – leistų išlaikyti deficitą esamam lygmenyje. (...)
Jūsų skaičiavimais, 35 mln. eurų, kurie, suprantu iš jūsų, galėtų būti skiriami papildomai skolinantis, nepažeistų Mastrichto kriterijų?
Mes nekalbame apie pasiskolinimą. Galbūt reikėtų kitaip pasiūlyti biudžeto eilutes, bet patį principą užtikrinti, kad kelių finansavimas de facto didėtų, ir tas rezervas yra tie 30-40 mln., kurie bus gauti iš tų surinktų papildomų mokesčių.
Bet iš ko paimti tada? Čia gi klausimas visada pagrindinis, kam neduoti?
Iš tikrųjų labai norėtųsi išgirsti tas diskusijas Seime. Vyriausybė, kaip biudžeto rengėja, tikrai tuos teisingumo principus ir svarbiausius dalykus turi įvertinti. Biudžetas nėra tik buhalterija, biudžetas yra ir tam tikrų prioritetų išlaikymas bei galvojimas keliais žingsniais į priekį ir nenuvarymas valstybės ir tam tikrų paslaugų į kažkokį krachą.
Reikia ieškoti balansų ir žiūrėti, ką galima padaryti. Mes iš tikrųjų norėtume išgirsti šių pasiūlymų vertinimą ir ką galima padaryti.
Ar nemanote, kad teikdamas pasiūlymus Prezidentas turi prisiimti atsakomybę įvardydamas šaltinius?
Reikia peržiūrėti (Kelių priežiūros ir plėtros – BNS) programą, ar ji tinkamai yra finansuojama. Kelių naudotojo mokestis, jo tarifas galėtų būti peržiūrimas, ar jis naudojamas teisingai, ar tikrai ta visa apimtimi pinigai nueina į kelių priežiūros programą.
Vyriausybė pasiūlė biudžetą su 2,9 proc. valdžios sektoriaus deficitu. Jums kelia nerimą, kad artėjama prie Mastrichto kriterijų ir deficitas realiai bus didesnis nei šiųmetinis faktas?
Turėkime omenyje, kad 2024 metų biudžetas yra paskutinis esamos Vyriausybės ir valdančiosios daugumos biudžetas. Tikrai akivaizdu, kad nustatydami 2,9 proc. deficitą tik per sprindį esame iki Mastrichto kriterijaus. Akivaizdu, kad Vyriausybė nusprendė išnaudoti praktiškai visą fiskalinę erdvę. Jeigu mes laikomės tų strateginių dalykų, prioritetinių finansavimo klausimų, tai viskas yra gerai. Tačiau tikrai yra labai mažai manevro laisvės tiek pačiame Seime, tiek bendrai neapibrėžtumams, kurie gali įvykti metų eigoje ir kaip juos suvaldyti.
Tikrai esame tokioje gana rizikingoje situacijoje, bet vis tik norisi pagirti, kad deficitas neviršijo 3 proc., nes prezidentas dar Seimo rudens sesijos pradžioje sakė, kad tikisi, jog taip ir įvyks, kad neužsibrėšime daug kažkokių per didelių neapčiuopiamų įsipareigojimų su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.
Tas toks nebuvimas tos erdvės jis pakankamai rizikingas, bet, be jokios abejonės, Seime mes pamatysime dar detaliau, kas už to slypi, ar viskas suplanuota efektyviausiu būdu.
Ar yra kažkokios raudonos linijos, kurioms esant prezidentas biudžeto įstatymą vetuotų?
Kol kas apie tai turbūt anksti kalbėti, bet dar norisi turbūt atkreipti į vieną svarbų dalyką – tai yra gynybos biudžetas. Karas tebevyksta, Vyriausybė kol kas taip irgi žiūrint de facto šiek tiek sumenkino krašto apsaugos finansavimo maksimalias galimybes. Jeigu 2023 metais biudžete mes turėjome įtvirtintą teisę pasiskolinti gynybai iki 3 proc. BVP, tai 2024 metais to nenumatėme. Su tokia nuostata net teoriškai neturėsime galimybės žengti kažkokio paskesnio žingsnio dėl nacionalinės divizijos steigimo.
Prezidentas siūlys vis tik turėti tokią galimybę biudžete, kaip ir praėjusiais metais, nes būtent ir tiems divizijos klausimams, ir lygiai taip pat esant reikalui, neapibrėžtumams turėti laisvės manevrui.
Ar prezidentas remia tokį nekilnojamojo turto mokesčio modelį, dėl kurio praėjusią savaitę sutarė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas? Pagal jį nuo 2025 metų komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio „žirklės“ galėtų siekti 0,05–4 proc., o konkrečius tarifus nustatytų savivaldybės.
Sunku pasakyti. Dar šioje vietoje analizuosime ir žiūrėsime, kas ten yra, ir reikės skaičiuoti, kaip ten viskas gavosi. Negaliu pasakyti, nes ten dar yra labai daug klausimų, kurie panašu, kad Seimo salėje bus dar sprendžiami.
Kas mums svarbu, kad ta apsauga dėl 1,5 medianos, ką siūlėme, yra palikta, bet modelis keičiasi iš esmės ir dar reikia būtinai žinoti, kokia yra savivaldybių pozicija ir pamodeliuoti, kaip jos elgsis su tuo NT mokesčiu, kaip jos nustatinėtų tuos tarifus. Nes panašu, kad tie dydžiai vietose gali būti žmonėms labai reikšmingi, ypač turint omenyje ir žemės mokestį kartu sudėjus. Tai dar turbūt šiuo klausimu pasikalbėsime.
Kad nereiketu nei tiltu nei uztvanku remontuoti, landsberginiai juos griauna ir miskai plynai kertami...
Taip buvo per 1 pasaulini kara kai vokieciai okupave buvo.