Vyriausybė praėjusį trečiadienį pritarė naujoms kovos su pandemija priemonėms – senjorams siūlys 100 eurų išmoką už skiepą, o nesiskiepijantys darbuotojai už testą turės susimokėti iš savo kišenės arba tai turės padaryti darbdavys. Kad šie sprendimai įsigaliotų, jiems dar turi pritarti Seimas.
Apie šiuos naujus kovos su pandemija instrumentus naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo konservatorius, Seimo vicepirmininkas Pauliaus Saudargo ir socialdemokratas Gintauto Paluckas.
Saudargas: racionaliai mąstančių aruodai išsemti, tad tenka imtis griežtesnių priemonių
P. Saudargas pripažino, kad sprendimas skirti 100 eurų senjorams už vakciną nėra jau toks paprastas.
„Jis savyje turi įvairių niuansų, kaip antai žmonės gali dabar sakyti, kad štai vieni patys, savo galvą galvodami, atsakingai nuėjo ir pasiskiepijo, o dabar likę bus skatinami 100 eurų. Bet ir tie, kurie anksčiau skiepijosi, nuėję pasiskiepyti trečią kartą, o tai jau rekomenduojama, <...> taip galės gauti tą 100 eurų“, – sakė konservatorius.
Politiko teigimu, senjorai nedirba, tad per darbovietes ir priverstinį testavimą jų nepaskatinsi, tad tenka griebtis kitų priemonių.
„Šis sprendimas yra gana rimtas, bet jis tikrai paskatins skiepijimo apimtis, kurios, matėme, pastaruoju metu yra sumažėjusios ir tai labai kelia nerimą.
Tarsi jau išsemtas aruodas tų, kurie racionaliai mąsto, tų, kurie patys norėjo, dabar likę, kurie ar nedrįsta, ar nenori, ar yra suklaidinti įvairių propagandinių naratyvų, <...> žinome mes visą tą antivakserių mentalitetą ir naratyvus. Tą likusią visuomenės dalį sunkiausia yra paskiepyti ir imamasi tokių griežtesnių priemonių“, – kalbėjo P. Saudargas.
Siūlo rinktis sudėtingesnį kelią
„Visas pasaulis kalba apie abu principus – tiek botago, tiek meduolio. Mes čia nesame kažkokie tai inovatoriai. Tiesiog renkamės iš prieinamų priemonių spektro, tačiau kitos šalys turi jau tam tikrą patirtį to vadinamo skatinimo“, – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo G. Paluckas.
Pasak jo, moraline prasme, tai yra žmonių papirkimas, bandymas už pinigus įtikinti žmogų išduoti, kad ir klaidingus, bet savo įsitikinimus.
„Tai paprastai, kiek praktika yra susiklosčiusi, veikia labai menkai, nes žmogui, kad jis pakeistų savo nuomone, paprastai reikia ne pinigų, o autoritetų, reikia artimos aplinkos įtikinimo, rekomendacijų. Tai yra trečias, pats sudėtingiausias kelias, bet pats efektingiausias“, – įsitikinęs socialdemokratas.
Paluckas: dar vienas visuomenę skaldantis sprendimas
Visgi G. Paluckui užkliuvo tai, kad Vyriausybė nėra išsikėlusi tikslo, kiek 100 eurų skatinamoji priemonė pagerins vakcinacijos skaičius.
„70, 80 ar 90 proc. pasiskiepijusių toje amžiaus grupėje? Nėra apčiuopiamų skaičių. Yra, kažkiek gal ir naivus, manymas ir tikėjimas, kad štai šitai suveiks, nes kažkada panašiais principais mes sukvietėme žmones balsuoti už stojimą į Europos Sąjungą. Bet, manau, kad tai tikrai nėra analogija.
Jeigu žmogus, kad ir klaidingai, mano, kad skiepai jam yra nenaudingi, o gal net ir žalingi, tai už 100 eurų jis sveikatos savo tikrai neparduos. Čia eilinis, deja, bet visuomenę skaldantis sprendimas.
Galiu sutikti, kad vyresnio amžiaus žmonės yra rizikos grupėje, tačiau iš tos rizikos grupės ar prie jos esančių žmonių patys skiepijosi ir dabar dar turi iš savo mokesčių susimokėti už tuos, kurie nenori skiepytis. <...> Mano galva, moralinis pagrindas tokio sprendimo – labai labai silpnas“, – kalbėjo G. Paluckas.
Socialdemokratas teigė, kad diskusija jo frakcijoje dėl šio klausimo yra tik prasidėjusi, parlamentarai teiraujasi ir savo apygardų rinkėjų, kokia jų nuomonė dėl 100 eurų išmokos.
„Bet aš tikrai šio sprendimo nepalaikysiu dėl labai silpno moralinio pagrindo. Yra alternatyvių priemonių, tai yra sunkesnis kelias, bet jis yra teisingesnis. Po aibės priimtų sprendimų, tiek galimybių paso, tiek selektyviai dalinamų 100 eurų, visuomenė dar ir dar kartą yra skaldoma į gavusius ir negavusius, įleidžiamus-neįleidžiamus, kam galima, o kam negalima. Tai po tokio sutrupinimo, mes turėsime labai stiprias pagirias. Psichologines, visuomenės mikroklimato pagirias“, – tikino G. Paluckas.
Iš akių išleidžiame pačią pandemiją?
„Kartais diskutuojant dėl Seimo ir Vyriausybės priimtų priemonių kovai su pandemija, mes išleidžiame iš akių pačią pandemiją. Jeigu mes nieko nedarysime, visuomenė bus suskaldyta į sergančius ir nesergančius, į mirusius ir nemirusius. Čia yra pagrindinė takoskyra“, – į kolegos Seime kritiką atsakė P. Saudargas.
Konservatoriaus teigimu, neįmanoma prognozuoti, kiek 100 eurų išmoka padidins vakcinacijos apimtis vyriausių gyventojų amžiaus grupėje.
„Mes pamatysime patys Lietuvoje, kiek tai paveikė, kiek nepaveikė. Tada galėsime grįžti ir sakyti, buvome teisūs ar nebuvome teisūs“, – teigė P. Saudargas.
Konservatorius tvirtino, kad į šią priemonę nereikia žiūrėti, kaip į individualias išmokas, pavyzdžiui, bedarbio pašalpą, kadangi 100 eurų išmoka palies ne tik konkretų žmogų.
„Tas žmogus neužsikrėtęs galbūt neužkrės kitų dešimties, tas žmogus neužsikrėtęs, neatsidūręs ligoninėje, neužims medikų darbo rankų ir tokiu būdu galbūt bus išgelbėta kito žmogaus sveikata ir gyvybė. Ta išmoka konkrečiam žmogui tarnauja visos visuomenės gėriui“, – tikino politikas.
Perspėja apie galimą žalą ekonomikai
Kita priemonė, kuria valdantieji tikisi paspartinti vakcinacija – pasikeitusi testavimo tvarka, kai testo kainos nebeapmoka valstybė, o ši našta tenka darbdaviui arba pačiam darbuotojui. G. Paluckas ir į šią priemonę žvelgia su skepsiu.
„Santykiai tarp darbuotojų ir vadovų ar verslo savininkų buvo ir tebėra labai įtempti. <...> Iš esmės šis naštos testuotis perkėlimas ant įmonių ar pačių darbuotojų iš esmės yra stūmimas skiepytis“, – sakė G. Paluckas.
Politiko teigimu, galima ginčytis su nepasiskiepijusių nuomone, kodėl jie nesirenka vakcinos, tačiau šis Vyriausybės sprendimas, anot G. Palucko, stums žmones iš darbo rinkos.
„Taip sukelsime tiek patiems žmonėms didelių iššūkių, su asmeniniais ar šeimos finansais, tiek ekonomikai su dar didesniu jėgos trūkumu. Tai nėra, mano galva, paskaičiuoti sprendimai. <...> Tas nuolatinio eksperimento tarpsnis „pamėginkime, o po to pasižiūrėsime“ yra šiek tiek užsitęsęs“, – kalbėjo socialdemokratas.
Saudargas: lazda turi du galus
P. Saudargas nesutiko, kad Vyriausybės sprendimai turės neigiamos įtakos ekonomikai.
„Juk viską ir stengiasi daryti dabartinė valdžia, kad neuždarytų maksimaliai. Tam ir buvo sugalvotas galimybių pasas, kad ne visą ekonomiką uždaryti ir tiesiog riboti veiklas, bet riboti veiklas ir galimybes nepasiskiepijusiems. Paliekam langus ekonomikai toliau judėti“, – teigė jis.
Konservatorius tikino, kad nesibaimina ir dėl to, kad dėl susimokėjimo už testą, o vėliau, jei bus įvestas privalomas skiepijimas kai kurių profesijų atstovams, gali imti trūkti darbuotojų kai kuriose įmonėse.
„Pasižiūrėkime į skaičius. Jaunesnėse grupėse yra kaip tik didesnis pasiskiepijimo procentas, viršija 70 proc. Tai reiškia, mes turime mažiau nei 30 proc. tų potencialiai antivakserių, kurie turi kitą nuomonę ar kitą požiūrį. Klausimas, kiek iš jų tebeliks toje būklėje. Manau, kad čia nėra dideli skaičiai.
Testų nebekompensavimas paskatins žmones skiepytis ir bus ramu visam laikui. Ir darbdaviui bus ramu. Man atrodo, iškritęs darbuotojas, kuris užsikrėtė koronavirusu ir galbūt apkrėtė visą savo skyrių, darbuotojų kolektyvą yra dar blogiau ir mes dar daugiau darbuotojų netenkame savaitei, kelioms ar mėnesiui. Pasižiūrėkime ir iš tos pusės. Čia lazda su dviem galais“, – samprotavo P. Saudargas.
Ar bus įvestas privalomas skiepijimas? Ar testavimas dings iš galimybių paso? Ar nepasiskiepiję Seimo nariai patys turės susimokėti už savo testą? Atsakymai – likusioje „Dienos pjūvio“ dalyje, kurią galite peržiūrėti vaizdo įraše, kurį rasite straipsnio viršuje.
